Šiaulių apygardos teismo sprendimas, 2-216-124/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-06-26
Bylos Nr.: 2-216-124/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00544-2010-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas: AAS „Balva“, SIA „Transtek“, A. S.
Ieškovas: A. T.

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
73.2.6.199.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2-216-124/2012

Teismo proceso Nr.2-58-3-00544-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1,44.2.4.2,73.2.6.199.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 26 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė,sekretoriaujant Ingai Maslovienei,dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Daivai Balčiūnienei,atsakovo AAS „Balva“ (atstovas Lietuvoje PZU Lietuva) atstovei Dovilei Bogomolskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovams AAS „Balva“, SIA „Transtek“, A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, baudžiamosios bylos proceso išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. T. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 110 594,96 turtinės žalos atlyginimo iš Latvijos Draudimo bendrovės AAS „Balva“,148 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš AAS „Balva“ ir SIA „Transtek“, iš A. S. prašo priteisti 2710 Lt proceso išlaidų, turėtų baudžiamojoje byloje Nr.1-11-64/2010, kurioje šis buvo nuteistas 2010 04 27 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, t.y. A. S. buvo pripažintas kaltu dėl 2005 rugpjūčio 20 d. apie 14 val.30 min. kelio Ryga –Kaliningradas eismo įvykio, kurio metu jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodo, kad civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, jai pripažįstant teisę į ieškinio dėl A. S. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo patenkinimą, nurodant kreiptis civilinio proceso tvarka. Dėl padarytos žalos atsirado deliktinė prievolė, o jos atsakomybės subjektas yra juridinis asmuo, kaltinamojo darbdavys - padidinto pavojaus šaltinio valdytojas –savininkas SIA „Transtek“(Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis, ,6.270 straipsnis). Kadangi transporto priemonė buvo drausta Latvijos draudimo bendrovėje AAS „Balva“, tai šiems abiems atsakovams –draudikui ir draudėjui (žalą padariusiam asmeniui) atsiranda pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Esant draudiminiam įvykiui , draudikas atlygina žalą, neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o draudėjas turi atlyginti žalą visiškai , t.,y jei nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas atsakingas asmuo (LR CK 6.251str. 1d.,6.263 str. 2 ir 3 dalys). Ieškovė nurodo, kad jai draudimo bendrovė išmokėjo neturtinę žalą 1726.40 bei turtinę žalą 19,92 Lt už vaistus.Mano, kad draudiko atžvilgiu turėtų būti taikoma Latvijos teisė (LR CK 1.37 str.6 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovą atstovaujanti draudimo bendrovė PZU Lietuva su ieškiniu nesutiko (1t., 167-171b.l.), paaiškindama, kad draudikas išmokėjo visą ieškovei priklausančią neturtinę žalos išmoką-500 EUR -1726,40 Lt), remiantis 2002 05 30 Biurų tarybos patvirtintomis Vidaus tvarkos taisyklių 4.4 punktu, LR Transporto priemonių valdytojų savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TRVCAPDĮ )14 str. 3 d. (2007 05 17 d. redakcija), laikydamasis teisės aktų ir nuostatų ,taikomų toje šalyje, kur įvyko autoįvykis. Mano, kad šiuo atveju taikytina 2004 05 01 TRVCAPD įstatymas bei 2004 06 23 LR Vyriausybės nutarimu Nr.795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos. Nurodo, kad reikalavimai priteisti turtinę žalą yra nepagrįsti įrodymais, baudžiamosios bylos medžiaga. Prašydama priteisti negautas pajamas, ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtą uždarbį, be to iš jų neišskaičiuoja mokesčių, turimo darbingumo procento. Ieškovės prašoma priteisti šios žalos dydis yra pernelyg didelis, neatitinka protingumo , teisingumo kriterijų.

Atsakovas SIA „Transtek“, kurį atstovauja bankroto administratorius V Ulmanis (1t., 153, 159 b. l.)nurodo, kad 2010 09 27 įmonei pradėta nemokumo proceso byla, 2010 11 25 paskelbtas įmonės nemokumo procesas, todėl nagrinėjama byla turėtų būti stabdoma.

Byloje nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2005 rugpjūčio 20 d. apie 14val. 30 min. kelyje Ryga-Kaliningradas 20 km. nuo Lietuvos valstybės sienos Joniškio rajone atsakovas A. S. , vairuodamas atsakovui juridiniam asmeniui SIA „Transtek“ priklausantį sunkvežimį IVECO MP 440 E42, valstybinis Nr. DN 161 su puspriekabe, pažeidė Kelių eismo taisyklių 156 punkto reikalavimus, t.y. nelygiareikšmių kelių sankryžoje greitėjimo juosta įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sukdamas į dešinę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai dviratininkei ieškovei A. T.. Ieškovės ir sunkvežimio suartėjimo metu oro gūsio poveikyje jai nugriuvus ant važiuojamos dalies, sunkvežimio galiniu ratu pervažiavo nugriuvusios ieškovės koją, jai padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio atvirus lūžius bei kairės pėdos išnirimą su minkštųjų audinių sutraiškymu, dėl ko ieškovei buvo amputuota kairė blauzda viršutiniame trečdalyje. Autoįvykio metu sužalotai ieškovei A. T. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. balalandžio 27 d. nuosprendžiu A. S. pripažino kaltu dėl autoįvykio ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 38 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) pinigine bauda. A. T. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtu, pripažįstant teisę į ieškinio dėl A. S. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo patenkinimą. Autoįvykio metu A. S. su atsakovu SIA „Transtek“ siejo darbiniai teisiniai santykiai ir pastarojo naudai įvykio metu nuteistasis dirbo. Lietuvos Respublikos (LR) Civilinio proceso kodekso (CPK )182 str. 3p. pagrindu civilinėje byloje nebereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Šie nuosprendžiu nustatyti faktai turi prejudicinę galią. Dėl atsakovo A. S. padaryto nusikaltimo ieškovei buvo padaryta žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263str.).

Dėl atsakingo už žalą subjekto ir taikytinos teisės

Žala ieškovei padaryta dėl nusikalstamų nuteistojo A. S. veiksmų. Šie veiksmai pasireiškė Kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu autoavariją, kurios metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata. Neteisėti veiksmai, padaryti A. S. vykdant darbines pareigas Latvijos įmonėje SIA „Transtek“. SIA „Transtek“ atsako už padarytą ieškovui žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio, tai yra transporto priemonės - sunkvežimio IVECO MP 440 E42, valstybinis Nr. DN 161, valdytojas, o taip pat ir kaip samdantis darbuotojus atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (LR CK 6.263str.3d., 6.264str.1d., 6.270str.1,2d.). CK 6.254str. numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatyme numatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas SIA „Transtek“ jam priklausančią transporto priemonę sunkvežimį IVECO MP 440 E42, valstybinis Nr. DN 161 2008-12-05 buvo apdraudęs AAS „Balva“ įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (baudžiamoji byla Nr. 1-61-762/2006, 1t., 24 b. l.).

Ši įmonė autoavarijoje dalyvavusį automobilį buvo apdraudusi privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu nuo bet kokios žalos, sukeltos važiuojant šia transporto priemone. Šis faktas patvirtintas pridėtoje baudžiamojoje byloje esančiu draudimo polisu (baudžiamosios bylos 1t., 24). Draudimo polise nėra nustatyta, kokia yra privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo suma dėl žalos asmeniui ar turtui. Transporto priemonių privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti šios rūšies privalomojo draudimo sistemos teisiniai pagrindai ir principai. Šios draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens - draudėjo turtinei padėčiai. Draudimo sutarties pasekmė – asmuo, padaręs savo veiksmais žalą nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, kad šią žalą atlygintų draudimo įmonė (draudikas). Šiuo atveju nukentėjusios interesai yra ginami tuo, jog draudimo sutartis, pareiškus atitinkamą reikalavimą draudiko atžvilgiu, suteikia nukentėjusio asmens turtinių interesų papildomą garantiją. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo yra skolininkas, o nukentėjęs – kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Esant civilinės atsakomybės draudimui, nukentėjusysis įgyja du skolininkus: asmenį, atsakingą už atsiradusią žalą, kurio pareiga atlyginti nuostolius kyla iš delikto, o taip pat draudiką (draudimo įmonę), kurio pareiga atlyginti žalą (sumokėti draudimo išmoką) kyla iš sutarties. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš jo sutarties su draudėju. Ieškovės reikalavimai kyla dėl atlyginimo žalos, už kurią atsakingas ją padaręs asmuo. Šiuo atveju draudiko AAS „Balva“ pareiga atlyginti atsakovo A. S. padarytą ieškovei žalą kyla iš draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų ir draudimo sutarties, draudiko sudarytos su žalą padariusio asmens A. S. darbdaviu atsakovu įmone SIA „Transtek“, kurios privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta autoįvykyje dalyvausi A. S. vairuojama ir SIA „Transtek“ priklausiusi transporto priemonė. Draudiko pareigas nustato ne deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, o teisės normos, reglamentuojančios draudimo santykius, taip pat draudimo sutartis. Draudiko pareigą nukentėjusiam dėl autoavarijos asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės, kurių pagrindu sudaroma draudimo sutartis. Kadangi draudimo bendrovės atžvilgiu deliktinės atsakomybės taisyklės netaikomos, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.44 straipsnį ir 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė, šiuo atveju Latvijos teisė. Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties 39 straipsnio 1 dalis dėl žalos atlyginimo numato, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų.

Žala asmeniui, atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė, gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. LR Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, numatantis, kad asmens suluošinimo atžvilgiu už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti nukentėjusiam asmeniui visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Byloje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo keliems atsakovams, t.y. draudimo įmonei ir kaltojo asmens darbdaviui. Draudimo įmonės atsakomybė yra ribota įstatyme numatyta suma. Pagal draudimo sutartį kompensacija išmokama dėl žalos, kurią sukėlė draudėjo transporto priemonės dalyvavimas kelių eisme ir kuri sukėlė mirtį, kūno sužalojimus, sveikatos sutrikimus ar netekimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą. Pagal galiojančius Latvijos draudimo santykius reglamentuojančius įstatymus yra numatytas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Latvijos Seimo 2004 04 07 patvirtintas „Sausumos kelių transporto priemonių savininkų civilinės teisinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas“ numato turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (2t.,81-109,110-129b.l.). Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą didžiausia garantinė suma asmeniui padarytos žalos atlyginimui –iki 250 000 latų, turtui padarytos žalos atveju- iki 70 000 latų. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 d. numato, kad Kelių eismo nelaimės metu asmeniui padaryta žala yra žala, susijusi su gydymu, laikinu nedarbingumu, darbingumo praradimu, mirtimi. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra žala, susijusi su skausmais ir dvasinėmis kančiomis, dėl nukentėjusio asmens fizinės traumos, jo suluošinimo, invalidumo, maitintojo, išlaikytinio ar sutuoktinio mirties ar jų I-os grupės invalidumo, 3 d.- draudimo atlyginimo dydį ir apskaičiavimo tvarką už asmeniui padarytą materialinę ir neturtinę žalą nustato Ministrų kabinetas. Šio įstatymo 20-22 straipsniai nustato asmeniui padarytos žalos atlyginimo sąlygas.

Pagal Latvijos Respublikos 2005 05 17 Ministrų kabineto patvirtintas taisykles Nr.331 „Taisyklės dėl draudiminio atlyginimo dydžio ir apskaičiavimo tvarkos už asmeniui padarytą neturtinę žalą“ II.3p. draudimo atlyginimo dydis už nukentėjusio asmens skausmus ir dvasines kančias dėl nukentėjusio asmens fizinės traumos yra nuo 20 iki 400 latų, kuris esant sužalojimams paskaičiuojamas pagal II.5.5 p. nurodytą formulę ir sudaro 355 latai (2 t.,150-160,161-171 b. l.). II.6 p. numato draudimo atlyginimo dydį už nukentėjusio asmens skausmus ir dvasines kančias dėl nukentėjusio asmens suluošinimo, invalidumo, yra nuo 25 iki 250 latų ir išmokamas šiame punkte nustatytais atvejais ir atitinkamais dydžiais. Šių taisyklių 10 p numato, kad draudimo atlyginimo dydis yra iki 1 000 latų kiekvienam kelių eismo nelaimės metu nukentėjusiam asmeniui, jei yra atlyginami visi šių taisyklių 3, 6, 7 ir 8 punktuose minėti nuostoliai. Ieškovės darbingumo netekimo lygis atitinka 2 grupės invalidumą, todėl ieškovė turi teisę į 455 latų dydžio neturtinę žalą.

Taigi šiose ribose yra spręstini ieškovei atlygintinų turtinės ir neturtinės žalos dydžių priteisimas iš atitinkamų atsakovų.

Kadangi kreditorius turi teisę reikšti ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti – ir žalą padariusiam asmeniui, tuo užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas, todėl pirmiausia spręstina, kokią žalos dalį turi atlyginti draudikas.

Draudikas turi iš draudimo sutarties kilusią pareigą atlyginti ieškovei žalą, išmokėdamas ieškovei draudimo atlyginimą garantinės išmokos ribose, o A. S. darbdavys SIA „Transtek“ privalo ieškovei atlyginti žalą toje dalyje, kurioje jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Atsakovo AAS „Balva“ atstovas Lietuvoje UAB „PZU draudimas“ išmokėjo ieškovei 19,92 Lt turtinei žalai atlyginti dėl vaistų pirkimo ir 1726,40 Lt (500 EUR) neturtinei žalai atlyginti. Ieškovei įrodžius, jog ji patyrė daugiau žalos, nei jai išmokėjo draudimo kompanija, ji, neviršydama draudiminių sumų, turi teisę pastarajai reikšti reikalavimą, o žalai viršijus garantines išmokos dydį–viršijus- trečiojo asmens darbdaviui, t.y. atsakovui SIA „Transtek“, kurį šiuo metu atstovauja bankroto administratorius V. U. (11 t., 159 b. l.).

Dėl turtinės žalos priteisimo

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostoliai – su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota.

Dėl dviračio, telefono sužalojimo

Ieškovė prašo priteisti 300 Lt už eismo įvykio metu sugadintą dviratį bei 300 Lt už telefono aparatą. Šioje dalyje ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (LR CPK 178str.). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad dviratis buvo grąžintas ieškovės sugyventiniui R. G. (baudž. byla,1t., 85 b. l.). Šio daiktinio įrodymo apžiūros metu buvo nustatyta, kad jis nėra sugadintas, tik kertasi stabdžių sistema (baudž. byla 1 t., 26 b. l.). Baudžiamojoje byloje ieškovė patvirtino, kad dviratį susitaisė ir jį naudojo buityje (baudž. byla 1 t.,64 b. l.). Nagrinėjant civilinę bylą, ieškovė teisme aiškino, kad šis dviratis buvo senas, skolintas iš tėvų, jį grąžinus naudojo buityje, o vėliau tėvams už dviratį sumokėjo 300 Lt (2 t., 4 b. l.). Nors ieškovė nurodo, kad tėvams atidavė 300 Lt vietoje šio dviračio, bet be savo paaiškinimo teisme, kitų įrodymų nepateikė. Be to, šis jos aiškinimas yra prieštaringas baudžiamosios bylos medžiagai. Taip pat byloje nėra įrodymų apie eismo įvykio metu sužalotą ieškovės nurodomą telefono aparatą. Baudžiamojoje byloje jis nėra apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas. Baudžiamojoje byloje ieškovė buvo nurodžiusi, kad ji telefoną remontavo už 30 Lt, įrodymų neteikė. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė kitaip aiškina šias aplinkybes, nurodydama, kad vietoje eismo įvykio metu sužaloto aparato nusipirko seną, aparatą už 30 Lt., bet jokių įrodymų dėl jo sužalojimo, naujo įgijimo, žalos dydžio nepateikė. Ieškovė neįvykdė pareigos išsaugoti daiktus ir juos pateikti draudikui, kad šis galėtų įvertinti padarytą žalą, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl gydymosi išlaidų, pagerinto maitinimo

Atsakingas skolininkas yra įpareigotas atlyginti tuos nuostolius, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su jo veiksmais, dėl kurių kilo žala (CK 6.247 str.). Pagal baudžiamoje byloje pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad ieškovė ilgą laiką buvo gydoma iš pradžių Joniškio, o vėliau Šiaulių ligoninėse laikotarpiu nuo 2005 08 20 iki 2005 09 23, 2005 10 07, 2006 03 15, vėliau- Kauno medicinos universiteto klinikose (baudž. Byla, 1 t. 32, 36, 37–40, 41–44). Laikotarpiu 2006 03 17-2006 04 19 jai buvo teiktos kojos protezavimo paslaugos. Taip pat patvirtina, kad ieškovė sega ir kitomis ligomis, tarp jų ir lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Iš pateiktų baudžiamojoje byloje rašytinių įrodymų matyti, kad gydymosi laikotarpiu dėl sužalojimo buvo įgyjama tvarsliava, pleistrai žaizdai, vaistai žaizdos sterilizavimui, vaistai nuo skausmo, ramentai (baudž. byla 1t., 97–98 b. l.). Ieškovė pagal baudžiamojoje byloje pateiktus kvitus teismo posėdyje įvardijo vaistus, priemones, kurias įgijo ne kitoms ligoms, o sužalojimo pasekmėms gydyti, kas pagal šiuos kvitus sudaro 377,58 Lt išlaidų (baudž. byla 1 t., 97–98 b. l., 2 t.,160 b. l.). Ieškovė gydėsi ir namuose, baudžiamosios ir civilinės bylų nagrinėjimas užsitęsė, ir nors gydymas yra nemokamas, tikėtina jog ieškovė dėl eismo įvykio galėjo patirti daugiau išlaidų, nei pateikta įrodymų, nes esant tokiam kūno sužalojimui ji pagrįstai visą dėmesį skyrė savo sveikatos būklei (pagijimui), o ne rinkdama turėtas išlaidas pateisinančius dokumentus ir būtent, todėl negali įrodyti viso prašomo dydžio kasos kvitais. Be to, baudžiamojoje byloje ją atstovavo UAB „Nacionalinis medicinos asistavimo biuras“, kuriam ji nurodo perdavusi turėtus įrodymus. Ieškovės nurodyta suma laikytina protinga ir priteistina, išskaitant draudimo įmonės sumokėtą žalos atlyginimą 19,92 Lt, t. y. priteistina 519,86 Lt.

Ieškovė nurodo, kad pagerintam maistui išleido 55,54 Lt. Nors ieškovė ir nepateikė įrodymų apie pagerinto maitinimo skyrimą, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad gydymosi laikotarpiu ieškovės pagerintam maistui buvo skirta 25 Lt (baudž. byla 1 t., 104 b. l.). Teismas nepripažįsta kasdieniniame racione vartojamų maisto produktų –majonezo, batono, traškučių, kavos, kotletų, saldainių ir pan. priskyrimo prie pagerintos mitybos, nes jie jokios įtakos traumos gijimui neturėjo.

Ieškovė turėjo papildomų pašto išlaidų 4,54 Lt dėl dokumentų siuntimo į Netekto darbingumo nustatymo tarnybą Šiaulių mieste, kurie patvirtinti rašytiniais įrodymais, priteisini (baudž.byla,1t., 99 b. l.).

Ieškovė prašo priteisti kelionės išlaidas į sveikatos priežiūros įstaigas 46,75 Lt pagal jos baudžiamojoje byloje pateiktus kelionės bilietus (baudž. Byla 1 t., 100–103 b. l.). Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimo, transporto bilietai pateikti už ieškovė gydymosi laikotarpį. Pati ieškovė patvirtino, kad tai yra išlaidos, kurias patyrė ne ieškovė, bet jos sugyventinis R. G. dėl ieškovės lankymo ligoninėse. Kadangi byloje nėra nustatytos jos slaugymo būtinumo aplinkybės, šios išlaidos nepagrįstos, nepriteistinos.

Ieškovė prašo priteisti 183,27 Lt kurui į gydymo įstaigas, vykstant nuosavu transportu ir 2 000 Lt slaugymo, vykimo į gydymo įstaigas, konsultacijoms dėl gydymo išlaidas, viso 2 183,27 Lt. Ieškovė teisme neįrodinėjo slaugymo aplinkybių, tačiau teisme aiškino, kad jai tenka samdyti transporto priemonę, kad nuvykti į gydymo įstaigas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovei dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu buvo padaryta kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio atviri lūžiai bei kairės pėdos išnirimas su minkštųjų audinių sutraiškymu, dėl ko ieškovei buvo amputuota kairė blauzda viršutiniame trečdalyje. Ieškovė aiškino, kad ji vykdavo ir šiuo metu vyksta į Joniškio, Šiaulių ligonines bei dėl neįgalumo nustatymo keletą kartų vyko į Šiaulius, 2 kartus ji vyko į Kauną dėl protezavimo, kur vienas nuvažiavimas jai kainuodavo apie 300 Lt. Taip pat vyko į Kauną dėl gydymo, kur buvo gydoma 2006 balandžio mėn. ir 2007 metais. Šiuos ieškovės paaiškinimus patvirtina ir medicininė dokumentacija, kuro įgijimo išlaidas patvirtinantys talonai (baudž. byla 2t.,185-186 b. l.). Nors ieškovė apie turėtas išlaidas dėl vykimo į gydymo įstaigas pateikė tik dalį rašytinių įrodymų, teismas šiuo atveju įvertina ieškovės paaiškinimus, kurie taip pat pripažįstami įrodymais. Įvykus tokio pobūdžio sužalojimui, ieškovė buvo streso būsenoje, nevaikščiojanti, todėl galėjo ir nesurinkti visų rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į patirtą ieškovės sveikatos sužalojimų pobūdį, į tai, kad ieškovė gyvena kaime toli nuo autobusų stotelės, gydymo įstaigų išduoti įrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ji dažnai lankosi gydymo įstaigose, tame tarpe ir dėl skausmo, dėl kojos protezavimo, žala priteisiama už ilgą laikotarpį,vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.) pripažintina, kad ieškovė galėjo išleisti 1500 Lt kelionėms pas gydytojus dėl gydymosi, dėl neįgalumo nustatymo, vykimo protezuoti koją. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, ši suma nėra aiškiai per didelė, todėl yra priteistina iš draudiko (CK 6.249 str. 3 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl negautų pajamų

Ieškovė prašo priteisti dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas 107 185 Lt, nes dėl nusikalstamos veikos patirto sužalojimo nebegalėjo dirbti pagal Šiaulių buitininkų mokykloje įgytą kirpėjos specialybę. Šias negautas pajamas prašo priteisti už laikotarpį nuo sužalojimo iki pensijos, t.y. už 18 metų 5 mėnesius (221mėnesį), išskaitant gaunamas pajamas -pašalpą 315 Lt.

Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius tokiu atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (6.283 str. 2 d.).

Latvijos „Sausumos kelių transporto priemonių savininkų civilinės teisinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas“ 19 str. 1 d. 3p. numato, kad nukentėjusiam yra atlyginama turtinė žala dėl darbingumo praradimo, kurias pagal šio įstatymo 22 straipsnį sudaro pajamų skirtumas, nustatomas iš šio straipsnio 21 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotų negautų pajamų, atskaičius gautas darbo pajamas (jei tokias yra) ir iš valstybės socialinio draudimo biudžeto paskirtas pensijas ar iš valstybės ir savivaldybės biudžeto gautas pašalpas.

Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui draudimo bendrovei AAS „Balva“ , kaip atsakingam už žalą asmeniui (draudikui), ieškovė grindė netektomis pajamomis, kurias ji būtų gavusi, jeigu jos sveikata nebūtų sužalota. Todėl sprendžiant klausimą, ar tinkamai buvo paskaičiuotas priteistinas negautų pajamų dydis, pirmiausia būtina nustatyti, ar tinkamai ieškovė paskaičiavo savo negautas pajamas.

Nesutikdamas su ieškovės pateiktu turtinės žalos paskaičiavimu, atsakovo – draudiko atstovas teigia, kad ieškovė neatsižvelgė į tai, kad ji neteko darbingumo iš dalies bei į tai, kad ieškovė neišskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio.

Šioje dalyje sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovė nepagrįstai padidina ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų, nes iš jų neišskaito gyventojų pajamų mokesčio bei iš savivaldybės biudžeto gautas pašalpas (Latvijos SKTPSCTAPD Įstatymo 22 str.).

Byloje yra nustatyta aplinkybė, kad iki sveikatos sužalojimo ieškovė nedirbo, išskyrus iki sužalojimo 3 mėnesius ji atliko viešuosius darbus, kur jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis (1 t., 197–199 b. l.). Ieškovė po sužalojimo nedirbo, jai 2005m. po sužalojimo iki 2007-10-23 nustatytas neįgalumas 70 procentų, darbingumo lygis 30 procentų o nuo 2007-10-23 iki 2024-01-23, netektas darbingumas 55 procentai (t. 1, 214 b. l. , baudž. byla 1t., 91 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, darbuotojo vidutinis atlyginimas arba mėnesinė alga negali būti mažesni negu Vyriausybės nustatyti minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesinė alga (MMA), todėl ieškovei neturint darbo užmokesčio, ieškovės negautos pajamos skaičiuotinos nuo MMA. Kadangi negautomis pajamomis laikytina asmens faktiškai negauta suma, atskaičius visus privalomus mokėti mokesčius, todėl apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas, orientuojamasi į 2005-2012 m. galiojusius mokestines prievoles reglamentuojančius teisės aktus. Per laikotarpį nuo sužalojimo iki ieškinio pateikimo dienos Vyriausybė ne vieną kartą keitė DK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytus minimalius dydžius, minimalią mėnesinę algą didindama: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 buvo patvirtinta 550 Lt minimali mėnesinė alga, kuri galiojo nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d., LRV 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 patvirtinta 600 Lt minimali mėnesinė alga galiojo nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d., LRV 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 543 patvirtinta 700 Lt minimali mėnesinė alga galiojo nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., o LRV 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga galioja iki sprendimo priėmimo dienos. Kadangi įstatymas (DK 187 str. 3 d.) draudžia nustatyti mažesnę algą už šiuos Vyriausybės nustatytus dydžius, tai apskaičiuojant ieškovės netektas pajamas, kaip turtinės žalos atlyginimą, į tai turi būti atsižvelgiama. Ieškovei, jeigu nebūtų sutrikdyta jos sveikata, būtų mokama mėnesinė alga, ne mažesnė negu nustatyta Vyriausybės.

Per laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 20 d. iki ieškinio pateikimo dienos buvo keičiamas ne tik minimalios algos dydis, bet ir gyventojų pajamų mokestis (GPM) bei neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Gyventojų pajamų mokestis 2005 m. balandžio - 2006 m. birželio mėn. laikotarpiu buvo nustatytas 33%, nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. - 27%, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. - 24%, o nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 15% GPM dydis, kuris taikomas iki šiol. Atitinkamai keitėsi neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris 2005 m. balandžio - 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo nustatytas 290 Lt, 2007 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu - 320 Lt, o nuo 2009 m. sausio 1 d. iki šiol yra nustatytas ir taikomas 470 Lt NPD.

Į šiuos dydžius, apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas, ir būtina atsižvelgti, o taip pat į gautas pašalpas iš valstybės. Tokiu būdu, atsižvelgus į 2005 m. balandžio 9 d. iki bylos nagrinėjimo metu laikotarpiu pasikeitusius minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio bei gyventojų pajamų mokesčio dydžius, ieškovei per šį laikotarpį priklauso gauti, atsižvelgiant į jos darbingumo netekimo procentą, jo kitimą -33 789,42 Lt (t. y. 2005 metais 1425,54 Lt, 2006-4118,10 Lt, 2007- 4506,29 Lt, 2008– 4519,68 Lt, 2009 m., 2010m., 2011m. - po 4953,30Lt , 2012m. -4359,91 Lt.).

Ieškovė nurodo, kad ji gaudavo atitinkamas pajamas iš valstybės mažai aprūpintoms šeimoms, t. y. pašalpą, kurią teismas išskaito iš negautų pajamų. Byloje esančios Joniškio rajono savivaldybės administracijos pažymos apie pajamas patvirtina (1 t., 224–225 b. l., 2 t.,138, 147 b. l.) kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. ieškovei atitinkamais laikotarpiais buvo mokama socialinė pašalpa, per šį laikotarpį ieškovės faktinei šeimai buvo išmokėta už laikotarpį nuo 2005 rugpjūčio mėn. iki 2011 lapkričio įskaitytinai 16770,45 Lt. Ieškovei tenkanti dalis pagal Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2012 05 18 d. pažymą sudaro ½ dalis, t.y. sudaro 8385,22 Lt (2t., 138 b. l.). Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio ieškovei buvo mokama po 315 Lt iki sprendimo priėmimo dienos (2t.,119 b. l.), taigi papildomai išmokėta 2205 Lt. Nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio išmokėta 10 590,22 Lt (8385,22 Lt +2205Lt). Šios išmokos sveikatos sužalojimo atveju yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (33 789,42-10 590,22) ir priteistina 23 199.20 Lt. Likusioje dalyje ieškinys netenkintinas, nes nėra žinomos būsimos ieškovės pajamos, ji neprašė priteisti pajamų praradimo periodinėmis išmokomis, šį reikalavimą gali pateikti atskiru ieškiniu.

Negautos pajamos yra turtinė žala asmeniui, kurią turi atlyginti atsakovė –draudimo įmonė, kadangi eismo įvykio metu buvo drausta automobilio civilinė atsakomybė ir draudimo atlyginimo pakanka žalai atlyginti.

Taigi ieškovei priteistina 25 348,60 Lt (23299,20+519,86+25+4,54+1500) turtinės žalos. Kadangi šis žalos dydis neviršija „Sausumos kelių transporto priemonių savininkų civilinės teisinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo“ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyto draudėjo atsakomybės garantinio limito, jis priteistinas iš draudimo bendrovės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo funkcija-nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Teismas šiuo atveju privalo vadovautis CK 1.5 straipsnio 3 dalyje suformuluotais universaliaisiais teisės principais. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami neturtinės žalos, kurią sukėlė Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykęs įvykis (padaryti neteisėti veiksmai), ir kuri atsirado Lietuvos Respublikoje gyvenančiai ieškovei, atlyginimo klausimas. Įvertinant šias aplinkybes, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje reglamentuojamais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (CK 1.43 str. 1 ir 6 d. nuostatos). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti bendrieji kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu atveju, nustatant šios žalos dydį, būtina vertinti ir kitas konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (pvz., nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją ir kt.). Taigi įstatymu teismui suteikta galimybė konkrečioje byloje pripažinti reikšmingais ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismas turi išvardyti ir pasverti argumentus, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir nurodyti motyvus, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Šioje byloje, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą. Sveikatos sužalojimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusios gyvenimui, kas yra nurodoma kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, byla Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A M. ir kt. v. Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., byla Nr. 3K-3-511/2004; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje R. L. ir kt. v. A. J., byla Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje P. R. B. v. V. Č., byla Nr. 3K-3-357/2008, 3K-3-533/2010). Ieškovė patyrė ne tik didelius fizinius skausmus, bet ir dvasinius pergyvenimus, kurie esant patirtai traumai tęsiasi toliau. Dėl traumos (dalies kojos amputacijos, kojos protezavimo) ji negali gyventi visaverčio aktyvaus gyvenimo, dėl to pasikeitė jos gyvenimas, nes dėl judėjimo apribojimo iš dalies turi būti aptarnaujama artimųjų, ieškovei padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atsirado nepataisomos pasekmės, ji patyrė eilę operacijų bei skausmingas medicinines procedūras, kurį laiką galėjo judėti tik invalido vežimėlyje, kas ją darė bejėge, traumavo psichologiškai. Taip pat dėl traumos pobūdžio sumažėjo bendravimo galimybės, apribotas darbo veiklos pasirinkimas, atsirado baimė dėl ateities. Medikai ieškovei iš pradžių buvo nustatę 30 procentų, nuo 2007 m. 10 23-45 procentus darbingumo. Taigi, ieškovei atsirado sunkios pasekmės. Nustatant žalos dydį atsižvelgtina, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo.

Atsakovas AA “Balva“ išmokėjo 1726,40 Lt draudimo išmoką dėl neturtinės žalos, kuri yra išskaičiuotina iš priteisiamos ieškovei žalos. Akivaizdu, kad ši suma nėra pakankama kompensuoti ieškovės patirtus ir patiriamus išgyvenimus, nepatogumus. Pripažinus priešingai, būtų sumenkinti išgyvenimai, kuriuos sukėlė vertingiausio žmogui gėrio – sveikatos sužalojimas. Automobilį vairavusio A. S. kaltė trečiojo asmens ieškovės atžvilgiu pasireiškė neatsargumu. Jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, laiku nepastebėjo ieškovės, važiavusios dviračiu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 156 punkto reikalavimus, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai dviračiu ieškovei. Pagal CPK 4 straipsnio nuostatą, teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo ir tokios žalos dydžio nustatymo klausimus, teismai turi atsižvelgti ne tik į įstatyme nustatytus bei teismų praktikoje suformuotus esminius tokios žalos nustatymo kriterijus, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis, į tai, kokie tokios žalos dydžiai paprastai yra nustatomi, esant panašioms žalos padarymo aplinkybėms bei pasekmėms. Peržiūrėjus teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, matyti, kad minimalus priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose, kuriose žala yra padaryta BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytais šis dydis yra nustatomas 7 000 Lt, maksimalus - 100 000 Lt, o vidutinis - 50 000 Lt. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 2K-461/2010 (LAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis) buvo nustatyta, kad dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiajai atsirado neigiami liekamieji reiškiniai – reikalingas ausies protezas, ji patyrė fizinį skausmą, didelių dvasinių išgyvenimų. Siekdami kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusio asmens – nuteistojo – interesų, teismai neturtinės žalos dydį minėtoje byloje nustatė 10 000 Lt Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010 (LAT 2010 m. kovo 30 d. nutartis) teismai nustatė, kad, nesuvaldęs vairuojamo autobuso, kaltinamasis atsitrenkė į stovėjusį automobilį su įjungta avarine šviesos signalizacija bei partrenkė prie jo buvusią nukentėjusiąją, kuriai dėl muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimų, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimo, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies sumušimo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir ji neteko 60 procentų pastovaus bendro darbingumo. Šioje byloje buvo nustatyta ir priteista 65 000 Lt nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagrindo nustatyti ieškovei priteistiną neturtinę žalą, didesnę negu įprastai nustatomas vidutinis tokios žalos dydis, nėra. Todėl nustato, kad ieškovės patirtos neturtinės žalos dydis - 50 000 Lt, kas atitiktų abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str.2 d.). Pagal galiojusius žalos padarymo metu Latvijos draudimo įstatymus, t. y. Latvijos Respublikos 2005 05 17 Ministrų kabineto patvirtintas taisykles Nr. 331 „Taisyklės dėl draudiminio atlyginimo dydžio ir apskaičiavimo tvarkos už asmeniui padarytą neturtinę žalą “II. 3p.1p.p,6.2 p. p. ieškovei paskaičiuotinas neturtinės žalos dydis yra 455 latų, kas 2005 08 20 esant lato ir lito oficialiam kursui 4,9609 sudaro 2257,21 Lt. Kadangi draudimo įmonė ieškovei išmokėjo 1726,40 Lt, iš draudimo įmonės papildomai priteistina 530,81 Lt. Likusi suma 47 742,79 Lt priteistina iš SIA „Transtek“.

Dėl išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje atlyginimo

Civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti atstovavimo išlaidas, jos patirtas baudžiamojoje byloje. Ji nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1-11-645/2010 ir priimant nuosprendį, byloje nebuvo išspręstas proceso išlaidų klausimas, kurioje ji patyrė, sumokėdama 1500 Lt UAB „Nacionalinis medicinos asistavimo biuras“ už konsultacijas ir 1210 Lt už baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato paslaugas, ką turėjo nuspręsti teismas, priimdamas nuosprendį. Civilinio proceso nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, jai pripažinus teisę į ieškinį dėl žalos atlyginimo, baudžiamojoje byloje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija byloje Nr.3K-3-127/2012 pažymėjo, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Prašant priteisti šias išlaidas, ieškovė ir remiasi BPK 106,109 straipsniais. Ieškovė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kėlė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nes jas pateikė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (baudž. byla 3t., 52 b. l.), todėl jos turėjo būti priteistos baudžiamojoje byloje, o nepriteisus, ieškovė turėjo pateikti apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad ieškovė net nepateikė įrodymų apie UAB „Nacionalinis medicinos asistavimo biuras“ sumokėtas išlaidas baudžiamojoje byloje. Bylinėjimosi išlaidų baudžiamajame procese turėtų išlaidų klausimas nėra perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, tuo remiantis atmestinas ieškovės prašymas priteisti šias išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje civilinėje byloje ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. LR CPK 83 str. 1 dalies 4 p. atleidžia tik ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o CPK 96 str. 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Taip pat yra atleistinas ir atsakovas SIA „Transtek“ kaip bankrutuojanti įmonė nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.1 d.8 p .).

Ieškovė civilinėje byloje patyrė 1210 Lt išlaidų dėl atstovavimo bei 290 Lt vertimo išlaidų, kurias prašo priteisti (1 t., 211–213 b. l.). Ieškovės reikalavimai patenkinti 28,43 procentais, todėl priteistinos atstovavimo išlaidos sudaro 344,00 Lt (iš AAS „Balva“ –120,92 Lt, iš SIA „Transtek“ –223,08 Lt), o vertimo išlaidos – 82,45 Lt (iš AAS „Balva“ –28,98 Lt, iš SIA „Transtek“ – 53,47 Lt).

Atsakovo atstovė PZU Lietuva pateikė kelionės išlaidas patvirtinančius įrodymus , t. y. prašydama priteisti 486,16 Lt kelionės išlaidų (1t., 209–210 b. l., 2 t.174-175 b.l. ). Atsakovo atstovui priteistinos kelionės išlaidos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (71,57 proc.) ir tai sudaro 347,94Lt.

Nagrinėjant bylą patirta 70,88 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos valstybei (1 t., 21 b. l.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos proporcingai atsakovų atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.) ir tai sudaro 50,72 Lt, iš atsakovo AAS „Balva“ priteistina 17,83Lt, iš atsakovo SIA „Transtek“ priteistinos 32,89 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Byloje patirta 1362,80 Lt vertimo išlaidų, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš atsakovų priteistinos 387,44 Lt vertimo išlaidos (136,19 Lt iš AAS „Balva“ ir 251,25 Lt iš SIA „Transtek“), ieškovė nuo jų mokėjimo yra atleista (LR CPK 96 str. 1 d.)(1t., 45, 71, 95, 157, 2 t. 33, 39, 68, 71,73,176 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“ 25 348,60 Lt turtinės žalos ir 530,81 Lt neturtinės žalos, viso 25879,41 Lt žalos, 120,92 Lt atstovavimo išlaidų bei 28,98 Lt vertimo išlaidų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš SIA „Transtek“ 47 742,79 Lt neturtinės žalos ir 223,08 Lt atstovavimo išlaidų bei 53,47 Lt vertimo išlaidų ieškovei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį AAS “Balva“, SIA „Transtek“ atmesti.

Ieškinį A. S. atmesti.

Priteisti iš AAS „Balva“ 776,38 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės A. T. atsakovo AAS „Balva“ atstovui PZU Lietuva (į/k 110057869) 347,94Lt kelionės išlaidų.

Priteisti iš AAS “Balva“ 136,19 Lt vertimo išlaidų valstybei ir 17,83 Lt procesinių dokumentų siuntimo.

Priteisti iš SIA „Transtek“ 32,89 Lt procesinių dokumentų siuntimo ir 251,25 Lt vertimo išlaidų valstybei, .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė