Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. G. gynėjo advokato J.Pliekaičio skundą dėl 2008 m. lapkričio 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria D. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d. padarymu, t.y. tuo, kad jis 2008 m. lapkričio 13 d., apie 18 val., Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., A. J. namuose, veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prisidengęs veidą gobtuvu, panaudodamas psichinį smurtą, reikalaudamas atiduoti vaizdo kamerą ir įkroviklį, atvirai pagrobė svetimą turtą – vaizdo kamerą SONY DCR-SR40E, 1800 Lt vertės, priklausančią A. J., tuo padarydamas A. J. 1800 Lt turtinę žalą.

Be to, 2008 m. lapkričio 18 d., apie 18 val., Biržų r. (duomenys neskelbtini) k. A. J. namuose, veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą A. J. atžvilgiu, t.y. suduodamas ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu ir spirdamas ne mažiau kaip dešimt kartų kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tuo sutrikdydamas nukentėjusiojo A. J. sveikatą, ir taip atimdamas galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą turtą – vaizdo kamerą SONY DCR-SR40E, 1800 Lt vertės, priklausančią A. J., tuo padarydamas A. J. 1800 Lt turtinę žalą.

Skundžiama nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas nesuimtas gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BK 122 str.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, teismas byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar įtariamas asmuo yra kaltas. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, ar buvo pagrindas skirti jam kardomąją priemonę. Tokios yra šio skundo nagrinėjimo ribos.

Sutinkamai su BPK 119 str., kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Baigtinis kardomųjų priemonių sąrašas yra nurodytos BPK 120 str. Tai suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Be to, skirti suėmimą galima tik tada, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro at teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus,

D. G. įtariamas padaręs du tyčinius apysunkius nusikaltinus, numatytus BK 180 str. 1 d. Nors ikiteisminis tyrimas byloje tik pradėtas, atlikti tik pirminiai veiksmai, tačiau iš byloje esančių nukentėjusiojo, liudytojų, paties įtariamojo apklausos protokolų, kitos surinktos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių visiškai pagrįstai manyti, kad D. G. gali būti padaręs jam inkriminuojamas veikas.

Biržų rajono apylinkės teismas, paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgė į tai, kad D. G. anksčiau yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, todėl padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad jis, būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus.

Aplinkybė, kad D. G. įtariamas nusikaltimų padarymu jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis laikotarpiu jokios reikšmės sprendžiant jo suėmimo klausimą neturi.

Asmuo, kuris anksčiau buvo pripažintas nepakaltinamu ir po to atsirado pagrindas manyti, kad jis padarė naują nusikalstamą veiką, negali būti iš karto pasiųstas į specialią sveikatos priežiūros įstaigą. Visų pirma turi būti įrodyta, kad toks asmuo konkrečius nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, arba tokia jo sveikatos būklė atsirado po veikų padarymo. BPK 141 str. 2 d. nurodyta, kad tik jeigu teismo psichiatrinė ekspertizė nustato, kad įtariamasis yra pavojingas visuomenei, jo buvimo ekspertizės įstaigoje laikas gali būti pratęstas arba jis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

Tai reiškia, kad iki teismo psichiatrinės ekspertizės išvados konkrečioje byloje atlikimo preziumuojama, kad asmuo yra pakaltinamas ir procesas byloje vyksta pagal bendrąsias taisykles.

Šiuo atveju nėra pagrindo nagrinėti ir ankstesne teismo nutartimi paskirtos D. G. priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo. Tokio klausimo nagrinėjimą reglamentuoja BPK 405 str.3 d., kurioje nurodyta, kad tai daroma pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir sprendimas priimamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklės pokyčius.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nutartis yra teisėta, suėmimo paskyrimas D. G. nagrinėjamojoje byloje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms ir naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo D. G. gynėjo advokato Jono Pliekaičio skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.