- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-580-211-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 59-2-00006-11
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Stasys Punys, Arūnas Kisielius
Teisėjas Algirdas Baliulis Teisminio proceso Nr. 59-2-00006-11
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 14 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ignalinos rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. buvo išteisintas pagal LR BK 172 str., nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad papirkdamas trukdė asmenims realizuoti savo teisę rinkti, o būtent:
jis, norėdamas, kad V. D. jam duotų pinigų bei nereikalautų grąžinti susidariusių skolų, o taip pat tikėdamasis gauti materialinį atlygį iš V. D., ir dėl to siekdamas, kad 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Ignalinos rajone kuo daugiau rinkėjų balsuotų už numeriu 143 pažymėto Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio, kurio Ignalinos skyriaus pirmininkas yra V. D., kandidatus, 2011 m. vasario 24 d. apie 13 val. Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos seniūnijos Ažušilės kaime E. Č. priklausančiame gyvenamajame name, turėdamas tikslą paveikti rinkėjų E. Č. ir J. K. valią, žodžiu pažadėjo jiems, kad jiems bus atsilyginta po 10 litų kiekvienam, jeigu jie 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Ignalinos rajone balsuos už numeriu 143 pažymėtos Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio partijos kandidatus, taip papirkdamas E. Č. ir J. K. trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.
R. K. buvo kaltinamas tokiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 172 str.
Šalies argumentai
Ignalinos rajono apylinkės prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendį dėl R. K. išteisinimo pagal LR BK 172 str. ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti R. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 172 str. ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant R. K. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir per bausmės laiką atlikti 100 valandų viešųjų darbų. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, bylą išnagrinėjo šališkas apylinkės teismas, kuris netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro teigimu pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė tik tas aplinkybes, iš kurių neįmanoma suprasti, ar R. K. panaudojo trukdymo būdą – papirkimą J. K. ir E. Č. atžvilgiu, ar R. K., panaudodamas papirkimą, siekė paveikti minėtų asmenų valią, kad šie balsuotų taip, kaip jiems nurodoma, būtent – už partijos, pažymėtos Nr. 143, kandidatus, ar jis suvokė tokios savo veikos pavojingumą. Prokuroras nurodo, kad teismas tik paprastai aprašė R. K., J. K. ir E. Č. parodymus, nors, prokuroro teigimu, jau ir iš šių parodymų matyti, kad 2011-02-24 R. K. atvažiavo pas E. Č. į namus, pažadėjo E. Č. ir J. K., kad jiems bus sumokėta po 10 litų, jeigu jie dabar važiuos su juo automobiliu į Ignaliną ir balsuos už partiją Nr. 143. Priešingu atveju J. K. ir E. Č. būtų balsavę kitą dieną ir už kitą partiją. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismą suklaidino tas faktas, kad R. K. labai lengvai paveikė J. K. ir E. Č. valią ir teismas aplinkybių, kad R. K. pažadėdamas sumokėti po 10 litų ir nuvežti automobiliu iki balsavimo vietos, siekė paveikti J. K. ir E. Č. valią, kad šie balsuotų taip, kaip jiems nurodoma, tai yra - už partiją, pažymėtą Nr. 143 ir kad R. K. suvokė tokios savo veikos pavojingumą, niekaip nevertino, todėl ir nenustatė nusikaltimo, numatyto LR BK 172 str. sudėties nei objektyviosios, nei subjektyviosios pusės požymių. Prokuroro teigimu, tokiu būdu, teismas šališkai pasirinktinai įvertino tik tas aplinkybes, kurios nei kvalifikavimui, nei inkriminavimui jokios reikšmės neturi, būtent: kad J. K. ir E. Č. patys galvoja, jog R. K. veiksmai nesutrukdė jiems realizuoti savo teisės rinkti, nes jie R. K. organizuotu transportu atvyko į balsavimo vietą ir niekieno netrukdomi ir nekontroliuojami slaptai balsavo. Tačiau teismas nebandė vertinti ir nevertino aplinkybių, kurios sudaro nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, būtent: jog R. K., pažadėdamas sumokėti po 10 litų ir nuvežti automobiliu iki balsavimo vietos, siekė paveikti J. K. ir E. Č. valią, kad šie balsuotų taip, kaip jiems nurodo R. K., tai yra - už partiją, pažymėtą Nr. 143 ir, kad R. K. suvokė tokios savo veikos pavojingumą, nors šių aplinkybių tinkamas įvertinimas galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas.
Prokuroras skunde ir nurodo, kad būtent tokie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, o būtent LR BK 11 str. 1, 3 d., 15 str. 1 d., 2 d. 1 p., todėl nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Teismo posėdyje prokuroras palaikė skundą ir prašė tenkinti, išteisintojo R. K. gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis, priimtas išteisintojo R. K. atžvilgiu, yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra patikimi ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytą įrodymų sampratą, šie faktiniai duomenys buvo tinkamai teisiškai įvertinti.
Lietuvos Respublikos BK 172 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė yra tik tada, kai asmuo, naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas , arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti.... >, todėl šiuo nagrinėjamu atveju , vertinant R. K. veiksmus, buvo būtina nustatyti, ar jis papirkdamas trukdė asmenims realizuoti savo teisę rinkti.
Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, mano, kad R. K. inkriminuotas kaltinimas , kad jis papirkdamas trukdė J. K. ir E. Č. realizuoti savo teisę rinkti, teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nei J. K., nei E. Č., apklausiami teisme neparodė, kad R. K., papirkdamas trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti. Atvirkščiai, tiek J. K., tiek E. Č. parodė, kad niekas balsuoti jiems netrukdė ir nekontroliavo už ką balsuoja. E. Č. dar teigė, kad jam nesvarbu buvo už ką balsuoti, o J. K. nebūtų važiavęs balsuoti tik todėl, kad neturėjo transporto, tačiau abu neneigė to, kad buvo pažadai jiems atsilyginti. To neneigė ir pats išteisintasis R. K., bet paaiškino, kad neprisimena, ar taip žadėjo, nes buvo neblaivus.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog iš E. Č. ir J. K. parodymų seka, kad R. K. veiksmai nesutrukdė jiems realizuoti savo teisės rinkti, nes niekieno netrukdomi ir nekontroliuojami slaptai balsavo, tik jų apsisprendimui dalyvauti rinkimuose ir balsuoti turėjo įtakos R. K. pažadėtas atlygis. Tokiu būdu, byloje nėra įrodymų, kad R. K. trukdė minėtiems asmenims realizuoti savo teisę rinkti papirkdamas.
Prokuroro skundo argumentas, kad teismas, išteisindamas R. K. , nevertino jo subjektyviosios pusės veiksmų : ar jis papirkdamas J. K. ir E. Č., siekė paveikti jų valią , kad jie už tai balsuotų , taip, kaip jiems nurodoma, o būtent už partijos , pažymėtos Nr. 143, kandidatus , yra nepagrįstas. Tiek paties išteisintojo R. K. parodymais, tiek nukentėjusiųjų E. Č. , J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, yra nustatyta, kad nukentėjusieji neturėjo išankstinės pozicijos dėl to, už ką jie būtų balsavę , jei nebūtų papirkti, važiavo balsuoti tik todėl, kad buvo pasirūpinta transportu ir pažadėta už tai sumokėti, tokia šių nukentėjusiųjų pozicija buvo žinoma išteisintajam R. K., tai patvirtina teismo išvadą, kad pastarasis nesiekė paveikti nukentėjusiųjų valios dėl jų pasirinkimo už ką balsuoti ir nesutrukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. K. veiksmai – rinkėjų kurstymas rinkimuose balsuoti už atlygį – turi ATPK 207⁷ str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, bet ne BK 172 str. numatyto nusikaltimo požymių, todėl R. K. pagal BK 172 str. pagrįstai buvo išteisintas.
Kolegijos nuomone, byloje įrodymai ištirti tinkamai ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų prokuroro skunde nurodytus argumentus, kad apylinkės teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, buvo šališkas. Tai, kad apylinkės teismas , priimdamas sprendimą, nesilaikė kaltinimo pozicijos , nėra vada teismą pripažinti šališku.
Dėl šių motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti Ignalinos rajono apylinkės prokuroro apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :
atmesti Ignalinos rajono apylinkės prokuroro skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.