Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą įgaliotajam atstovui – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimą bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui G. G.,

neviešame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – M. U. įgaliotojo atstovo advokato Kęstučio Dobilo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. U. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4¹ dalyje bei 508 straipsnyje, ir nubaustas 200,00 eurų bauda, už tai, kad jis 2021 m. kovo 27 d. apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), žodžiais ir gestais įžeidinėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyr. patrulius R. M. ir A. I. Bandydamas pabėgti nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, sulaikomas aktyviais veiksmais vengė sulaikymo (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo karantino, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“).

2. Apeliaciniu skundu asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – M. U. įgaliotasis atstovas advokatas Kęstutis Dobilas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. U. atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde įgaliotasis atstovas nurodo, kad apylinkės teismo nutarimo dalyje dėl M. U. veiksmų kvalifikavimo neskundžia, tačiau nesutinka su M. U. paskirta 200,00 eurų bauda, motyvuojant tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl savo psichologinės būklės yra nepakaltinamas, todėl negali suvokti jam skiriamos nuobaudos.

2.2. Nurodo, jog šioje byloje atlikus Teismo psichiatrinę ekspertizę buvo nustatyta, kad administracinio nusižengimo padarymo metu M. U. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau nusižengimo padarymo metu M. U. galėjo suvokti savo veiksmų pasekmes, jų pavojingumą ir juos valdyti. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad šiuo metu M. U. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis negali suvokti savo veiksmų, jų pavojingumo esmės ir jų valdyti.

2.3. Atsižvelgiant į šias aplinkybes įgaliotojo atstovo vertinimu administracinio nusižengimo teisena nėra galima ir turėtų būti nutraukta ANK 591 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu. Asmuo teismo pripažintas nepakaltinamu už padarytą administracinį nusižengimą neatsako pagal ANK. Taigi įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti jo esmės arba valdyti savo veiksmų, tačiau apylinkės teismas sprendė, kad tokie psichikos sutrikimai administracinių nusižengimų padarymo metu M. U. nebuvo nustatyti, todėl atstovo prašymo netenkino ir administracinio nusižengimo teisenos M. U. atžvilgiu nenutraukė.

2.4. Įgaliotasis atstovas pabrėžia, kad šiuo atveju paskyrus M. U. administracinę nuobaudą ji pasieks tik vieną ANK 22 straipsnyje numatytą tikslą – nubaudimą. Atsižvelgiant į tai, kad M. U. yra nepakaltinamas ir iš esmės jam paskirtos nuobaudos nesuvokia, tai jo nuo naujų administracinių nusižengimų darymo neatgrasins ir jo neprivers laikytis įstatymų, neatims ir neapribos jo galimybės daryti naujus administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju įgaliotojo atstovo nuomone, apylinkės teismas turėjo taikyti baudžiamojo įstatymo analogiją, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 76 straipsnio 3 dalyje.

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. U. atstovo apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė prašė atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

4. Teismo posėdyje institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas, prašė M. U. atstovo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – M. U., įgaliotojo atstovo advokato Kęstučio Dobilo skundas tenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – M. U., įgaliotasis atstovas advokatas Kęstutis Dobilas neginčija M. U. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį bei 508 straipsnį, tačiau nesutinka su jam paskirta 200,00 eurų bauda ir teigia, kad administracinio nusižengimo teisena M. U. atžvilgiu turėtų būti nutraukta ANK 591 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes padaręs administracinius nusižengimus asmuo yra nepakaltinamas, todėl aukštesnysis teismas patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu M. U. nubaustas už tai, kad jis, 2021 m. kovo 27 d. apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), žodžiais ir gestais įžeidinėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyr. patrulius R. M. ir A. I. Bandydamas pabėgti nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, sulaikomas aktyviais veiksmais vengė sulaikymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 200,00 eurų bauda.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

8. Pakaltinamumas – tai fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo subjekto – fizinio asmens, požymių.

9. ANK 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako.

10. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 3 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas.

11. Nors ANK aiškiai nereglamentuoja koks sprendimas turėtų būti priimamas tokiu atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens psichinė sveikata sutrinka po jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau bet kuriuo atveju tokiu būdu administracinio nusižengimo subjekto iš esmės nebelieka, nes jis netenka vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo subjekto požymių – pakaltinamumo.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad ANK nėra nuoseklus, vertinant asmens nepakaltinamumą. ANK 10 straipsnio 1 dalis kalba apie asmens psichikos būklę darant administracinį nusižengimą, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmeniui nekyla administracinė atsakomybė jei jis teismo yra pripažįstamas nepakaltinamu. ANK 591 straipsnio 3 dalis taip pat numato administracinės teisenos nutraukimą asmeniui padarius administracinį nusižengimą, tačiau esant nepakaltinamu. Aiškinant šias teisės normas lingvistiškai ir sistemiškai, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta ne tik asmeniui, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau ir asmeniui, kuriam po administracinio nusižengimo padarymo sutriko psichika, dėl ko asmuo negali suvokti savo veiksmų pavojingumo, jų esmės bei jų valdyti, o administracinė nuobauda netenka prasmės, nes dėl asmens psichinės būklės ji nepasiekia savo tikslų.

13. Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, nagrinėjant bylą apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. U. sutiko su jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais, tačiau nurodė, kad vartoja (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Teismui buvo pateiktas išrašas iš elektroninės sveikatos sistemos, kuriame nurodyta, kad po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, M. U. 2021 m. kovo 30 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 16 ir 28 dienomis – (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. birželio 9 d. – (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 28 d. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytas tyčinis savęs žalojimas, mintys apie savižudybę. 2021 m. liepos 5 d. M. U. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). (b. l. 58–62). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą arba esant abejonių dėl asmens gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. su specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, kaip tai numato ANK 593 straipsnio 1 dalies 8 punktas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-697/2019). Taigi, įvertinus teismų praktiką, paties asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus teismo posėdžio metu ir pateiktus medicininius dokumentus apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi pagrįstai nusprendė paskirti M. U. ambulatorinę teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę.

14. Atlikus minėtą ekspertizę buvo pateiktas 2022 m. kovo 17-28 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kurio išvados patvirtino, jog administracinių nusižengimų padarymo metu, t. y. 2021 m. kovo 27 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. U. dėl jam nustatytų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) galėjo suprasti savo veiksmus, jų pavojingumo esmę ir juos galėjo valdyti. Atsižvelgiant į tokias ekspertų išvadas bei įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų pripažino, apylinkės teismas nustatė, kad administracinių nusižengimų padarymo metu M. U. nebuvo nustatyti tokie psichikos sutrikimai dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl pripažino, kad teisei priešingų veikų padarymo metu jis buvo pakaltinamas. Su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

15. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai savo skunde pabrėžia ir M. U. įgaliotasis atstovas, apylinkės teismas turėjo tinkamai įvertinti ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytą išvadą, kad šiuo metu M. U. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl ko jis negali suvokti savo veiksmų, jų pavojingumo esmės ir jų valdyti. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į minėto ekspertizės akto išvadas bei spręsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pakaltinamumo, kai jam nustatytas psichikos sutrikimas po priešingos teisei veikos padarymo ir ar šiuo atveju M. U. turi vieną iš būtinų administracinio nusižengimo subjekto – fizinio asmens, požymių, t. y. pakaltinamumą.

16. Kaip jau minėta, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenimis M. U. po administracinių nusižengimų padarymo diagnozuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), todėl jis negali suvokti savo veiksmų, jų pavojingumo esmės ir negali jų valdyti. Atsižvelgiant į tokias medikų išvadas bei įvertinus ANK nuostatų aiškinimą, išdėstytą šio nutarimo 7-8 punktuose, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuriam po administracinių nusižengimų padarymo sutriko psichika ir jis negali suprasti savo veiksmų esmės, jų pavojingumo bei jų valdyti, negali būti skiriama administracinė nuobauda, kadangi jis neturi administracinio nusižengimo subjekto būtinojo požymio, t. y. pakaltinamumo. Visų šių aplinkybių visumoje, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį bei 508 straipsnį, M. U. atžvilgiu, sutrikus jo psichikai po jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo ir šiuo metu jam negalint suvokti savo veiksmų, jų pavojingumo esmės ir jų valdyti, turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 3 punkto pagrindu).

17. Pagrindo spręsti klausimo taikant baudžiamojo įstatymo analogiją numatytą BK 76 straipsnio 3 dalyje, kaip tai savo skunde nurodo asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – M. U. įgaliotasis atstovas, aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

18. Pažymėtina, kad BK 76 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja asmens atleidimą nuo bausmės, kai po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo jam sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo bausmės, kuri jam buvo paskirta tik už nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo) padarymą, t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą, o priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo klausimas administracinio nusižengimo byloje net negali būti svarstomas.

19. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad skirtingai negu pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, kuomet jo nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, šiuo metu galiojančiame ANK tokios nuostatos nėra, jame konkrečiai išskiriant tik procesines kategorijas, kurioms mutatis mutandis gali būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių dėl administracinio nusižengimo subjekto pakaltinamumo, todėl nutarimas yra naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį bei 508 straipsnį M. U. atžvilgiu nutrauktina, kadangi asmuo yra nepakaltinamas (ANK 10 straipsnio 2 dalis, 591 straipsnio 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 3 punktas, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. U. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.