- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-2286-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- P. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo P. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2006-11-10 Kauno 20-ajam notarų biure sudarytą tarp P. R. ir L. K. sandorį – paskolos sutartį bei 2008-09-10 susitarimą su paskolos sutarties punkto pakeitimais; pripažinti negaliojančia 2006-11-16 sudarytą hipotekos sutartį (lakštą), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu L. K. ir A. K. pagal 206-11-10 paskolos sutartį, notaro registracijos Nr. 15040, su vėlesniais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui P. R. įkeitė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėm priklausantį turtą – butą Nr. 8 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) Kaune; pripažinti negaliojančiom 2011-07-14 įvykusias varžytines, kurių metu buvo parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėm priklausantis turtas – butas Nr. 8 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) Kaune. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant antstoliui atlikti bet kokius veiksmus vykdymo procese, tame tarpe ir tvirtinti varžytynių aktą, o taip pat taikyti areštą nekilnojamajam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini) Kaune, uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims, juo disponuoti, kitu atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, atmetė ieškovo A. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, uždraudžiant šį butą perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas uždrausti antstoliui atlikti bet kokius veiksmus vykdymo procese, tame tarpe ir tvirtinti varžytynių aktą, iš esmės atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, kuri taikoma tais atvejais, kai ypatingąja teisena yra skundžiami patys antstolio veiksmai vykdymo procese (CPK 443 straipsnio 1 dalis), be to, varžytynių aktą tvirtina teismas, o ne antstolis (CPK 725 straipsnis). Nurodo, kad ieškovo reikalavimai yra turtinio pobūdžio, o ginčo objektas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) Kaune, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo butas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas P. R. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir neatitinkanti įstatymų reikalavimų. Nurodo, kad areštuotas nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) Kaune, 2011-07-14 vykusių varžytynių metu buvo parduotas trečiajam asmeniui H. K., o turtas laikomas parduotu tik nuo nutarties, kuria patvirtintas varžytynių aktas, įsiteisėjimo (CPK 725 straipsnio 6 dalis). Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto – ginčo buto, pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo, 2011-08-25 teismo nutartimi sustabdyta tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) , todėl apelianto nuomone, prašomas areštuoti nekilnojamasis turtas nėra laikomas parduotu iš varžytynių, nei ieškovas A. K., nei atsakovė L. K., nei tretysis asmuo H. K. šiuo butu negali laisvai disponuoti, todėl arešto taikymas šiam nekilnojamajam turtui yra perteklinis ir visiškai nereikalingas šioje civilinėje byloje. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas priėmė nutartį nepranešęs apie tai atsakovams kaip tai nustatyta CPK 148 straipsnio 1 dalyje, taip pažeisdamas teisėtų lūkesčių, proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus. Pažymėjo, kad ieškovas savo ieškinyje nurodė ieškinio pagrindą - L. K. nesugebėjimą suprasti savo veiksmų ir juos valdyti (CK 1.89 straipsnis), tačiau ieškovas teikdamas ieškinį teismui, nepateikė nei vieno dokumento, leidžiančio bent daryti tokią prielaidą. Todėl apelianto nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje dėl savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens sandorio pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje visiškai nesant įrodymų apie kokius nors asmens psichikos sutrikimus yra negalimas ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo M. K. prašo atsakovo P. R. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas -užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Pagal bylos duomenis matyti, jog ieškovas pareiškė pagrindinį reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurio įvykdymui buvo įkeistas ieškovo prašomas areštuoti turtas - butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) Kaune. Ieškovo nuomone, netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – ginčo buto arešto, uždraudžiant perleisti jį tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Taip pat ieškovas pareiškė reikalavimą dėl įvykusių ginčo turto varžytynių pripažinimo negaliojančiomis. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra nagrinėjamoje byloje nereikalingos.
Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai darė išvadą, kad yra grėsmės, jog galimas ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bei kad teismo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas atitinka siekiamiems tikslams.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo nepranešęs atsakovui. CPK 148 straipsnio 1 dalyje (teismo nutarties priėmimo dieną galiojusi redakcija) nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklausė teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui. Apeliacinės inatancijos teismo nuomone, nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, nepranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutarties (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo argumentus, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino, jog ieškovas nepateikė dalies ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindžiančių įrodymų. Nurodytina, kad pagal CPK nuostatas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo, su kuo sutinka ir pats apeliantas atskirajame skunde, o įvertina tik tikėtiną pagrįstumą ieškinio reikalavimų.
Pažymėtina, kad pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas tinkamai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.