- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- AN2-351-361/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- M. M.
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 15.1.13Administraciniai nusižengimai, susiję su statinio projektavimu (ANK 358 str., 362-363 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė V. M. 2018 m. balandžio 11 d. surašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjui M. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-144-2018 su administraciniu nurodymu iki 2018 gegužės 12 d. savanoriškai sumokėti 70 Eur baudą, už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 20 d., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.“ 5 priedo 1.8, 1.13 punktus ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 30.2 punktą, tikrindamas projektuotojo „L. J. individuali veikla“ 2014/2017 m. parengtą statinio projektą „I gr. nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini) supaprastintas projektas“ Nr. 14-02/NS-SSP, nenustatė, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), statinys (terasa) yra suprojektuotas, pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu leidžiamą užstatyti antžeminės sklypo dalies užstatymo zoną, t. y. statinio projekte rytinėje sklypo pusėje atstumas nuo terasos iki sklypo ribos yra 0,74 m vietoj detaliajame plane nurodyto 1 m (sklypo ribų taškai „4-5-6“).
2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidinio departamento direktorė R. K. 2018 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-45-2018, kuriuo M. M. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 140 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2018-05-14 nutarimą ir M. M. atstovo advokato G. Aleknavičiaus skundo netenkino.
Šalies argumentai
4. Apelianto atstovas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį ir M. M. bylą nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
4.1. Teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, o procesinį sprendimą motyvavo remdamasis tik liudytojo L. J. parodymais. M. M. atsakomybėn patrauktas ne už tai, kad projekto sudėtis bloga ar, kad projekto dokumentas be parašo ar pan., o už tai, kad pritarė projektui, kuriame neišlaikytas projektuojamos terasos atstumas iki gretimo sklypo ribos. Kitokio pobūdžio tariami trūkumai nėra šios bylos dalykas. Byloje visi matė ir pripažino, jog pagal žemės klypo plano bei geodezinės nuotraukos duomenis, pastatas vakarinėje sklypo pusėje yra išsikišęs už žemės sklypo ribos. Tačiau institucijos tarnautojai nurodė, jog pagal pateikto projekto duomenis nėra aišku, kiek pastatas yra išsikišęs už sklypo ribos, t. y. nėra nurodytas atstumas tarp pastato ir sklypo ribos. Todėl, anot liudytojų, turi būti laikoma, kad pastato ir sklypo ribos sutampa. Nei vienas iš liudytojų nesugebėjo nurodyti nei teisės akto, nei kito pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nenurodžius matmens „turi būti laikoma, kad linijos sutampa“. Vien tik dėl to nutarimas naikintinas, tačiau nutartyje šis aspektas net neanalizuotas. Institucijos skaičiavimas yra klaidingas, kadangi žemės sklypo bei pastato ribos nesutampa. Tai aiškiai matoma statinio geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje ir šio fakto negalima ignoruoti. Institucijos tarnautojai nurodė, kad jie negali vadovautis šia nuotrauka ir vertinimo metu nesivadovavo, nes ji nėra pasirašyta, o kitų duomenų institucija neturėjo. Tačiau byloje yra pateikta ir pasirašyta identiška statinio geodezinė kontrolinė nuotrauka. Todėl teismas negalėjo ignoruoti fakto, kad pastatas yra išsikišęs už sklypo ribos. Liko vienas klausimas – kokiu atstumu yra išsikišęs pastatas? Jei šis atstumas vakarinėje pusėje yra didesnis nei 26 cm, tokiu atveju rytinėje pusėje atstumas nuo projektuojamos terasos iki gretimo sklypo ribos yra didesnis nei 1 m. M. M. neturi atsakyti už tai, kad jis nepastebėjo, jog minėtas atstumas nėra išlaikytas. Jei atstumus skaičiuosime nuo rytinės pastato pusės, tai būtent šioje pusėje yra pririštieji koordinačių taškai, o pagal juos skaičiuojant, t. y. iš atstumo tarp pastato ir gretimo sklypo ribos – 3,23 m. (statinio geodezinė kontrolinė nuotrauka) atėmus projektuojamos terasos plotį – 1,93 m., gaunasi didesnis nei 1 m atstumas. Todėl M. M. neturėjo nepritarti projektui, tik dėl to, jog nėra išlaikytas 1 m atstumas.
4.2. Institucijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog projektas yra ydingas, kadangi parengtas remiantis topografiniu planu, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai. Pagal STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 30.2 p., kai statybai įteisinti reikalingas viešojo administravimo subjektų pritarimas, supaprastinto projekto sudėtis turi būti tokia: I grupės nesudėtingojo statinio, kai supaprastintas projektas privalomas, – sklypo planas (parengtas vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba – ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane. Taigi, su esamais ir projektuojamais statiniais turi būti sklypo planas, o ne topografinis planas. Jokio kito teisės akto, kuris reikalautų, kad projektas būtų rengiamas remiantis topografiniu planu, kuriame yra pažymėti esami ir projektuojami statiniai institucijos atstovai nurodyti negalėjo.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, o apeliantės argumentai yra nepagrįsti.
5.1. Palaiko Institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui. Teigia, jog pagrindinis apelianto argumentas yra tas, jog gyvenamasis namas, prie kurio pastatyta terasa, vakarinėje žemės sklypo pusėje išsikiša 0,35 m už žemės sklypo ribų, tokiu būdu apeliantas subjektyviai vertina, jog ir rytinėje pusėje atstumas nuo projektuojamos terasos iki gretimo sklypo ribos tampa didesnis nei 1 m. Toks teiginys neturi objektyvaus teisinio pagrindo. Teismo posėdžio metu liudytojai A. K. ir V. M. išsamiai ir detaliai paaiškino, jog žemės sklypo plane privalo būti aiškiai nurodyti atstumai (matmenys; koordinatės), iš kurių būtų galima konkrečiai įvardinti atstumus nuo žemės sklypo ribos į vieną ir į kitą pusę iki pastato. Jokių subjektyvių interpretavimų atstumų nustatymuose negali būti, žemės sklypo plane turi būti aiškiai nurodytas atstumas, kad būtų tinkamai įvertintas. Apelianto teiginys, jog sklypo plano nužymėjimo brėžinyje Nr. 14-02/NS-SSP- SP-002 (toliau – Brėžinys) yra pažymėtas 0,35 m atstumas tarp žemės sklypo ir tariamai už sklypo ribos išsikišusios gyvenamojo namo dalies, nėra pagrįstas ir prieštarauja tam, kas pavaizduota Brėžinyje. Šis matmuo Brėžinyje parodo atstumą nuo esamo gyvenamojo namo sienos iki terasos pamato vidurio, o ne atstumą tarp žemės sklypo ribos ir tariamai išsikišusios gyvenamojo namo dalies. Tą patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų A. K. ir V. M. parodymai bei statinio pjūvis brėžinyje, kuriame aptartas atstumas nurodomas 350 mm rodikliu. Apeliantas siekia išvengti administracinės atsakomybės, interpretuodamas aplinkybes išimtinai savo naudai, nepagrįsdamas jų faktais bei teisiniu reglamentavimu. Žemės sklype privalo būti konkrečiai nurodyti atstumai nuo vieno taško iki kito, pažymint aiškų matmenį („pririšant“ prie konkrečių taškų). Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nenustatyta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklype anksčiau pastatytas gyvenamasis namas, prie kurio pastatyta projektuojama terasa, vakarinėje sklypo pusėje išsikiša 0,35 m už žemės sklypo ribų.
5.2. Pagal Statybos techninio reglamento STR.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas 1) 30.2 punktą, statybai įteisinti reikalingas viešojo administravimo subjektų pritarimas, o supaprastinto projekto sudėtis turi būti tokia: I grupės nesudėtingojo statinio, kai supaprastintas projektas privalomas, – sklypo planas (parengtas vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba – ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane. Šiuo atveju, nustatyta, jog pateiktas sklypo planas yra parengtas ant topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis nei 5 metai. Pateiktas žemės sklypo topografinis planas yra parengtas 2007 m. sausio 18 d. Pagal projekto rengimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 33.2 punktą, privalėjo būti pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir sklypo planas turėjo būti parengtas ant ne senesnio kaip 5 metų topografinio plano. Be to, dviprasmiškai vertinami topografiniai planai, kuriuose nėra gyvenamojo namo pastato, prie kurio projektuojama terasa. Be to, skunde yra nurodoma 2013 m. lapkričio 26 d. geodezinė kontrolinė nuotrauka, kuria buvo vadovaujamasi, kaip patikslinimu skaičiuojant atstumus, buvo pateikta be geodezinius matavusius atlikusio asmens parašo, todėl yra neginčijamas pagrindas abejoti jos teisėtumu, kaip teisinę galią turinčiu dokumentu, remiantis aukščiau išdėstytu privalomu reglamentavimu. Pats L. J. teismo posėdyje parodė, kad užsakovas nepateikė tinkamo, Reglamento 1 nuostatas atitinkančio topografinio plano su jau pastatytas statiniais, skubindamas kuo greičiau parengti projektą – „I gr. Nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini) supaprastintas projektas“ Nr. 14-02/NS-SSP (toliau – Projektas). Šis liudytojas patvirtino, jog rengdamas Projektą neatkreipė dėmesio į tai, ar gyvenamasis namas išlenda iš žemės sklypo ribos. Todėl daro išvadą, jog Projekte nėra numatytas 0,35 m atstumas, kuriuo remiasi apeliantas. Prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. M. M. padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas byloje objektyviai nustatytais, teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais ir jų visuma.
7. Priešingai nei teigia apeliantas, teismo nutarties motyvai ir išvados yra pagrįstos. Nors apeliantas savo kaltę dėl administracinio nusižengimo neigia, jo kaltė, padarius ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 7-8); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 26 d. Nr. PS1-256 (16.5) priimtu Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo (duomenys neskelbtini) aktu (b. l. 11-20), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164 patvirtinto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniais (b. l. 66, 67), ginčo statinio pjūvio brėžinio duomenimis (b. l. 76), liudytojų A. K. ir V. M. parodymais (b. l. 101, 102), Institucijos atstovės L. L.-G. paaiškinimais (b. l. 88, 89, 101), CD laikmenoje užfiksuotais duomenimis (b. l. 97).
8. Apelianto versijos dėl neteisingo ginčo atstumo skaičiavimo, nubaudimo remiantis lemiamai liudytojo L. J. parodymais ar ignoravimo aplinkybės, jog pastatas yra išsikišęs už sklypo ribos vakarų pusėje ir pan., atmestinos kaip išgalvotos, nepagrįstos bei paneigtinos minėtais bylos įrodymais ir jų visuma.
9. Skunde nurodomas atstumų nuo pastato iki žemės sklypo ribų skaičiavimo būdas, vertinamas kaip subjektyvus ir nelogiškas pamąstymas. Detaliojo plano sprendinius pažeidžiančio Projekto dalis, kuria neteisėtai didinama užstatymo zona dėl rytinėje sklypo pusėje neišlaikomo atstumo nuo terasos iki sklypo ribos, objektyviai negali būti kompensuojama, apelianto atstovo teigimu, tuo, kad kitoje – vakarų pusėje, pastatas išsikiša už sklypo ribos 0,35 m. Apelianto atstovas ignoruoja faktą, jog M. M., tikrindamas projektuotojo L. J. parengtą Projektą, privalėjo vadovautis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164 patvirtinto ginčo žemės sklypo detaliojo plano sprendiniu, o būtent tuo, kad statinio rytinėje pusėje atstumas nuo terasos iki sklypo ribos turi būti 1 m – sklypo ribų taškai „4-5-6“. Šiuo atveju nustatytas ir įrodytas ne 1 m, o 0,74 m atstumas, pažeidžia aptartą detaliojo plano sprendinį, nes didina leistiną antžeminės sklypo dalies užstatymo zoną.
9.1 Teritorijų planavimo dokumentai yra vieni iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų. Tai kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnio 27, 28 punktai. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (TPĮ 17 straipsnio 3 dalis). Rengiant detaliuosius planus, be kita ko, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas – konkretus teritorijos naudojimo tipas, leistinas pastatų aukštis, žemės sklypo užstatymo tankis, intensyvumas, statinių statybos zona, riba ir linija, užstatymo tipas, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos (TPĮ 18 straipsnio 1 dalies 1-7 punktai).
9.2. Aptartos aplinkybės ir teisinis reguliavimas suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog detaliojo sprendiniai yra imperatyvūs, jų privalo laikytis ne tik statytojas ar statinio projektuotojas, tačiau jais turi vadovautis ir kompetentingas tikrinti parengtus statybos projektus valstybės (savivaldybės) tarnautojas. Šiuo atveju būtent M. M. turėjo pareigą atidžiai ir rūpestingai patikrinti Projektą, tačiau elgėsi išties neatsargiai. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog M. M. turėjo visas galimybes nustatyti, kad žemės sklype terasa yra suprojektuota pažeidžiant detaliuoju planu leidžiamą užstatyti antžeminės sklypo dalies užstatymo zoną, tačiau savo pareigas atliko netinkamai.
10. Kiti skundo argumentai, jog skundžiama nutartis motyvuota lemiamai tik liudytojo L. J. parodymais, o Institucijos skaičiavimas yra klaidingas, nes žemės sklypo bei pastato ribos nesutampa ir tai aiškiai matoma statinio geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nutartyje aptarė ir vertino ne tik minėto liudytojo, tačiau tirtinų aplinkybių kontekste, kartu ir kitų liudytojų – A. K. ir V. M. parodymus. Institucija atsiliepime teisingai pastebi, jog minėta 2013 m. lapkričio 26 d. geodezinė kontrolinė nuotrauka (b. l. 95), kuria buvo vadovaujamasi kaip patikslinimu skaičiuojant atstumus yra be geodezinius matavusius atlikusio asmens parašo. Taigi tokio turinio nuotrauka nelaikytina turinti teisinę reikšmę, sprendžiant dėl M. M. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Galiausiai skundo argumentą, jog šiuo atveju su esamais ir projektuojamais statiniais turėjo būti sklypo planas, o ne topografinis planas, paneigia juridiškai pagrįsta Institucijos pozicija. Žemės sklypo topografinis planas yra parengtas 2007 m. sausio 18 d., todėl pagal projekto rengimo metu galiojusio STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 33.2 punktą, privalėjo būti pažymėti esami ir projektuojami statiniai, o sklypo planas parengtas ant ne senesnio kaip 5 metų topografinio plano.
11. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog skundo argumentai nepaneigia motyvuotų ir teisingų apylinkės teismo išvadų, todėl keisti ar naikinti nutarties nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.