Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, viešame teismo posėdyje proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo pareiškimą pareiškėja grindė: santuokos liudijimu (b. l. 9-10), pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 11), namų valdos žemės sklypo ribų planu (b. l. 12), VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 13-17), H. J. Z. mirties liudijimu (b. l. 18), pažyma apie asmens deklaruotą išvykimą iš Lietuvos Respublikos (b. l. 19), įmokų ir mokesčių kvitais (b. l. 23-29), Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės V. T. patvirtinimu, jog H. J. Z. turto paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 30), liudytojų parodymais.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. paaiškino, jog yra bendrasavininkis nekilnojamojo turto, esančio adresu kaunas, Akmenės g. 7. Pareiškėja M. Z. po savo sutuoktinio mirties valdė nekilnojamąjį turtą kaip savininkė, mokėjo mokesčius, kodėl nesikreipė į notarą dėl turto palikimo priėmimo, nežino (b. l. 42-43).

Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. patvirtino tuos pačius duomenis, kaip ir liudytojas R. S. (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja M. Z. ir H. J. Z. 1963-07-20 sudarė santuoką Čikagoje, Kuko apygardoje, Ilinojaus valstijoje, Jungtinėse Valstijose (b. l. 9-10). Santuokos metu pareiškėja nuosavybės teise įgijo 1/3 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 pastato – ūkinio pastato, unikalus nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 195/582 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-17). Pareiškėjos sutuoktinis H. J. Z. 2005-10-08 mirė (b. l. 18). Pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, turi teisę į palikimą (CK 5.13 str.). Kitų įpėdinių, galinčių pretenduoti priimti palikimą po H. J. Z. mirties nėra. Po H. J. Z. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 30), jo sutuoktinė M. Z. į notarą pagal paskutinę sutuoktinio deklaruotą gyvenamąją vietą nesikreipė, nes manė, jog palikimą priėmė savaime, faktiškai jį pradėjusi valdyti, be to dėl pablogėjusios sveikatos būklės grįžo gyventi į JAV (b. l. 19). Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų bei kvitų matyti, jog bendrasavininkai R. S. ir R. S. mokėjo už komunalines paslaugas, kurios buvo teikiamos adresu Kaunas, Akmenės g. 7 (b. l. 23-29), tai patvirtina faktą, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą, kadangi buvo susitarusi su bendrasavininkais dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo. Byloje apklausti liudytojai R. S. ir R. S. patvirtino, jog mirus H. J. Z., visą jo turtą perėmė ir naudojosi M. Z.. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, jog su pareiškimu sutinka (b. l. 34), todėl darytina išvada, jog suinteresuotas asmuo pretenzijų į palikimą nereiškia.

Pareiškėja buvo mirusio H. J. sutuoktinė ir ji priėmė po sutuoktinio mirties likusį palikimą, nors į notarinę kontorą ir nesikreipė – kadangi gyveno kartu, likusiais daiktais naudojosi ir perėmė juos faktiškai valdydama. Pareiškėja buvo mirusiojo H. J. Z. sutuoktinė, todėl turėjo teisę paveldėti atsiradusį palikimą kaip paikėją pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 str.).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai – viena iš įrodymų rūšių numatytų CPK 177 str. 2 d., jais netikėti teismas neturi pagrindo, nes nėra konstatuota, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, kreipiantis į teismą dėl apyrašo sudarymo, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo laikomas priėmęs jį visą.

Įvertinęs įrodymus, teismas konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjai teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos M. Z. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes tektų mokėti mažiau nei 10,00 Lt (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio H. J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2005-10-08, mirties, pradėjusi likusį turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.