- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-907-340/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00379-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Jelena Šiškina, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovams Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarei N. G., AB „Ūkio bankas“ dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolė V. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vykdomųjų įrašų pagal neprotestuotinus vekselius išdavimo teisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais: Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro 2009-12-07 išduotus vykdomuosius įrašus, kuriais reikalaujama vekselių turėtojo AB „Ūkio bankas" naudai iš E. B. išieškoti 48 550, 51 Lt, 152 532 45 Lt ir 228 796,33 Lt sumas. Nurodė, jog atsakovas AB „Ūkio bankas“ kreipėsi į notarę dėl vykdomųjų įrašų išdavimo vekseliuose, kurių mokėjimo terminas yra nesuėjęs. Taip pat šie vekseliai nebuvo teikti apmokėjimui, apie jų neapmokėjimą pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nebuvo pranešta, o notarė vykdomuosius įrašus išdavė neišsiaiškinusi aplinkybių, užkertančių kelią teisėtam vykdomųjų įrašų išdavimui. Nurodė, kad visuose trijuose vykdomuosiuose įrašuose nurodyta iš vekselio davėjo išieškoti 6 % palūkanas, skaičiuojamas nuo skolos sumos per laikotarpį iki vykdomojo įrašo visiško išdavimo, kuris nėra pagrįstas jokiomis Lietuvos Respublikos įstatymų ar poįstatyminių aktų normomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė notarė N. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vykdomieji įrašai buvo išduoti griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, keliamų vykdomųjų įrašų išdavimui pagal neapmokėtus paprastuosius neprotestuotinus vekselius.
Atsakovas AB „Ūkio bankas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, kaip laiduotojas, vekseliuose pasirašė gera valia, niekieno neverčiamas, nebuvo jokių kliūčių ieškovui pasinaudoti teise šių vienašalių sandorių nepasirašyti ir neprisiimti atsakomybės pagal juos. Teigė, kad ginčo vekseliai buvo sudaryti nepažeidus įstatymo reikalavimų, jų teisėtumo ir pagrįstumo neginčija ir pats ieškovas.
Trečiasis asmuo antstolė V. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012-03-21 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovo AB „Ūkio bankas“ naudai 4 300 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo 79, 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Nustatė, kad 2007-12-18 laiduotojas E. B. ir vekselio davėjas A. D. pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti AB „Ūkio bankas“ 60 000 Lt, mokėjimo terminas – vekselį pateikus, taip pat įsipareigojo už vekselio sumą mokėti 7.9 procentų dydžio metines palūkanas. Taip pat nustatė, kad 2009-04-17 ieškovas pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius besąlygiškai įsipareigojo sumokėti AB „Ūkio bankas“ 210 000 Lt ir 140 000 Lt, mokėjimo terminas – juos pateikus, taip pat įsipareigojo už vekselius mokėti 13.45 procentų dydžio metines palūkanas. 2009-12-07 Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. G. išdavė vykdomuosius įrašus: Nr. 5066, kuriuo buvo pareikalauta išieškoti iš A. D. ir solidariai – iš laiduotojo E. B. vekselio turėtojo AB „Ūkio bankas“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 48 301,21 Lt ir 6 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo skolos sumos per laikotarpį iki vykdomojo dokumento visiško įvykdymo dienos bei 249, 30 Lt atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą; Nr. 5071, kuriuo buvo pareikalauta išieškoti iš E. B. vekselio turėtojo AB „Ūkio bankas“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 227 653,13 Lt bei 6 procentų palūkanas, taip pat pareikalauta išieškoti iš E. B. notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą ir kompensaciją už patikrą registruose – 1 143,20 Lt; Nr. 5070, kuriuo buvo pareikalauta išieškoti iš E. B. vekselio turėtojo AB „Ūkio bankas“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 151 768,75 Lt bei 6 procentų palūkanas, taip pat notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą ir kompensaciją už patikrą registruose – 763,70 Lt. Nustatė ir tai, kad notarei buvo pateikti visi vykdomojo įrašo atlikimui reikalingi dokumentai: vekseliai, registruoti laiškai su ieškovui siunčiamais raginimais apmokėti vekseliuose nurodytą sumą ir pranešimas, kad pašto korespondencijos siunta ieškovui buvo įteikta tinkamai (b.l. 46, 47, 48, 49), todėl sprendė, kad vykdomieji įrašai atlikti teisėtai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-03-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog atsakovas AB „Ūkio bankas“ ieškovui nėra niekada teikęs ir nėra reikalavęs apmokėti jokio vekselio, taigi, net jei būtų laikomasi nuostatos, jog vekseliai yra neapmokėti nustatytu terminu, atsakovas AB „Ūkio bankas“ yra praradęs teisę pagal jo turimus vekselius reikšti bet kokius reikalavimus ieškovui. Apelianto teigimu, vykdomuosius vekselius išdavusi notarė nepasirūpino išsiaiškinti nurodytas aplinkybes ir išdavė vykdomuosius įrašus pagal vekselius, pagal kuriuos negali būti reiškiami jokie reikalavimai. Atkreipia dėmesį, jog vykdomųjų įrašų išdavimo dieną nebuvo suėję ieškovo išduotų vekselių mokėjimo terminai – vekseliai turėjo būti apmokėti juos pateikus vekselio davėjui per 72 mėnesius nuo jų išrašymo, t.y. laikotarpiu nuo 2015-04-17 iki 2015-04-21, taigi pagal vekselio davėjo išduotus vekselius vekselio turėtojo reikalavimo teisė šiuo metu dar nėra atsiradusi. Apelianto teigimu, ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą notaro išduotam vykdomajam įrašui pripažinti negaliojančiu. Nurodo, kad ginčo vekseliai nebuvo teikti apmokėjimui, apie jų neapmokėjimą pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nebuvo pranešta, o notarė vykdomuosius įrašus išdavė neišsiaiškinusi aplinkybių, užkertančių kelią teisėtam vykdomųjų įrašų išdavimui, tokiu būdu buvo pažeisti imperatyvių teisės normų reikalavimai. Pažymi, kad dviejuose iš trijų vekselių vykdomuosius įrašus išdavė visiškai nepagrįstai juose nurodydama didesnes išieškotinas sumas, negu vekselio davėjas yra įsipareigojęs – pagal 210 000 Lt vekselį nurodyta išieškotina suma 227 653, 13 Lt, pagal 140 000 Lt vekselį nurodyta išieškotina suma 151 768, 75 Lt. Apelianto teigimu, nurodymas vykdomuosiuose įrašuose iš vekselio davėjo išieškoti 6 proc. palūkanas nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų normomis, todėl yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė notarė N. G. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vykdomieji įrašai buvo išduoti griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, keliamų vykdomųjų įrašų išdavimui pagal neapmokėtus paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Visi pateikti vekseliai atitiko Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) reikalavimus, buvo pateikti teisėto jų turėtojo, vekseliai neprotestuotini. Atsakovas AB „Ūkio bankas“ taip pat pateikė pranešimų, siųstų apeliantui ir A. D. apie jų neapmokėtus vekselius, kopijas ir išsiuntimo įrodymus, todėl apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog vekseliai jam nebuvo pateikti apmokėti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Ūkio bankas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas ta pačia pirmos instancijos teismui procesiniuose dokumentuose pateikta faktine bei teisine argumentacija. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo vekseliai buvo pateikti notarui praleidus nustatytą terminą jiems apmokėti ir kad ginčo vykdomųjų įrašų išdavimo dieną nebuvo suėję vekselių mokėjimo terminai. Pažymi, jog ginčo vekseliai turėjo būti apmokėti juos pateiktus, kaip tai numatyta ĮPVĮ 36 str., tuo tarpu taikyti apelianto nurodyto ĮPVĮ 40 str. nėra teisinio pagrindo. Teigia, jog vekseliai apmokėjimui turi būti pateikti per vienerius metus nuo jų išrašymo, tačiau vienu atveju šis terminas buvo pratęstas 72 mėnesiais, kitu - 62 mėnesiais. Kadangi atsakovas vekselius apmokėjimui pateikė nepraleidęs nustatyto termino, todėl teigti, jog jis buvo praradęs teisę juos pateikti taip pat nėra pagrindo. Pažymi, jog teisę reikalauti palūkanų ir kitų mokėjimų atsakovui suteikia ĮPVĮ 50 str. Nurodo, kad ginčo vykdomieji įrašai buvo atlikti griežtai laikantis teisės aktų nuostatų ir apeliantas, įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo pažeistos vykdomųjų įrašų padarymo, vekselio turėtojo reikalavimo patenkinimo ir jų išdavimo procedūros, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomųjų įrašų pagal paprastus neprotestuotinus vekselius išdavimo tvarka, o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).
Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimu konstatuota, jog 2007-12-18 išrašytas vekselis pateiktas apmokėti 2009-11-30, nurodant jį apmokėti nedelsiant; 2009-04-17 išrašytas vekselis pateiktas apmokėti 2009-11-29, nurodant jį apmokėti nedelsiant; 2009-04-17 išrašytas vekselis pateiktas apmokėti 2009-11-12; AB Lietuvos pašto Šiaulių filialo pranešimas patvirtina, kad reikalavimai buvo įteikti skolininkui E. B. asmeniškai, todėl teismas padarė išvadą, kad vekseliai buvo pateikti apmokėti nepraleidus nustatyto termino, tačiau apeliantas su teismo išvadomis nesutinka.
Apeliantas nurodo, kad vekselio apmokėjimas yra terminuota prievolė (ĮPVĮ 3,77 str.). Vekselis, kuris mokėtinas nustatyta dieną arba tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turi būti pateiktas apmokėjimui paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 str. 1 d). Apeliantas teigia, kad vykdomųjų įrašų pateikimo dieną nebuvo suėję jo išduotų vekselių mokėjimo terminai – kaip nurodyta išduotose vekseliuose, vekseliai turėjo būti apmokėti jos pateikus vekselio davėjui per 72 mėnesius nuo jų išrašymo, t.y. nuo 2015-04-17 iki 2015-04-24. Apeliantas teigia, kad pagal jo išduotus vekselius vekselio turėtojo reikalavimo teisė šiuo metu dar nėra atsiradusi, kad sudaro savarankišką pagirdą vykdomiesiems įrašams pripažinti negaliojančiais.
Apelianto argumentai pagrįsti netinkamu ĮPVĮ normų dėl vekselio mokėjimo terminų aiškinimu, todėl atmetami. ĮVPĮ 35 str. 1 d. numato, kad vekselis gali būti išrašytas apmokėti jį pateikus, per tam tikrą laiką po pateikimo, per tam tikrą laiką po išrašymo dienos, nustatytą dieną. ĮPVĮ 36 str. 1 d. numato, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. Vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Vekselio davėjas gali šį laiką sutrumpinti arba pratęsti. Indosantai šiuos terminus gali sutrumpinti.
Visuose apelianto E. B. išduotose vekseliuose pažymėta, kad vekselio davėjas įsipareigojo apmokėti kiekvieną vekselį jį pateikus, t.y. vekselio, kaip terminuotos prievolės įvykdymo terminas apibrėžtas įvykiu – vekselio pateikimu apmokėti. 2007 m. gruodžio 18 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje įrašyta, kad jis turi būti pateiktas apmokėti per 62 mėnesius nuo išrašymo dienos, 2009 m. balandžio 17 d. vekseliuose – pateikus per 72 mėnesius (b.l.8,10,12 ). Visi ieškovo išduoti vekseliai terminuoti, terminai apibrėžti jų pateikimu, todėl nėra pagrindo laikyti, jog vykdomųjų įrašų pateikimo dieną nebuvo suėję jo išduotų vekselių mokėjimo terminai ir vekselių turėtojo reikalavimo teisė dar nebuvo atsiradusi; apeliacinio skundo argumentas atmetamas.
Kitas apelianto argumentas taip pat analogiškas ieškiniui - apeliantas (ieškovas) (paprastųjų neprotestuotinų vekselių davėjas ir laiduotojas) ginčija notaro padarytus vykdomuosius įrašus ir prašo juos pripažinti negaliojančiais dėl to, kad notaro vykdomieji įrašai yra išduoti, prieš tai neatlikus privalomos procedūros – vekseliai nebuvo pateikti apeliantui apmokėjimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vekselio turėtojas įrodė, jog vekseliai buvo pateikti apmokėti tinkamai. Bylos duomenimis, atsakovas AB Ūkio bankas pateikė reikalavimus apmokėti vekselius 2009-11-12 ir 2009-11-30 dienomis; 2009-12-02 reikalavimai buvo įteikti apeliantui asmeniškai (b.l.46,47,48,49). Pranešimo registruotu laišku išsiuntimas vekselio mokėtojui ir kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kuriame nurodomas raginimas apmokėti vekselį, laikytinas tinkamu vekselio pateikimu apmokėti (ĮPVĮ 47 str. 5 d.). Taigi apeliantas be pagrindo teigia, jog atsakovas AB Ūkio bankas niekada nėra teikęs ir nėra reikalavęs apmokėti jokio vekselio; byloje nustatytos faktinės aplinkybės tiesiog ignoruojamos ir nekomentuojamos.
Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kuriuos nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Be paminėtų argumentų apeliantas savo skunde nurodė, kad atsakovė dviejose iš trijų vekselių vykdomuosius įrašus išdavė juose nurodydama didesnės išieškotinas sumas, nei vekselio davėjas buvo įsipareigojęs, tačiau tokio ginčo nebuvo pirmosios instancijos teisme, dėl to šis skundo argumentas negali būti apeliacijos dalyku; teisėjų kolegija jo nevertina ir dėl jo nepasisako.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Atmetus apeliacinį skundą atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98). Atsakovas AB Ūkio bankas patyrė 3500 lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 195), tačiau atsižvelgiant į tai kad maksimalus honoraras už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą - 1200 Lt (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktas), atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutar ė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto E. B. atsakovui AB „Ūkio bankas“ 1200 Lt (vieną tūkstantį u šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.