- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-358-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- G.B.
- Ieškovas
- I.D.
- Trečiasis asmuo
- UAB Sampo bankas bei, UAB Sampo bankas
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės I.D. ieškinį atsakovui G.B. dėl turto padalijimo, tretysis asmuo UAB Sampo bankas bei G.B. priešieškinį I.D., K.B. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, tretysis asmuo UAB Sampo bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama lygiomis dalimis padalinti jai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Atsakovas pateikė prašymą įpareigoti ieškovę I.D. gyventi skyrium bei netrukdyti atsakovui naudotis patalpomis (duomenys neskelbtini), įregistruojant ten advokato darbo vietą. Nurodė, kad su ieškove jau dešimt metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir neturi jokių bendrų interesų ar poreikių. Nurodė, jog ieškovė nedavė sutikimo įregistruoti darbo vietą patalpose (duomenys neskelbtini), nors dėl to patalpų statuso keisti nereikia, taip pat dėl to neatsirastų jokie daiktinės teisės suvaržymai.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-02-21 nutartimi atsakovo G.B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę gyventi skyrium atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi abi šalys pripažįsta, kad jos gyvena skyrium nuo pat proceso pradžios. Teismas nustatė, jog patalpos (duomenys neskelbtini), yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl jomis disponuojama bendru sutarimu. Atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę netrukdyti naudotis patalpomis, atmestas kadangi abi šalys turi vienodas teises ir pareigas, susijusias su minėtų patalpų disponavimu, naudojimu ir valdymu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo įpareigoti ieškovę I.D. gyventi skyrium bei netrukdyti atsakovui naudotis patalpomis (duomenys neskelbtini), įregistruojant ten advokato darbo vietą. Apelianto nuomone, teismas neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir pritaikė įstatymą – CK 3.65 str. 2 d. 1 ir 3 p., CPK 144 str. 1 d. nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog su ieškove kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 1998 m., ji iki ieškinio padavimo dienos niekuomet nereiškė jokių nei moralinio, nei turtinio pobūdžio pretenzijų. Nurodo, jog ieškovė nėra prisidėjusi prie patalpų (duomenys neskelbtini)įrengimo, išlaikymo, o jo gyvenamajame būste (duomenys neskelbtini), išvis nėra buvusi. Nurodo, jog teismas netyrė įrodymų dėl gyvenimo skyrium, nevertino ir į juos neatsižvelgė. Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium, taikymas būtinas, kadangi jei ieškovė apsigyventų jo būste, o to ji ir siekia, teismo sprendimo įvykdymas priteisiant turtą natūra būtų sunkiai įgyvendinamas. Nurodo, jog ieškovė, ribodama teisę įsteigti advokato darbo vietą pažeidė ne tik lojalumo pareigą, bet ir daro žalą vaikams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, jog atsakovo reikalavimai ir jų motyvai nepagrįsti. Nurodo, jog iš savo asmeninių lėšų davė pirminį įnašą patalpoms (duomenys neskelbtini) statyti. Atsakovas nepagrįstai aiškina, jog kartu negyveno 10 metų. Nurodo, jog nesutikimas įregistruoti Pilies g. 6-9 advokato darbo vietos motyvuojamas tuo, kad tos patalpos pelningai išnuomotos, o iš gaunamų nuompinigių mokamas kreditas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo K.B. pilnai sutinka su ieškovės I.D. atsiliepimo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso teisės normas.
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tarp kitų laikinųjų apsaugos priemonių teismas gali įpareigoti vieną iš sutuoktinių gyventi skyrium bei įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 str.2 d. 1, 3 p.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus.
Apeliantas (atsakovas) 2008-02-04 kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pareiškęs priešieškinį, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu (2008-02-21) dar nebuvo priimtas (priimtas teisėjo rezoliucija 2008-03-04 (b.l. 51)), todėl atmestini apelianto argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į priešieškinio argumentus.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę gyventi skyrium atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi abi šalys pripažįsta, kad jos gyvena skyrium; pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys kartu negyvena nuo proceso pradžios, neturi esminės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą faktas, kiek laiko šalys kartu negyvena, ar nuo proceso pradžios, ar ilgesnį laikotarpį. Todėl atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų, kad šalys kartu negyvena nuo 1998 m. Kolegijos vertinimu, nepagrįstas apelianto argumentas, jog ieškovė siekianti apsigyventi jo gyvenamajame būste (duomenys neskelbtini), ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas priteisiant turtą natūra būtų sunkiai įgyvendinamas; ieškinys pareikštas dėl turto padalijimo, o apelianto prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su turto disponavimu, ir laikytina, jog neturės įtakos su būsimo sprendimo įvykdymui.
Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu, jog patalpos (duomenys neskelbtini), yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl jomis disponuojama bendru sutarimu; bei su tuo, jog atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę netrukdyti naudotis patalpomis, atmestinas, kadangi abi šalys turi vienodas teises ir pareigas, susijusias su minėtų patalpų disponavimu, naudojimu ir valdymu. Ši apelianto prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė taip pat yra susijusi su turto disponavimu, ir laikytina, jog neturės įtakos su būsimo sprendimo įvykdymui.
Kolegija nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, susijusių su sutuoktinių tarpusavio pareigomis vienas kito bei vaikų atžvilgiu, kadangi tai nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimu.
Kaip jau minėta spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, paliekant 2008-02-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.