Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jolantos Vėgelienės, Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 18 d. priėmė pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą, kuriame pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. PP-21(7-3/2018) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą dėl pareiškėjo automatinio įregistravimo į mokesčių mokėtojo registrą kaip vykdantį individualią veiklą; 3) įpareigoti mokesčių administratorių pateikti pareiškėjui priimtą sprendimą apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą, bei jo pagrindą, EVRK kodą, kuriuo veikla įregistruota, bei gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų neva viršijusių 4 500 Eur; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė VMI 2017 m. kovo 30 d. „Mano VMI“ sistemoje įkėlė pareiškėjui pranešimą apie individualios veiklos įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą mokesčių administratoriaus iniciatyva. Pareiškėjas šį pranešimą perskaitė 2017 m. lapkričio 13 d. ir skundu kreipėsi į VMI, kuri VMI Sprendimu informavo pareiškėją apie individualios veiklos įregistravimą. Pareiškėjas VMI Sprendimą apskundė Komisijai, kuri Sprendimu paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą. Komisija Sprendime nurodė, kad kilęs ginčas nėra mokestinis ginčas, skundžiamu VMI Sprendimu pareiškėjui nėra naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, juo nėra atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), taip pat nesprendžiamas atleidimo nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo klausimas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti mokesčių administratorių pateikti pareiškėjui priimtą sprendimą apie įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą bei jo pagrindą, EVRK kodą, kuriuo remiantis buvo įregistruota veikla, bei GPM nuo pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų, neva viršijusių 4 500 Eur. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-1676-331/2018 pagal pareiškėjo skundą ir 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1676-331/2018 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu apskundė jį apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). LVAT 2019 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2152-575/2019 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir bylą perdavė teismui nagrinėti iš naujo. LVAT 2019 m. liepos 3 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas ginčo esmę, t. y. dėl ko iš esmės kilo ginčas, turėjo identifikuoti, kad pareiškėjas, paduodamas patikslintą skundą, netinkamai suformulavo ginčo reikalavimą, ir papildomai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą dėl automatinio įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą, kaip vykdančio individualią veiklą, teisėtumo. LVAT 2019 m. liepos 3 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. R. (A. R.) patikslintą skundą, kuriame pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. PP-21(7-3/2018) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą dėl pareiškėjo automatinio įregistravimo į mokesčių mokėtojo registrą kaip vykdantį individualią veiklą; 3) įpareigoti mokesčių administratorių pateikti pareiškėjui priimtą sprendimą apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą bei jo pagrindą, EVRK kodą, kuriuo veikla įregistruota, bei gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų neva viršijusių 4 500 Eur; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėtina pagal pareiškėjo patikslintame skunde suformuluotus skundo reikalavimus ir atsižvelgiant į LVAT 2019 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2152-575/2019 pateiktus išaiškinimus.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) reglamentuoja mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Pagal MAĮ 45 straipsnio 4 dalies nuostatas, mokesčių administratorius, remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo MAĮ 46 straipsnyje nurodytų pareigų.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui 2012 m. vasario 27 d. buvo išduotas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 41). Pagal išduotą verslo liudijimą pareiškėjo vykdoma veikla apima sportinį ir rekreacinį švietimą, kultūrinį švietimą ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, švietimą. Iš pareiškėjo ir atsakovės teiktų paaiškinimų matyti, kad sprendimas dėl pareiškėjo įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą buvo priimtas vadovaujantis VMI gautais duomenimis apie pareiškėjo gautas pajamas iš vykdomos veiklos pagal jam išduotą verslo liudijimą.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 dalies 7 dalyje nustatyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Individuali veikla gali būti pradėta vykdyti gyventojui Registre įregistravus individualią veiklą pagal pažymą arba individualios veiklos vykdymui įsigijus verslo liudijimą. GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. GPMĮ 35 straipsnio 2 dalis nustato, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintos Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės (redakcija nuo 2012 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir Išdavimo taisyklės). Išdavimo taisyklių 2.3.2 papunktyje nustatyta, kad išduotas verslo liudijimas verstis kurios nors rūšies veikla suteikia teisę parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams; taip pat parduoti tik savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos iš verslo liudijime nurodytos veiklos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį (jeigu gyventojas individualią veiklą vykdo įsigijęs ne vieną verslo liudijimą, vertinant, ar iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį, į 15 500 litų sumą įskaičiuojamos iš juridinių asmenų gautos visuose verslo liudijimuose nurodytų rūšių veiklos pajamos); šiame punkte nustatyta tvarka verslo liudijimas suteikia teisę parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas juridiniams asmenims tik tuo atveju, kai veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių.

VMI 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintos Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklės (aktuali teisės akto redakcija) (toliau – ir Registro taisyklės) nustato individualią ar kitokią veiklą vykdančių fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą ir/ar išregistravimo iš jo tvarką. Registro taisyklių 31 punkte nustatyta, jog registro tvarkytojas gali pats inicijuoti mokesčių mokėtojo įregistravimą Mokesčių mokėtojų registre (toliau – ir Registras), taip pat Registre esančių jo duomenų papildymą ir/ar pakeitimą. Apie atliktus veiksmus mokesčių mokėtojas turi būti informuojamas Registro taisyklių 36–37 punktuose nustatyta tvarka. Registro taisyklių 35 punkte nustatyta, jog į Registrą, kaip vykdantis individualią veiklą, turi būti įregistruotas mokesčių mokėtojas, kuris vykdo individualią veiklą įsigijęs verslo liudijimą, tačiau jo gaunamos pajamos iš juridinių asmenų viršija 4 500 Eur sumą per mokestinį laikotarpį iš verslo liudijimo gaunamų pajamų. Registro taisyklių 35 punkte nustatyta, kad įregistravimas vykdomas mokesčių administratoriaus iniciatyva, nurodant, kokiam laikotarpiui įregistruotas mokesčių mokėtojas, ir apie tai jį informuojant Registro taisyklių 36–37 punktuose nustatyta tvarka.

Iš byloje pateiktos trečiųjų asmenų VMI pateiktų duomenų pažymos turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 14 d. pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą, iš VšĮ „Mokslita“ iš viso gavo 17 200 Lt (4 982 Eur) pajamų (b. l. 42, 44). Minėti duomenys VMI pateikti 2017 m. rugpjūčio 21 d.

MAĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo MAĮ 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą matyti, kad, vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą, gyventojas per mokestinį laikotarpį galėjo gauti pajamų iš juridinių asmenų ne daugiau kaip 15 500 Lt. Mokestiniu laikotarpiu viršijus šią sumą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos negali būti laikomos pajamomis, gautomis iš veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą. Tokiu atveju per mokestinį laikotarpį verslo liudijimą įsigijusio gyventojo iš juridinių asmenų gauta didesnė kaip 15 500 Lt suma yra laikoma pajamomis gautomis (uždirbtomis) vykdant individualią veiklą, kurią pagal GPMĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostatas privaloma registruoti mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, VMI, vadovaudamasi jos turimais duomenimis, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo MAĮ 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu pareiškėjo gautoms pajamoms 2012 m. viršijus 15 500 Lt sumą, buvo pagrindas įregistruoti pareiškėją į mokesčių mokėtojų registrą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti VMI Sprendimą.

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo panaikinti Komisijos Sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 31 d. skundu prašė Komisijos panaikinti VMI Sprendimą (b. l. 18–20). Komisija Sprendimu nusprendė pareiškėjo 2017 m. gruodžio 31 d. skundą dėl VMI Sprendimo panaikinimo palikti nenagrinėtą, kadangi tarp šalių kilęs ginčas nėra mokestinis (b. l. 16–17). Teismas pažymi, kad MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestiniams ginčams MAĮ nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Pagal MAĮ 147 straipsnį, mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Komisija ir teismas. MAĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja: mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų; mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo. MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje yra nustatyta, kad mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

Teismas pažymi, kad VMI Sprendimu pareiškėjas įregistruotas į mokesčių mokėtojų registrą (b. l. 48). VMI Sprendimu pareiškėjui nėra naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, juo nėra atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), taip pat nesprendžiamas atleidimo nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo klausimas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo 2017 m. gruodžio 31 d. skundas Komisijai nėra laikomas mokestiniu ginču. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos Sprendimą.

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo įpareigoti mokesčių administratorių pateikti pareiškėjui priimtą sprendimą apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą, bei jo pagrindą, EVRK kodą, kuriuo veikla įregistruota, bei gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų neva viršijusių 4 500 Eur.

Tam, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus būtų priimtas nagrinėti teisme, turi būti nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje, t. y. kad VMI atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus arba vilkina tokių veiksmų atlikimą. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje konstatuota, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje AS-1199-662/2015). Teismas pažymi, kad šioje byloje įvertino VMI Sprendimą, kuriuo pareiškėjas įregistruotas į mokesčių mokėtojų registrą (b. l. 48) ir duomenis, kurių pagrindu buvo priimtas minėtas VMI Sprendimas (b. l. 42, 44). VMI Sprendimas ir pareiškėjo prašomi pateikti duomenys yra byloje, taigi pareiškėjas su prašomais pateikti dokumentais gali susipažinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į VMI su prašymu pateikti jo prašomus duomenis.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, byla šioje dalyje nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 straipsniais, 103 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. PP-21(7-3/2018) ir panaikinti mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą dėl pareiškėjo automatinio įregistravimo į mokesčių mokėtojo registrą kaip vykdantį individualią veiklą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinę bylą dalyje, kurioje pareiškėjas teismo prašo įpareigoti mokesčių administratorių pateikti pareiškėjui priimtą sprendimą apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą, bei jo pagrindą, EVRK kodą, kuriuo veikla įregistruota, bei gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų neva viršijusių 4 500 Eur, nutraukti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.