Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-19887-728/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
2-19887-728/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Eltermanienė
Ieškovas
J. D.
Atsakovas
UAB „Geri langai“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-19887-728/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16488-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 52.2; 116.5.1; 116.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui UAB „Geri langai“ dėl patirtų nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2010-03-30 ieškovė su atsakovu sudarė Sutartį Nr. 9L-00137, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti tris plastikinius langus ir juos įmontuoti ieškovės bute, suteikdamas įmontuotų langų garantinį aptarnavimą, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Nurodo, kad atsakovo darbuotojai langus įmontavo atliko netvarkingai ir nekokybiškai, langai buvo įmontuoti nesandariai, dėl ko pro tarpus į butą pateko šaltas oras. Dėl minėtų trūkumų ieškovė pateikė atsakovui skundą ir reikalavimą, kad šis grąžintų pinigus, kadangi neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi UAB „Termoviza“, kuri 2011-02-14 atliko langų termografinius tyrimus ir savo išvadoje nustatė, kad atsakovas langus įstatė nekokybiškai, jų reguliavimo atitvarų temperatūra neatitinka minimalių STR 2.05.01:2005 reikalavimų. Už minėtus tyrimus, ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui 150,04 Lt dydžio sumą. Ieškovė apie tai informavo atsakovą bei prašė atlyginti tyrimams atlikti turėtas išlaidas, dėl ko nuo 2011-02-18 iki 2011-02-28 atvykę atsakovo darbuotojai reguliavo langus, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti ieškovės nuostolius, susijusius su minėtų tyrimų atlikimu. Nurodo, kad 2011-02-28 pats atsakovas pripažino, kad langų tarpai makroflekso putomis buvo užpūsti nekokybiškai, tačiau šį defektą pašalino tik 2011-05-30. Nurodo, kad dėl netinkamo langų įmontavimo ieškovė patyrė papildomus nuostolius, kadangi dėl į butą patenkančio šalto oro ieškovė patyrė papildomas 112,50 Lt dydžio elektrinio šildymo išlaidas, be to, dėl žemos temperatūros bute ieškovė persirgo peršalimo ligomis, dėl ko patyrė papildomas išlaidas vaistams. Ieškovė taip pat nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 500 Lt suma.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 700 Lt turtinės žalos, 500 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3).

Ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 2 d. nustatyta tvarka, įteikiant juridinio asmens darbuotojui (b.l. 64). Atsakovas atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, todėl, remdamasis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-03-30 ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo rangos sutartį Nr. GL-00137, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pagal su ieškove suderintus brėžinius pagaminti langus bei suteikti montavimo darbų paslaugas, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais už šiuos darbus ir paslaugas sumokėti (b.l. 17-18). Sutartimi atsakovas savo gaminiams suteikė penkerių metų garantiją. Nustatyta, kad 2010-05-04 šalys pasirašė perdavimo – priėmimo aktą, kurio pagrindu 2010-05-17 atsakovas ieškovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLR00000112 2800 Lt sumai (b.l. 19-20). Ieškovė nustačiusi, kad darbai ir paslaugos atlikti nekokybiškai 2010-12-17, 2011-02-17 ir 2011-04-15 kreipėsi į atsakovą su prašymu, jog šis pašalintų darbų ir paslaugų trūkumus bei prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (b.l. 11-13). Nustatyta, kad 2011-02-14 UAB „Termoviza“ ieškovės bute atliko termovizinį tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, jog termonuotraukose įvardintose vietose dėl nekokybiško langų įstatymo ir reguliavimo atitvarų paviršių temperatūros neatitinka minimalių STR 2.05.01:2005 reikalavimų, užtikrinančių, kad atitvaros paviršiuje nesusidarytų pelėsis (b.l. 21-31). Už atliktą tyrimą UAB „Termoviza“ išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TER 700318 150,04 Lt sumai (b.l. 32). Iš byloje esančių Darbų atlikimo aktų Nr. GL-00137/1 ir Nr. GL-00137/2 nustatyta, kad atsakovas 2011-02-18 ir 2011-02-22 atliko langų sureguliavimo darbus (b.l. 14-15). Iš Garantinio langų aptarnavimo žiniaraščio matyti, kad atsakovas 2011-05-30 papildomai užputė trijų langų tarpus poliuretaninėmis putomis (b.l. 16).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.663 str. 1 d., rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad atsakovas darbus ir paslaugas atliko netinkamai ir nekokybiškai, ką patvirtina minėtas termovizinis tyrimas bei atsakovo veiksmai šalinant minėtų darbų ir paslaugų trūkumus.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, susijusius su minėtų darbų ir paslaugų trūkumais.

CK 6.256 str. 2 d. nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad nors nagrinėjamu atveju ir konstatuotas atsakovo atliktų darbų ir paslaugų trūkumų faktas, tačiau tai savaime nesuponuoja ieškovės nuostolių buvimo fakto.

Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo atliktų nekokybiškų darbų, dėl kurių į butą pateko šaltas oras, ji patyrė 112,50 Lt nuostolius, susijusius su papildomomis elektrinio šildymo išlaidomis. Savo reikalavimą ieškovė grindžia palyginimo lentele dėl mokėjimų už sunaudotą elektros energiją, iš kurios matyti, kad už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2010-02-28 viso buvo suvartota 1150 kWh, o už tą patį laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2011-02-28 buvo suvartota 1400 kWh, t.y. 250 kWh daugiau (b.l. 35). Toks ieškovės reikalavimas vertintinas kritiškai, kadangi ieškovė išskyrus palyginimo lentelę nepateikė jokių kitų įrodymų, leidžiančių teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad elektros suvartojimas negalėjo padidėti dėl kitų objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų jos bute temperatūra buvo žemesnė nei nustatyta Lietuvos higienos normoje HN 42:2004, taip pat byloje nėra jokių duomenų dėl ieškovės bute naudojamų elektros prietaisų vienodo ar nevienodo naudojimo palyginamais laikotarpiais, taip pat ieškovė nepateikė jokios informacijos ar minėtais laikotarpiais šilumos tiekėjais buvo tiekiamas vienodas šilumos energijos kiekis ieškovės butui. Taip pat kritiškai vertintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vaistų išlaidas, kurias ieškovė grindžia teismui pateiktais kasos čekiais (b.l. 36-37), kadangi kaip minėta ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos bute buvo per žema temperatūra, neatitinkanti Lietuvos higienos normos HN 42:2004 ir, kad būtent dėl šių aplinkybių atsirado šios išlaidos. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų pranešimų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (b.l. 38-56), nedarbingumo pažymėjimai ieškovei buvo išduodami jos mažamečiai dukrai slaugyti, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų ar jos vaikas lanko darželį ir, jeigu lanko tai kada pradėjo lankyti, koks vaiko sergamumas buvo prieš tai buvusį žiemos sezoną. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas įvertinęs pateiktų įrodymų visetą konstatuoja, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų (CPK 178 str.), pagrindžiančių atsakovo atsakomybę dėl ieškovės nurodytų minėtų išlaidų, todėl ieškovės reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su elektros energijos išlaidomis bei išlaidomis vaistams, priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaidas, susijusias su termografinio tyrimo atlikimu. Kaip minėta, ieškovė už šį tyrimą sumokėjo trečiajam asmeniui 150,04 Lt (b.l. 8). Pagal 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kad būtent šis atliktas tyrimas paskatino atsakovą šalinti savo atliktų darbų trūkumus, todėl šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis bei, susijusiomis su atliktų darbų trūkumų pašalinimu. Remiantis išdėstytu bei CK 6.38 str. ir 6.251 str. 1 d., ieškovės reikalavimas dėl minėtų nuostolių atlyginimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 150,04 Lt nuostolių, susijusių su termografinio tyrimo atlikimu.

Ieškovė prašo priteisti jai 500 Lt dydžio neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą, kadangi turėdama mažą vaiką, buvo nuolatinėje įtampoje, nes gyveno šaltame bute, bijojo peršalimo ligų, prarado laiką skambindama atsakovui dėl darbų trūkumų, negalėjo bute jaustis patogiai be šiltos aprangos, turėjo vaiką rengti žiemos rūbais ir pan. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Pažymėtina, kad vien žodinis ar rašytinis deklaravimas, kad neturtinė žala buvo padaryta nėra pakankamas jos atsiradimo įrodymas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė jos nurodytų neturtinės žalos atsiradimo pagrindų, t.y., kad būtent dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), jos bute buvo šalta, o vien tik tas pagrindas, kad ieškovė prarado laisvo laiko siekdama pašalinti atsakovo darbų trūkumus, neįrodo neturtinės žalos atsiradimo fakto. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes bei pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog jai buvo padaryta neturtinė žala, o kaip minėta vien jos subjektyvinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Ieškovė viso patyrė 670 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 70,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 4, 61) ir 600 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 5-6). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino 12,5 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 83,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Geri langai“, j.a.k. 300865587, Kalvarijų g. 272a, Vilnius, 150,04 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt Lt 04 ct) nuostolių ir 83,75 Lt (aštuoniasdešimt tris Lt 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio dalį dėl nuostolių, susijusių su elektros energijos išlaidomis bei išlaidomis vaistams, priteisimo atmesti.

Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Regina Eltermanienė

Kopija tikra: Regina Eltermanienė