Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A18.-2278-1123/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-09-17
Bylos Nr.: A18.-2278-1123/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01861-2020-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas: V. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų
Institucija: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A18.-2278-1123/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01861-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 6.5; 19.9 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Agnei Grinkevičiūtei, dalyvaujant vertėjai Natalijai Reut,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo skyriaus vyriausiajam specialistui J. Ž.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį ir 99 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., būdamas UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), direktoriumi, atsakingu už bendrovės ūkinės ir komercinės veiklos organizavimą, neįvykdė teisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, o būtent 2020 m. kovo 6 d. per MANO VMI portalą duoto mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.222) FR0706-351 (toliau – ir MAN) pateikti vilkikuose, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių tachografų ir šiuose vilkikuose dirbusių vairuotojų kortelių skaitmeninius duomenis (.ddd formatu). Bendrovė nepateikė šių duomenų iki MAN nurodyto termino – 2020 m. kovo 17 d.. Tokiais savo veiksmais V. S. trukdė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 3 ir 7 punktą, 40 straipsnio 2 punktą ir 8 punktą, bei padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Be to, operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad 2019 m. liepos-spalio mėnesių šeštadieniais ir sekmadieniais, kurie darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėti kaip poilsio dienos, dirbo: liepos mėn. – A. S. (2019 m. liepos 7 d.) ir S. T. (2019 m. liepos 20 d.); rugpjūčio mėn. – V. B. (2019 m. rugpjūčio 3 d.), J. B. (2019 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 18 d.), Y. K. (2019 m. rugpjūčio 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 31 d.); rugsėjo mėn. – A. P. ir D. K. (2019 m. rugsėjo 7 d.), U. K. ir A. S. (2019 m. rugsėjo 14 d.), V. H. (2019 m. rugsėjo 21), A. A. (2019 m. rugsėjo 28 d.); spalio mėn. – D. M. (2019 m. spalio 12 d. ir 2019 m. spalio 19 d.), E. K. (2019 m. spalio 12 d., 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. spalio 20 d.). Vairuotojams, dirbusiems šeštadieniais ar sekmadieniais, nepriskaičiuotas ir neišmokėtas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. T. B. direktorius V. S., būdamas atsakingu už Bendrovės ūkinės ir komercinės veiklos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos nusižengimą, tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalį ir padarė ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S., apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, jog pripažįsta, jog yra atsakingas už protokole nurodytus veiksmus. Nurodė, jog reikalaujamų automobilių tachografų duomenis iki kovo 17 d. pateikė, tačiau Inspekcija reikalavo elektoriniu formatu. Teigė, jog ketino siųsti prie automobilių, kurie buvo ne Lietuvoje, mechaniką, kad jis perkeltų reikalaujamus duomenis, tačiau dėl prasidėjusio karantino to padaryti negalėjo, apie ką informavo Inspekciją. Paaiškino, jog nepristatė ir prašomų vairuotojų kortelių, tačiau to nepadarė dėl to, kad šie duomenys buvo kompiuteryje, kuriam sugedus dingo visa jame buvusi informacija, apie ką informavo Inspekciją. Inspekcija dokumentų apie kompiuterio remontą nepateikė, nes kompiuterį remontavo Baltarusijoje, už kompiuterio remontą mokėjo asmeniškai, grynaisiais. Teismui pateikė 2020-02-03 individualios įmonės (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros kopiją ( b.l. 135), kurioje nurodyta, jog ši sąskaita išrašyta V. S., suteiktos paslaugos: nešiojamo kompiuterio Toshiba Satellite Nr. (duomenys neskelbtini) kietojo disko Samsung 512 Gb keitimas. Teigė, jog supranta, kad privalėjo saugoti informaciją, bet taip išėjo, kad sugedo kompiuteris ir dingo informacija, stengėsi pateikti tą informaciją, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių jam nepavyko, supranta, kad nepateikė reikalingos informacijos ir prašė stipriai nebausti. Teigė, jog nuotoliniu būdu nuskaityti tachografo duomenis galima tik su naujesniais tachografais, jie tokių neturėjo ir todėl prašė pratęsti laikotarpį tam, kad duomenys būtų gauti iš automobilių fiziškai ten nuvykus, tačiau porą kartų kai mechanikas nuvyko, neturėjo galimybės patekti į automobilį ir nurašyti duomenis.

Dėl vairuotojams, dirbusiems šeštadieniais ar sekmadieniais, nepriskaičiuoto ir neišmokėto atitinkamo darbo užmokesčio, parodė, jog kaltę pripažįsta ir paaiškino, jog žmonės dirbo savaitgaliais ir už tai jiems nebuvo mokama.

Byloje esančiame V. S. 2020 m. gegužės 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jie nepateikė elektroninių duomenų apie vairuotojus ir korteles, nes šie duomenys pas juos neišsaugoti. Kai kurios poilsio dienos, kuriomis dirbo vairuotojai, nebuvo įtrauktos į darbo laiko apskaitos žiniaraštį dėl kontrolės stokos (b. l. 3-4).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) surašytame 2020 m. birželio 29 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VMI-ANR_P-236-2020 užfiksuotos esminės V. S. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2).

2019 m. rugpjūčio 30 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1006-0315 užfiksuota, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės D. J.-G. ir J. G. 2019 m. liepos 4 d. – 2019 m. rugpjūčio 30 d. atliko UAB „Z.“ patikrinimą pagal 2019 m. liepos 4 d. VDI Vilniaus skyriuje gautą anoniminį pranešimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų UAB „Z.“ (pranešėjas nurodė, kad darbdavys neišduoda darbuotojams darbo sutarčių, neaiški darbo užmokesčio mokėjimo tvarka). Nuvykus įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įmonės šiuo adresu nėra, vadovas H. Š. telefonu informavo, kad įmonė biuro neturi. Vadovas pagal siųstus nurodymus pateikė dokumentus: darbo sutartis, darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščius už 2019 m. balandžio – liepos mėn. laikotarpį, komandiruočių įsakymus. Darbdavys nepateikė visų pagal siųstus nurodymus prašytų dokumentų, t.y. visų darbuotojų darbo užmokesčio/delspinigių priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus, atsiskaitymo lapelius už 2019 m. balandžio-birželio mėn., tachografų duomenų už 2019 m. balandžio-liepos mėn. laikotarpį, kas trukdo darbo inspektoriams tinkamai atlikti tyrimą. Darbdavys nepateikė visų prašytų dokumentų dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių pagal siųstus nurodymus (2019 m. liepos 11 d. Nr. SD-1-8571, 2019 m. liepos 16 d. Nr. SD-1-8775, 2019 m. rugpjūčio 20 d. Nr. SD-1-10064, 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. SD-1-10275), tuo kliudydamas VDI pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas bei ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 3-4).

VMI 2020 m. balandžio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222) FR 1042-1253 užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. buvo atliktas UAB „B.“, i. k. (duomenys neskelbtini), patikrinimas.

Patikrinimo metu, be kita ko, 2020 m. kovo 6 d. Bendrovei per MANO VMI portalą buvo duotas MAN Nr. (21.222) FR0706-351 pateikti vilkikų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tachografų ir vairuotojų kortelių skaitmeninius duomenis (.ddd formatu). Bendrovė nepateikė šių duomenų iki operatyvaus patikrinimo pabaigos, t.y. neįvykdė teisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų ir trukdė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 7 punktą, 40 straipsnio 2 punktą.

Taip pat patikrinimo metu buvo palyginti pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir vilkikų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tachografų (pateikti .pdf formatu) duomenys laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Vadovaujantis darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir tachografų duomenimis už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo sudaryta šių duomenų lentelė, kuri yra pateikta pažymoje (2 lentelė). Palyginus darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis su tachografų duomenimis, nustatyta, kad darbuotojai faktiškai dirba darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtomis poilsio dienomis. Iš lentelės matyti, kad 2019 m. 7 mėn. – 10 mėn. šeštadieniais ir sekmadieniais, kurie darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėti kaip poilsio dienos, dirbo: 7 mėn. – A. S. (2019 m. liepos 7 d.) ir S. T. (2019 m. liepos 20 d.); 8 mėn. – V. B. (2019 m. rugpjūčio 3 d.), J. B. (2019 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 18 d.), Y. K. (2019 m. rugpjūčio 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 31 d.); 9 mėn. – A. P. ir D. K. (2019 m. rugsėjo 7 d.), U. K. ir A. S. (2019 m. rugsėjo 14 d.), V. H. (2019 m. rugsėjo 21), A. A. (2019 m. rugsėjo 28 d.); 10 mėn. – D. M. (2019 m. spalio 12 d. ir 2019 m. spalio 19 d.), E. K. (2019 m. spalio 12 d., 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. spalio 20 d.). Vairuotojai faktiškai dirbo šeštadieniais ar sekmadieniais, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose šis darbo laikas nebuvo užfiksuotas, nes buvo žymimos poilsio dienos ir už šį darbą poilsio dienomis nepriskaičiuotas ir neišmokėtas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalis (b. l. 5-9).

2020 m. kovo 6 d. VMI mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (21.222) FR0706-351 UAB „B.“ direktoriui nurodyta VMI Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriui iki 2020 m. kovo 17 d., 09.00 val. pateikti pagal mokesčių administratoriaus nurodymus 2020 m. sausio 31 d. Nr. (21.222) FR0706-163, 2020 m. vasario 25 d. Nr. (21.222) FR0706-293 nepateiktus dokumentus ir duomenis, tame tarpe skaitmeninius tachografų ir vairuotojų kortelių (dirbusių su šiais krovininiais automobiliais) duomenis (.ddd formatu) transporto priemonių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. – 2019 m. spalio 31 d. (b. l. 13). Pagal pridėtą išrašą iš Mano VMI sistemos matyti, kad minėtas nurodymas buvo adresatui įteiktas/perskaitytas 2020 m. kovo 9 d. (b. l. 13-14).

Teisme apklausta liudytoja L. K. , kuri kartu su A. G. ir L. K. atliko UAB „B.“ operatyvų patikrinimą, paaiškino, jog el. formatu automobilių tachografų duomenys yra reikalingi, nes iš popierinių variantų galima nustatyti tik tai, kad automobiliai buvo naudojami, gabenami kroviniai ir poilsio dienomis, kada reikėjo skaičiuoti dvigubą atlyginimą, pagal žiniaraštį buvo žymimas poilsio laikas, bet faktiškai vairuotojai važiavo, o tachografai žymi daugiau informacijos, ar naktį ar dieną važiuota, nuo to irgi priklauso uždarbio dydis, o iš tų dokumentų, kurie buvo jiems pateikti, neužteko informacijos, kad pilnai būtų galima viską nustatyti, Inspekcijoje yra specialios programos, kurias naudojant įvairiais pjūviais galima dirbti su elektroniniais dokumentais. Kiek prisimena, duomenis buvo reikalaujama pateikti dar iki karantino. Buvo duoti nurodymai pateikti dokumentus 2020-01-31 ir 2020-02-25 ir jau 2020-03-06 buvo duotas dar vienas nurodymas pateikti nepateiktus pagal šiuos nurodymus dokumentus. UAB „B.“ direktorius, kiek pamena, iš pradžių sakė, kad duomenų nėra, paskui lyg, kad neišsaugojo, tiksliai neprisimena. Dėl sugedusio kompiuterio tikrai neprisimena, ar yra sakęs, nes praėjo jau daug laiko. Jai nebuvo sakyta apie sugedusį kompiuterį nei telefonu, nei gyvai.

Teisme apklausta A. G. paaiškino, jog buvo duoti trys nurodymai, kuriais buvo prašoma pateikti tachografus el. laikmenoje, patikrinimo metu UAB „B.“ direktorius pateikė dviejų tachografų PDF variantą, nepateikė trečiojo automobilio duomenų ir visų vairuotojų kortelių duomenų. Dėl prašomo formato paaiškino, jog byloje pateikti tachografų duomenys PDF formatu yra neinformatyvūs ir neaiškūs. Inspekcija turi licenzijuotą programą, kurioje įvairiais pjūviais galima nagrinėti informaciją, pateiktą elektroniniu formatu. Europos parlamento ir tarybos Reglamente Nr. 165/2014 nustatyta, kad iš tachografų reikia išimti duomenis ne vėliau kaip per 3 mėnesius ir saugoti juos skaitmeniniu formatu. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. Byloje, ko gero, yra pateikti visi asmens pateikti paaiškinimai, jis ten teigia, kad jis vykdo tas pareigas ir jų įmonėje visi duomenys yra perkeliami į nešiojamąjį įrenginį, net viename paaiškinime buvo nurodęs, koks asmuo yra atsakingas už tai, tas įrenginys, kaip atminties diskas, ar tai buvo kompiuteris, negali pasakyti, jis visur aiškino, kad tai nešiojamas įrenginys. Kiekviename paaiškinime asmuo rašė, kad įsipareigoja pateikti iki kažkada ir niekada nesakė, kad jų nepateiks, jei kompiuteris būtų sugedęs, jis nebūtų rašęs, kad nepateiks. Gegužės 14 d. paaiškinime rašė, kad duomenys neišsaugoti, bet ji tokius paaiškinus vertina kritiškai, nes tie duomenys turi būti išsaugoti tachografe, bet pagal reglamentą jis turėjo nurašyti iš naujo, bet kad neturi tokios galimybės, nieko neminėjo. Kovo 16 d. vakare parašė ir lietuvių, ir rusų kalba, kad yra galimybė pateikti tuos duomenis el. paštu arba per VMI sistemą, tačiau asmuo į tą laišką nesureagavo iki patikrinimo pabaigos, reikalingi patikrinimui duomenys nebuvo pateikti ir negalėjo atlikti patikrinimo. Kad asmuo neturi galimybės pateikti duomenų, ji girdi pirmą kartą, visuose teiktuose paaiškinimuose jis nukeldavo datą, iki kada jis įsipareigoja pateikti duomenis. Pagal Reglamentą tie duomenys jau turėjo būti nešiojamoje laikmenoje nuo sausio mėnesio. Asmuo turėjo laiko du su puse mėnesio pateikti duomenis, šio termino didžioji dalis buvo ne karantino metu. Kad nuskaityti tachografo duomenis, nereikia susisiekti su vairuotoju fiziškai, tie duomenys gali būti nuskaitomi ir per atstumą. Versija apie sugedusį kompiuterį atsirado tik dabar teisme, o patikrinimo metu nei sąskaita nei versija nebuvo pateikta.

Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies

Motyvuojamoji dalis

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

ANK 505 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymą (toliau – MAĮ). MAĮ 33 straipsnyje reglamentuota, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens, įskaitant naudos gavėją, laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad V. S. kaltė dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo yra įrodyta. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 31 d. – 2020 m. balandžio 17 d. VMI prie LR FM atliko UAB „B.“ patikrinimą. Patikrinimo metu, 2020 m. sausio 31 d. bendrovės direktoriui V. S. buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas (toliau – ir MAN) Nr. (21.222) FR0706-163 pateikti patikrinimui veiklos ir apskaitos dokumentus, duomenis. Bendrovė duotą MAN įvykdė tik iš dalies, per nustatytą terminą nepateikė tachografų ir vairuotojų kortelių, dirbusių vilkikuose valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), duomenų, avanso apyskaitų ir įsakymų. 2020 m. vasario 25 d. mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (21.222) FR0706-293 buvo pareikalauta pateikti elektroninėje laikmenoje tachografų ir vairuotojų kortelių, dirbusių vilkikuose valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), duomenis, avanso apyskaitas ir įsakymus. Bendrovė šį duotą nurodymą įvykdė iš dalies, per nustatytą terminą nepateikė tachografų ir vairuotojų kortelių, dirbusių vilkikuose valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2020-02-27 V. S. pateikė vilkikų valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst.Nr. (duomenys neskelbtini) tachografų neoriginalius duomenis .pdf formatu, dėl vilkiko valst.Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo nurodė, kad tai seno modelio tachografas, jo duomenys yra saugomi nešiojamame prietaise, kuris yra pas mechaniką V. B.. Direktorius V. S. pažadėjo pateikti tachografo ir vairuotojo kortelių duomenis iki 2020 m. kovo 6 d..Tačiau iki šio termino nepateikė. Bendrovei 2020 m. kovo 6 d. per MANO VMI portalą duotas MAN Nr. (21.222) FR0706-351 pateikti visų trijų vilkikų valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tachografų ir vairuotojų kortelių skaitmeninius duomenis (.ddd formatu). Bendrovė nepateikė šių duomenų iki operatyvaus patikrinimo pabaigos. Šis nurodymas V. S. buvo siųstas per MANO VMI portalą, nurodymą V. S. gavo, todėl darytina išvada, kad jis žinojo apie VMI pareigūnų reikalavimus. Teisme V. S. paaiškino, jog nepristatė prašomų duomenų dėl to, kad šie duomenys buvo kompiuteryje, kuriam sugedus dingo visa jame buvusi informacija, pateikė 2020-02-03 individualios įmonės (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros kopiją, kuri neva patvirtina, jog kompiuteris buvo sugedęs, tačiau teismas pažymi, jog šie duomenys nėra pakankami, kad teismas galėtų konstatuoti, jog būtent kompiuteris, kuriame buvo reikalaujami VMI duomenys buvo taisomas, kaip ir neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad vien tik ši pateikta PVM sąskaita faktūra, neturint kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kad ši ūkinė operacija iš tiesų įvyko, pvz. registrų, ar apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, patvirtina tai, kad kompiuteris buvo iš tiesų sugedęs ir V. S. neturėjo galimybių pateikti reikalaujamus duomenis. Svarbu pažymėti tai, kad bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas ir tinkamai vykdydamas savo pareigas, galėjo ir privalėjo imtis visų priemonių, kad reikalaujami VMI duomenys būtų, visų pirma , tinkamai (originaliu formatu) ir laiku nuskaitomi, antra, tinkamai saugomi ir trečia, laiku pateikti, tačiau to nepadarė. Tai pripažino ir pats V. S. teisme nurodydamas, jog jis supranta, kad privalėjo saugoti informaciją, bet taip išėjo, kad sugedo kompiuteris ir dingo informacija, stengėsi pateikti tą informaciją, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių jam nepavyko, supranta, kad nepateikė reikalingos informacijos. V. S. teismo posėdžio metu aiškino, jog nuvykti prie ne Lietuvos teritorijoje buvusių transporto priemonių, kurių duomenys buvo reikalaujami, jis (ar jo įgalioti atstovai) negalėjo dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau teismas su šia pozicija nesutinka, nes nurodymą V. S. privalėjo įvykdyti iki 2020 m. kovo 17 d., o Vyriausybė karantino režimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvedė nuo kovo 16 d. 00 val., todėl akivaizdu, kad iki tol V. S. turėjo galimybes gauti ir pateikti reikalaujamus duomenis.

Teismas pažymi, jog pareiga įrengti tachografą kiekvienoje sunkiojoje transporto priemonėje nustatyta Europos teisės nuostatose dėl vežimo keliais – 1970 m. AETR konvencijoje ir 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų. Pagal teisės aktus standartinis terminas nuskaityti duomenims iš transporto priemonės vieneto – mažiausiai kartą per 90 dienų. Be transporto priemonės duomenų, kiekvienas vairuotojas privalo tvarkyti savo darbo laiko apskaitą – šiam tikslui, be kita ko, skirta vairuotojo kortelė. Jos duomenys turi būti nuskaitomi dažniau negu transporto priemonės – teisės aktuose nustatytas terminas yra mažiausiai kartą per 28 dienas. Informacija turi būti įrašyta originaliu formatu. Įrašytus duomenis reikia laikyti 12 mėnesių. Jais reikėtų tinkamai pasirūpinti – informaciją saugoti tvarkingai ir apsaugoti ją nuo galimo pažeidimo ar neįgaliotų asmenų prieigos.

Vertinant VMI nurodymų pagrįstumą, pažymėtina, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S., turėdamas MAĮ 40 straipsnio 8 punkte numatytą pareigą nustatytu terminu pateikti reikalaujamus dokumentus ir būdamas informuotas apie mokesčių administratoriaus nurodymus, šios pareigos nevykdė, tai yra, nevykdė 2020 m. kovo 6 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.222) FR0706-351. Tuo tarpu pagal MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, mokesčių administratorius turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti, duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktai nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomus apskaitos duomenis bei kitą informaciją.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad V. S. veiksmai, o būtent mokesčių administratoriaus nurodymu reikalaujamų pateikti duomenų nepateikimas, neabejotinai trukdė VMI pareigūnams tinkamai atlikti savo pareigas ir įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, tokiu būdu V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Dėl ANK 99 straipsnio 1 dalies

ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 144 straipsnis, kuriame reglamentuojamas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad UAB „B.“ direktorius V. S., būdamas atsakingu už Bendrovės ūkinės ir komercinės veiklos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos nusižengimą, vairuotojams, dirbusiems šeštadieniais ar sekmadieniais, nepriskaičiavus ir neišmokėjus ne mažesnio kaip dvigubo darbuotojo darbo užmokesčio, t.y. 2019 m. liepos-spalio mėnesių šeštadieniais ir sekmadieniais, kurie darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėti kaip poilsio dienos, dirbusiems: liepos mėn. – A. S. (2019 m. liepos 7 d.) ir S. T. (2019 m. liepos 20 d.); rugpjūčio mėn. – V. B. (2019 m. rugpjūčio 3 d.), J. B. (2019 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 18 d.), Y. K. (2019 m. rugpjūčio 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 31 d.); rugsėjo mėn. – A. P. ir D. K. (2019 m. rugsėjo 7 d.), U. K. ir A. S. (2019 m. rugsėjo 14 d.), V. H. (2019 m. rugsėjo 21), A. A. (2019 m. rugsėjo 28 d.); spalio mėn. – D. M. (2019 m. spalio 12 d. ir 2019 m. spalio 19 d.), E. K. (2019 m. spalio 12 d., 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. spalio 20 d.). Šiais veiksmais V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje.

Dėl administracinės nuobaudos.

V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes, į V. S. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebaustas, dirbantis.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. S. už nusižengimų, numatytų ANK 99 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje padarymą paskiriant minimalias baudas, kurios subendrintinos apėmimo būdu pagal ANK 38 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir jam paskirti nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalį – 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį – 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 00 ct) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20118005345.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė