Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. sausio 12 d. raštą Nr. 1SD-82-(8.52 E.) „Dėl jūsų skundo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti Tarnybą nustatyti neatlygintinį kelio servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal matininko T. V. parengtą servituto nustatymo schemą.

Skunde nurodoma, kad LVAT ir VAAT patikėjimo teise valdo pastatus, pažymėtus indeksu 2B3/p ir 3B3/p, esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendro 0,2960 ha ploto, valdomas Tarnybos patikėjimo teise, perduotas panaudos pagrindais pareiškėjams. Pagal 2008 m. liepos 15 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. K01/2008-8, LVAT perduota 0,1673 ha sklypo dalis, o pagal 2010 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. K-01/2010-33, VAAT – 0,1962 ha sklypo dalis. Prašomas kelio servitutas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini) reikalingas siekiant patekti į pareiškėjų panaudos teise valdomą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). LVAT ir VAAT (duomenys neskelbtini) esančiuose pastatuose yra įsikūrę ir veikia.

LVAT ir VAAT 2021 m. liepos 1 d. bendru raštu Nr. 01-02-129/1RT-183 kreipėsi į Tarnybą su prašymu pradėti kelio servituto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatymo veiksmus pagal 2013 m. valstybės įmonės ,,Turto bankas“, VAAT, LVAT ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos susitarimą ir 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1-1618 patvirtinto teritorijos tarp Žygimantų, Radvilų ir Tilto gatvių detalųjį planą. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2021 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodė, kad servitutą nustatyti administraciniu aktu nėra teisinių pagrindų. Pasak Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, prašomą servitutą galima nustatyti sandoriu (notariškai patvirtinta sutartimi), pateikus žemės sklypo, kuriam nustatomas servitutas, planą bei vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu valstybinės žemės patikėtiniui, apskaičiavimo aktą. Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl šio rašto, Tarnyba 2022 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SD-82-(8.52 E.) atsisakė jį tenkinti ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą pripažino teisėtu. Pareiškėjai teigia, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė administraciniu aktu nustatyti 328 kv. m ploto servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); iš esmės nesutinka su atsakovo pozicija, jog patvirtintame ir galiojančiame detaliajame plane servitutas nėra suprojektuotas. Pareiškėjų vertinimu, ginčui aktualaus detaliojo plano pagrindinio brėžinio lentelėje numatyta pastaba dėl esamo servitutinio kelio pratęsimo sudaro pagrindą nustatyti servitutą administraciniu aktu, net jeigu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo teritorija nepateko į planuojamos (suplanuotos) teritorijos apimtį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, gavęs pareiškėjų skundą, suabejojo, ar ginčas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Vertindamas tai, kad pareiškėjai byloje yra VAAT, kurio kompetencijai priskirta nagrinėti keliamą ginčą, bei LVAT, kuris yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 1 d.), teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą inicijuodami ginčą dėl kelio servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris reikalingas siekiant patekti į pareiškėjų panaudos teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Keliamas ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2021). Pirmąja instancija jis nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 1 p., 31 str. 1 d.), apeliacine instancija – Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjai byloje yra VAAT ir LVAT, kurie skundą teismui pateikė kartu dėl jų bendrus interesus (kelio servitutas reikalingas siekiant patekti į vieną panaudos pagrindais pareiškėjų valdomą žemės sklypą) galbūt pažeidžiančio Tarnybos sprendimo ir atsisakymo atlikti veiksmus. Todėl siekiant geriau užtikrinti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principo įgyvendinimą vykdant teisingumą bei atsižvelgiant į funkcinį–organizacinį bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų savarankiškumą, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju dėl pareiškėjų statuso ir padėties byloje ginčo nagrinėjimas turi būti priskirtas bendrosios kompetencijos teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 25, 26 ir 29 straipsniais, pareiškėjų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo skundas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduodamas Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymo nustatyta tvarka spręsti jo priėmimo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti jo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys