Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-126-417/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-18
Bylos Nr.
AN2-126-417/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00224-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Pažeidėjas
V. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-126-417/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00224-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundas atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2020 m. vasario 1 d., 8.40 val., Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) gatvėse, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,14 promilės) neblaivumo laipsnis.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado 2020 m. vasario 1 d. (toliau – Institucija) nutarimu V. B. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado 2020 m. kovo 23 d. nutarimo panaikinimo atmestas.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – pakeisti Institucijos 2020 m. vasario 1 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakė, jog apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnį, 567 straipsnio 1 dalį, kadangi skundžiamoje nutartyje iš esmės liko neįvertinta apelianto asmenybė, jo kaltė padarant administracinį nusižengimą, t. y. neįvertinta, kad apeliantas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, yra kelių visuomeninių organizacijų narys, aktyviai rengiantis savo kūrybos parodas tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, ne kartą apdovanotas Šiaulių, Klaipėdos miestų garbės piliečio medaliais ir kitais reikšmingais apdovanojimais, yra pasirinkęs dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, anksčiau buvo padaręs tik vieną smulkų administracinį nusižengimą, turi didelį – daugiau nei 30 metų vairavimo stažą. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas jokiu būdu neturi skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančias teisės ar moralės normas, KET pažeidimai nėra sisteminiai. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas administracinį nusižengimą padarė šeštadienio rytą, tai yra savaitgalio, kai didžioji dalis miesto gyventojų nedirba, dieną, kai tokiu laiku eismo dalyvių skaičius kelyje yra dar mažas, o tai iš ties mažina tikimybę sukelti žalos kitiems asmenims, be to, šviesiu paros metu. Taip pat neįvertinta aplinkybė, jog apeliantas pažeidimą padarė nuvažiavęs nedidelį atstumą nuo namų, o jam iki kelionės tikslo, t. y. bažnyčios, reikėjo važiuoti tik viena Klaipėdos miesto gatve. Skunde nesutinkama ir su skundžiamos nutarties argumentais, kad apelianto vykdoma veikla nėra tiesiogiai susijusi su vairavimu, o vairuoti ir nuvažiuoti į galerijas pačiam yra tiesiog patogiau. Apelianto vykdoma veikla yra susijusi su nuolat rengiamomis ir organizuojamomis savo bei kitų menininkų parodomis, kurios rengiamos po kelis kartus per metus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Todėl tam, kad nuvyktų, suderintų, suorganizuotų, suvežtų eksponuojamus darbus, vėliau parsigabentų juos, vairavimas nelaikytinas vien tik patogumu. Jau dabar patiriami ir ateityje iškilsiantys nepatogumai dėl negalėjimo vairuoti šių funkcijų įgyvendinimą smarkiai apsunkina, o kartais ir apskritai eliminuoja.

4.2. Iš Institucijos nutarimo turinio matyti, kad apeliantas administracinį nusižengimą padarė Klaipėdos mieste. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu yra kur kas didesnė tikimybė tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje apeliantas ir gyvena, reiškia, kad apeliantas žino, kokios eismo sąlygos, pažįsta patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, įvertinus tai, kad apeliantas transporto priemonę vairavo savaitgalio rytą ir labai nedidelį atstumą – iš Klaipėdos apskrities VPK 2020-02-01 nutarimo matyti, kad apeliantas nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini) gatvėje, o, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2018, vairavimas savo gyvenamojoje vietoje įvertintas kaip reikšminga aplinkybė (teigiama prasme) taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Taigi, administracinis nusižengimas padarytas netoli namų, t. y. vairavus labai nedidelį atstumą. Be to, neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimų, t. y. apeliantas buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu minėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtinas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas – 8 val. 40 min. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, o tai taip pat mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Pabrėžiama, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo nei dėl tyčios, nes apeliantas nesijautė neblaivus – alkoholio jis buvo vartojęs tik iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs. Pats administracinis nusižengimas padarytas dėl emocinio streso ir nesugebėjimo pastarosiomis dienomis vertinti aplinkybių sąmoningai, tokį stresą apeliantas patyrė dėl prieš mažiau nei mėnesį patirtos netekties – mamos mirties ir dar trijų draugų mamų mirčių.

4.3. Dėl apelianto asmenybės skunde nurodoma, kad apeliantas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis: 1988 metais (duomenys neskelbtini) dailės institute yra įgijęs išsilavinimą, nuo 2012 metų vykdo individualią veiklą, yra laisvai samdomas taikomojo meno dailininkas, gyvenimo aprašyme atsispindi apelianto reikšmingiausi darbai, susiję su menu, jis yra sudaręs nuo 1992 metų iki šios dienos trunkančią santuoką. Taigi jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: baigė mokslus ir dirba siekdamas gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisėms realizuoti (pvz., pramogoms, malonumams), bet ir pareigoms įgyvendinti (pvz., mokesčiams sumokėti). Be to, apeliantas jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, policijos pareigūnams ir teismui davė nuoseklius ir nuoširdžius paaiškinimus.

4.4. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skunde nurodoma, kad apeliantas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktais, šiuo atveju egzistuoja dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apelianto teigimu, jau vien tai, kad egzistuoja kelios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

4.5. Dėl ankstesnio patraukimo administracinėn atsakomybėn ir vairavimo stažo skunde nurodoma, kad 2020 m. vasario 1 d. administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis apelianto skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančias teisės bei moralės normas. Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus turinys patvirtina, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo apeliantas nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo. Tai viena objektyviausių aplinkybių, patvirtinančių, kad apelianto padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas apeliantui poelgis. Nors apeliantui ir yra užfiksuotas vienas KET pažeidimas, jis yra smulkesnis administracinis nusižengimas, visai kitokio pobūdžio, už jį paskirta bauda yra sumokėta, padarytas daugiau nei prieš ketverius metus. Dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi perauklėti apeliantą. Teisę vairuoti transporto priemones apeliantas turi jau labai ilgą laiką – daugiau nei 30 metų, todėl mano, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 2–5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą.

4.6. Dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga, kad jis galėtų vykdyti individualią veiklą, nes jo veikla yra individuali, iš dalies – mobili, kadangi darbas susijęs su klientais, taip pat atliktų darbų ekspozicijomis galerijose. Todėl teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad jis galėtų nuvykti tiek į galerijas, tiek pas užsakovus. Be to, transporto priemonės vairavimas apeliantui reikalingas ir dėl mirusios mamos sesers E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenančios (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, priežiūros, kuriai dėl amžiaus ir kitokių poreikių reikalinga nuolatinė pagalba. Dėl administracinio nusižengimo padarinių apeliantas teigia, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats apeliantas nesusižalojęs ir pan.).

4.7. Apeliantas mano, kad jam paskirta bauda, kurią jis jau yra sumokėjęs, šiuo atveju yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį, apeliantas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiuo metu ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Be to, ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas kartu su administracine nuobauda gali skirti administracinę poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, tai padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, apeliantas prašo paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Apeliantas taip pat pabrėžia, kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo jis yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus, kuriuos pabaigęs jis patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat bus padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantui taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes.

4.8. Skunde teigiama, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir nutartį netenkinti skundo dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo panaikinti. Skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju (sutrumpinus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą) administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, tai patvirtina ir teismų praktikos pavyzdžiai, iš kurių matyti, kad asmenų skundai ir dėl didesnio neblaivumo laipsnio ar artimo kaip ir apeliantui nustatyto neblaivumo buvo tenkinti ir taikytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 11-102-588/2019–- šioje byloje specialiosios teisės atėmimo terminas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (1,34 prom.) sutrumpintas nuo 12 iki 6 mėn.; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 11-232- 766/2019 – šioje byloje specialiosios teisės atėmimo terminas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (1,01 prom.) sutrumpintas nuo 12 iki 6 mėn.; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 11-393-271/2019 – šioje byloje specialiosios teisės atėmimo terminas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (1,26 prom.) sutrumpintas nuo 12 iki 6 mėn.; Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 11-150-371/2018 – šioje byloje specialiosios teisės atėmimo terminas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (1,04 prom.) sutrumpintas nuo 12 iki 6 mėn.).

5. Atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. kaltės nėra, pats V. B. neneigia padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl jo kaltės nepasisako. Skunde keliamas V. B. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu netaikyti V. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies ir netrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

8. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

10. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

11. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog konkrečiu atveju, norint taikyti šio straipsnio nuostatas, byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau taip pat akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, o tai iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė už kelių transporto priemonių vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra numatyta Baudžiamajame kodekse, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas griežtina atsakomybę už neblaivių transporto priemonių vairuotojų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, nes yra siekiama didinti eismo saugumą, užkirsti kelią eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Aptariamu atveju V. B. buvo nustatytas 1,14 promilės girtumas. Todėl aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų: vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tiek Institucija, priimdama nutarimą, tiek teismas, nagrinėdamas V. B. skundą, be abejonės atsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, kad jis turi darbą ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdyti darbo funkcijas, vykti į parodas, pas klientus. Teismas taip pat įvertino ir V. B. asmenybę. Taigi tiek Institucija, tiek V. B. skundą nagrinėjęs apylinkės teismas minėtoms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog skiriant nuobaudą buvo pakankamai atsižvelgta tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek ir į jo padaryto pažeidimo pavojingumą. V. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą sieja daugiausia su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu darbo funkcijoms atlikti, tačiau vien teisės vairuoti reikalingumas atliekant darbo funkcijas negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Vien ta aplinkybė, kad V. B. neblaivus vairuodamas transporto priemonę nesukėlė eismo įvykio ar nepadarė kitų administracinių nusižengimų, nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pažymėtina, jog V. B. jam inkriminuotus veiksmus atliko dienos metu, jam nustatytas girtumo laipsnis – 1,14 promilės, jis gerokai viršija leistiną 0,4 promilės ribą, taigi, akivaizdu, jog tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško V. B. elgesio pasekmių. Aplinkybės, kad V. B. administracinį nusižengimą padarė savo gyvenamojoje zonoje, ar tai, kad nusižengimas užfiksuotas šeštadienį ryte, įvertinus jam nustatytą 1,14 promilės girtumą, taip pat negali būti vertinamos kaip nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės. Visuma V. B. administracinį nusižengimą apibūdinančių aplinkybių tik patvirtina, jog V. B., be paskirtos administracinės nuobaudos, turi būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebesėstų prie vairo būdamas neblaivus. Apeliacinio skundo argumentai, kad V. B. paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, tik parodo tai, kad jis nevertina savo veiksmų kaip ypatingai pavojingų, keliančių grėsmę ne tik jam, bet ir kitų asmenų saugumui, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog, nepaskyrus administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinus jos terminą, administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebus. Todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę ne tik būtų nepagrįsta, tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje numatytai administracinės nuobaudos paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

14. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad V. B. anksčiau administracine tvarka baustas tik vieną kartą, administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės gali patvirtinti, kad V. B. 2020 m. vasario 1 d. padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, tačiau vertinant padarytų nusižengimo pavojingumą darytina išvada, kad vien dėl šių aplinkybių nėra pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde V. B. taip pat pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant tinkamai rūpintis jo senyvo amžiaus ir sveikatos problemų turinčia teta, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau prie V. B. skundo nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Šiuo atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad V. B. nurodytam asmeniui būtų nustatytas koks nors specialiųjų poreikių lygis ir dėl to jis negalėtų savimi pasirūpinti. Jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų teisės vairuoti transporto priemones poreikį, apeliantas nenurodė, tokių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad tiek baudos paskyrimas, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą V. B. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, jo šeimos gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.

15. V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis sutinka dalyvauti ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytuose kursuose, ir prašo skirti jam įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kituose kursuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tokį jo sutikimą nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

15.1. ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau, pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik tada, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (pvz., ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). Ši priemonė skiriama tik su asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą, skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę, todėl ir V. B. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

15.2. ANK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, V. B. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose nagrinėjamu atveju yra formalus, juo siekiama sušvelninti padėtį. Apeliantas nepateikė nei apylinkės, nei apygardos teismams duomenų, jog nuo pažeidimo padarymo dienos iki skundo apygardos teismui išsiuntimo dienos savo noru būtų lankęsis elgesį keičiančiuose kursuose. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas neprivalo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skatinti dalyvauti minėtuose kursuose. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi būti aktyvus ir rodyti iniciatyvą. Be to, asmenys, kurie vairavo transporto priemones neblaivūs ir nori susigražinti vairuotojo pažymėjimą, pagal įstatymą privalomai turi išklausyti privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą.

16. Administracinio nusižengimo padarymo metu V. B. nebuvo pradedantysis vairuotojas, kaip teigia pats apeliantas, jo vairavimo stažas yra 30 metų. Taigi, V. B., kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų. To nepadarydamas ir pasirinkdamas vairuoti išgėręs, jis parodė nustatytų saugaus eismo taisyklių nepaisymą. Vien tai, kad V. B., būdamas neblaivus, važiavo savo gyvenamojoje teritorijoje, neviršijo nustatyto greičio, nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų – buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga (šios aplinkybės akcentuojamos apelianto skunde), savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Pažymėtina, jog V. B. jam inkriminuotus veiksmus atliko dienos metu, pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis – 1,14 promilės beveik dvigubai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promiles). Taigi, akivaizdu, jog tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško V. B. elgesio pasekmių. Nagrinėjamu atveju apelianto vertinimas, kad jo veiksmai, vertinant juos erdvės ir laiko aspektu, neva yra saugesni ir nesukelia didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams, parodo, kad V. B. tinkamai neįvertina šio administracinio nusižengimo pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį (vairavimą esant neblaiviam) bando racionalizuoti ir pateisinti nelogiškais argumentais – neva važiavimas leistinu greičiu dienos metu miesto teritorijoje yra mažiau pavojingas. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog V. B. be paskirtos administracinės nuobaudos, turi būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebesėstų prie vairo būdamas neblaivus. Be to, tai, kad apeliantas bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro, vairavo transporto priemonę, nes jautėsi blaivus, nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta. Nors V. B. nurodo, kad administracinį nusižengimą jis padarė daugiau dėl neatsargumo, t. y. nesijautė esantis neblaivus, nes alkoholį vartojo iš vakaro, manė, kad vairuoti gali, tačiau šie argumentai padaryto nusižengimo pavojingumo ar V. B. kaltės nemažina. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, o vien tas faktas, kad V. B. nusprendė vairuoti automobilį neįsitikinęs savo būsena (įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (1,14 promilės), kuris šiuo atveju yra pakankamai didelis – daugiau nei du kartus viršija leistiną normą), įrodo tai, jog administracinį nusižengimą V. B.. Apelianto argumentai, jog prieš vairuodamas jis manė, kad vairuoti gali, o paskirta nuobauda – per griežta, parodo tai, kad V. B. nevertina savo veiksmų kaip ypatingai pavojingų, keliančių grėsmę ne tik jam, bet ir kitų asmenų saugumui, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog, nepaskyrus administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinus jos terminą, administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebus.

17. Teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, teismas išsamiai įvertino V. B. nurodytus bei pateiktus duomenis apie šeimą ir darbo veiklą ir motyvavo, kodėl jo jam negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant V. B. minimalaus dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Tiek V. B. paskirta nuobauda, tiek paskirta administracinio poveikio priemonė (ir nustatytas jos terminas) ir taip yra itin švelnios, jos atitinka V. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nustatyta tik viena V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Todėl konstatuotina, kad skunde nurodytos aplinkybės neįrodo, kad V. B. skirtos administracinio poveikio priemonės taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę (visos apimties). Tai, kad poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs įstatymą.

18. Įvertinus anksčiau aptartus duomenis daroma išvada, kad nėra pagrindo keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį ar Institucijos 2020 m. vasario 1 d. nutarimą, todėl V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius