- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- e2-1900-920/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11295-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- Kairaičio įmonės Įvaizdis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei, „BTA Insurance Company“ SE
Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kairaičio įmonės Įvaizdis ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, „BTA Insurance Company“ SE filialui, dėl deliktinės atsakomybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 454,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5).
Ieškinyje nurodė, kad 2014-11-21 ieškovės administratorė vairuodama automobilį „Chevrolet Nubira“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje esančio šulinio dangčio, kuris įlūžo. Dėl minėto įvykio buvo apgadinta nurodyta transporto priemonė. Šulinio dangtis nebuvo pažymėtas kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonės „Chevrolet Nubira“ remonto išlaidos sudarė 454,70 Eur. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ieškovės darbuotojos atžvilgiu buvo nutraukta nenustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimo. 2015-02-06 ieškovei pasikreipus su pretenzija į Kauno miesto savivaldybę ši pagal kompetenciją persiųsta spręsti atsakovei. Atsakovė savo ruožtu visą su eismo įvykiu susijusią medžiagą perdavė savo draudimo įmonei, kuri informavo ieškovę, kad pretenzija dėl žalos atlyginimo jai pateikta pasibaigus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, todėl ieškovė neįgijo teisės į draudimo išmoką draudimo sutarties pagrindu. Ieškovei pasikreipus pakartotinai su pretenzija dėl žalos atlyginimo į Kauno miesto savivaldybę ir į atsakovę, Kauno miesto savivaldybė ieškovei nurodė, jog eismo įvykis įvyko ne dėl duobės, esančios važiuojamoje dalyje, o dėl įlūžusio kanalizacijos šulinio, todėl, pagal kompetenciją, už padarytą žalą atsakomybė kyla atsakovei. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė vengia geruoju įvykdyti prievolę, dėl ko ieškovė priversta kreiptis į teismą (b.l. 3-5).
Atsiliepimas
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ atsiliepimu nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad ieškovės pretenziją atsakovė gavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-03-05. Pripažinus, kad dėl įvykio yra kalta atsakovė 2015-03-30 ieškovės pretenzija buvo persiųsta „BTA Insurance Company“ SE filialui, kurioje atsakovė yra apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, tačiau draudimo kompanija atsisakė atlyginti padarytą žalą. Savo atsisakymą grindė draudimo sutarties 1 priedo 3.1 punkte nustatyta aplinkybe, kad draudžiamuoju įvykiu gali būti pripažinta tik ta pretenzija, apie kurią draudėjui pirmą kartą yra pranešama raštu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kuri yra pareikšta dėl žalos, padarytos dėl draudėjo veikos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, atlyginimo. 2015-06-15 uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ sumokėjo ieškovei 289,62 Eur frančizę. Kadangi atsakovė sumokėjo ieškovei frančizę, atsakovės vertinimu ji įvykdė visus jai kylančius įsipareigojimus ir ieškinys jai yra reiškiamas nepagrįstai. Eismo įvykis įvyko 2014-11-21, t.y. draudimo liudijime nurodytoje teritorijoje galiojant draudiminei apsaugai, atsakovė apie įvykį sužinojo tik 2015-03-05, kai gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos persiųstą ieškovės pretenziją. Draudiką atsakovė informavo 2015-03-30. Kadangi draudimo kompanija pavėluotai buvo informuota dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad nurodytos pareigos neįvykdymas buvo esminis, kad tuo buvo pažeistas sutarties šalių bendradarbiavimo principas. Kadangi Civilinio proceso kodekso 1.128 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą dėl padarytos žalos atlyginimo, atsakovės vertinimu ji aiškintina kaip reiškianti, jog visą įstatyme nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą galioja draudiminė apsauga, todėl atsakove šioje byloje turėtų būti traukiama „BTA Insurance Company“ SE filialas (b.l. 13-15).
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo asmens vertinimu byloje, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas (b.l. 8-12).
Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad trečiasis asmuo BTA su atsakove 2013-11-12 pasirašė draudimo paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5-303, kurios pagrindu buvo išduotas draudimo polisas galiojimo laikotarpis nuo 2013-11-13 iki 2014-11-12. Polise numatyta, jog draudimo liudijimo (poliso) neatsiejama dalis yra 1 priedas. 2014-11-11 minėta sutartis buvo pratęsta tomis pačiomis sąlygomis, tuo pagrindu išrašytas draudimo polisas, draudiminės apsaugos laikotarpis – nuo 2014-11-13 iki 2014-12-24, taip pat numatyta, jog priedas Nr. 1 yra neatsiejama sutarties dalis. Pasibaigus galiojimo laikotarpiui, ši sutartis pratęsta nebuvo. Aukščiau paminėtame priede numatyta, jog „Draudiminis įvykis yra įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos teismo sprendimu arba, Draudikui raštu pritarus, teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, arba kompromisiniu susitarimu pripažintos pagrįstomis trečiųjų asmenų pretenzijos, apie kurias Draudėjui pirma kartą buvo pranešta raštu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, ir kurios buvo pareikštos dėl žalos, padarytos dėl Draudėjo veikos (veiksmo arba neveikimo), draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, atlyginimo.“ Draudėjui pretenzija pateikta tik 2015-02-06, kai draudimo apsaugos laikotarpis jau buvo pasibaigęs, taigi vadovaujantis priedo 3.1 punktu, nukentėjęs trečiasis asmuo neįgijo teisės į draudimo išmoką draudimo sutarties pagrindu. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovė klaidingai interpretuoja trečiojo asmens žalos administravimo byloje priimtą sprendimą. Šiuo atveju atsisakymas išmokėti draudimo išmoką pagristas ne pavėluoto pranešimo pagrindu, o tuo, kad šis įvykis nėra draudimo objektas pagal draudimo sutartį. Draudimo sutarties šalys susitarė, kad rizika, dėl visu pretenzijų (žalų), pareikštų po draudimo sutarties pabaigos, prisiima draudėjas ir tokios žalos nebėra draudimo sutarties objektas. Kadangi įvykis nepatenka į draudimo objekto apibrėžimo ribas, dėl to ir buvo atsisakyta išmokėti žalą (b.l. 30-31).
Šalies argumentai
Ieškovė dubliku ieškinį prašė tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau po bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-06-15 sumokėjo ieškovei 289,62 Eur sumą, ieškovė mažina ieškinio reikalavimą sumokėtos frančizės dydžio suma iki 165,08 Eur. Nurodo, kad atsakovė laikytina neginčijanti padarytos žalos fakto ir aplinkybių, kadangi ieškovei po bylos iškėlimo teisme buvo atlyginta didžioji dalis žalos, t.y. buvo sumokėta 289,62 Eur frančizė, tokiu būdu pripažįstant kaltę. Ieškovės vertinimu, jeigu yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, atitinkamai turi būti taikomos šios sutarties nuostatos, apibrėžiančios, kuris asmuo, kokio dydžio ir kokia tvarka atlygina padarytą žalą, ieškovė nėra draudimo santykių, susiklosčiusių tarp atsakovės ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ draudimo kompanijos šalis. Atitinkamai tik sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nusistatyti tarpusavio santykius, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normos. Esminė tokių susitarimų sąlyga - šalių valios tikrumas ir aiškumas. Todėl ieškovei nesant draudimo sutarties šalimi, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė turėtų kreiptis į atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo kompaniją, kadangi ieškovė nežino ir negali žinoti atsakovės sudaromų sutarčių su draudimo kompanijomis apimties ir turinio, todėl atsakovės keltini klausimai, kieno atžvilgiu turi būti reiškiamas ieškovės reikalavimas dėl žalos yra laikytini visiškai nepagrįstais (b.l. 58-61).
Ieškovės dublikas ir teismo pranešimas atsakovei, raštu išaiškinant jos pareigą per nustatytą terminą pateikti teismui tripliką, buvo išsiųsti 2015-11-30 per EPP sistemą bei pristatyti atsakovei 2015-12-08 (b.l. 68). Per teismo nustatytą terminą atsakovė tripliko į ieškovės dubliką nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimui esant Civilinio proceso kodekse numatytiems pagrindams (b.l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus teismui nustatytos formos tripliko į ieškovės dubliką priimtinas sprendimas už akių, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą. Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2014-12-27 nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nenustačiusi administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Minėtame nutarime konstatuota, kad 2014-11-21, 17 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Chevrolet Nubira“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja užvažiavo ant šulinio dangčio, kuris įlūžo, dėl ko buvo sugadintas automobilio užpakalinis kairės pusės ratas. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovė už automobilio „Chevrolet Nubira“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontą yra sumokėjusi 454,70 Eur sumą. 2015-03-04 Kauno miesto savivaldybės sprendimu ieškovės pretenzija pagal kompetenciją persiųsta atsakovei. 2015-03-30 atsakovė ieškovės prašymą dėl žalos atlyginimo persiuntė „BTA Insurance Company“ SE filialui. 2015-04-10 atsakovės darbuotojo tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2014-11-21, 20 val. avarinės tarnybos brigadai nustačius jog įtrūkus nuotekų tinklo kontrolinio šulinio liuko korpusui dangtis pasidarė nestabilus ir užvažiavus ant jo automobiliui vartosi, sulūžęs šulinio liukas su dangčiu pakeistas naujais. 2015-04-17 „BTA Insurance Company“ SE filialo ieškovė buvo informuota, kad BTA Insurance Company“ SE filialo ir uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ sudarė draudimo sutartį dėl civilinės atsakomybės draudimo su besąlygine 289,62 Eur išskaita. Draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2014-11-13 iki 2014-12-12, draudimo sutartis pratęsta nebuvo. Kadangi įvykis įvyko 2014-11-21, o pretenzija dėl įvykio ir padarytos žalos pateikta draudėjui tik 2015-02-06, t.y. kuomet draudimo sutarties galiojimo laikotarpis jau buvo pasibaigęs, vadovaujantis draudimo sutarties 1 priedo 3.1 punktu nukentėjęs trečiasis asmuo neįgijo teisės į draudimo išmoką draudimo sutarties pagrindu. Ieškovė 2015-04-29 pretenzija kreipėsi į atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Kauno vandenys“ bei trečiąjį asmenį Kauno miesto savivaldybę, dėl 454,70 Eur remonto išlaidų atlyginimo. 2015-05-26 Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu ieškovė pakartotinai buvo informuota, kad jos pretenzija dėl žalos atlyginimo pagal kompetenciją perduota spręsti uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ kadangi eismo įvykis, įvyko dėl įlūžusio kanalizacijos šulinio. 2015-06-15 mokėjimo pavedimu atsakovė ieškovei atlygino dalį žalos sumokėdama 289,62 Eur frančizę.
Pažymėtina, kad 2013-11-12 draudėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ ir draudikas „BTA Insurance Company“ SE filialas sudarė draudimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šalių sudarytą sutartį draudimo paslaugos suteikiamos draudimo objektams tarp kurių yra ir civilinė atsakomybė už svetimo turto – transporto priemonių sugadinimą, įvykus eismo įvykiams, kurių priežastimi buvo vandentiekio-kanalizacijos tinklų šuliniai, esantys važiuojamoje Kauno miesto gatvių tinklo dalyje, Draudėjo aptarnaujamoje teritorijoje (V draudimo objektas). Priedo Nr. 1 Techninėje specifikacijoje nurodoma, kad V draudimo objekto autoįvykio priežastimis įvardijami netvarkingi vandentiekio-kanalizacijos šulinių dangčiai ar jų nebuvimas bei dėl vandentiekio -kanalizacijos tinklų avarijos, atsiradusios asfalto dangos duobės, įdubimai, plyšiai ir pan. Pagal byloje pateiktą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisą draudėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ir draudiko „BTA Insurance Company“ SE filialo draudimo sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2014-11-13 00:00 iki 2014-12-12 24:00. Polise numatyta besąlyginė išskaita 289,62 Eur (1000 Lt) sumai.
Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis dėl kurio ieškovė patyrė žalą įvyko 2014-11-21, 17 val. automobiliui užvažiavus ant šulinio dangčio, kuris įlūžo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nenustačiusi administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutarė nutraukti. Minėtas šulinio dangtis pagal atsakovės darbuotojo tarnybinį pranešimą avarinės tarnybos brigados, konstatavus, kad įtrūkus nuotekų tinklo kontrolinio šulinio liuko korpusui dangtis pasidarė nestabilus ir užvažiavus ant jo automobiliui vartosi pakeistas 2014-11-21, 20 val., t.y. po eismo įvykio. Atsakovė nurodė, kad nurodytas eismo įvykis įvyko galiojant atsakovės draudiminei apsaugai. Apie įvykį atsakovė sužinojo tik 2015-03-05, kai gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos persiųstą ieškovės pretenziją. Draudiką atsakovė informavo 2015-03-30. Iš byloje esančio bendrosios civilinės atsakomybės draudimo pratęsto poliso matyti, kad draudėjos atsakovės ir draudiko „BTA Insurance Company“ SE filialas draudimo sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2014-11-13 00:00 iki 2014-12-12 24:00. Darytina išvada, kad minėtas eismo įvykis įvyko galiojant atsakovės draudiminei apsaugai. Polise, taip pat buvo numatyta besąlyginė išskaita 289,62 Eur (1000 Lt) sumai, kurią atsakovė ieškovei sumokėjo 2015-06-15 mokėjimo pavedimu. Byloje ginčo kas yra faktinis nuotekų šulinio valdytojas nekilo.
Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.
Remiantis nustatytomis aplinkybėms bei byloje pateiktais įrodymais darytina išvada, kad atsakovei esant vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų valdytojai, žala padaryta transporto priemonei užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje įrengto vandens nuotekų šulinio yra tiesiogiai susijusi su šulinio priežiūros trūkumu, todėl pareiga atlyginti žalą kyla atsakovei. Sutiktina su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad ieškovė šiuo atveju nėra draudimo santykių, susiklosčiusių tarp atsakovės ir trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ draudimo kompanijos šalis, todėl jai nėra ir negali būti žinomos atsakovės sudaromų sutarčių su draudimo kompanija apimtis bei turinys, kad nesudaro pagrindo ieškovei nesant draudimo santykių šalimi, kreiptis į atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo kompaniją. Pažymėtinai, kad šiuo atveju būtent atsakovė atlyginus ieškovės patirtą žalą turi teisę kreiptis į savo civilinės atsakomybės draudiką, kad šis atsakovei atlygintų nuostolius viršijančius frančizės dydį.
Darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus ir priteisti iš atsakovės likusią jos patirtos 165,08 Eur žalos sumą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.114 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis). Konstatuotina, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas iš atsakovės ieškovei priteistina 165,08 Eur nuostolių suma.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ įmonės kodas 132751369 ieškovės Kairaičio įmonės „Įvaizdis“ įmonės kodas 133520162 naudai – 165,08 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų, 08 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.