- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- e1-1781-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00238-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą – kanapes ir jas laikė su savimi iki tol, kol 2019 m. lapkričio 21 d. apie 02.55 val. Vilniuje, Kareivių g., policijos pareigūnai jo dalinės apžiūros metu rado trintuvę, kurioje buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendra masė 0,116 g, ?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 15,7 %.
A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 20 d. vakare, galimai apie 22 val., jis su draugu T. A. susitiko bare, netoli universiteto. Bare dviese vartojo alkoholį. Iš baro išėjo naktį. Eidami kebabinės link, šaligatvyje pastebėjo smulkintuvą su narkotine medžiaga, galimai žole. Smulkintuvą pakėlęs, jį pasiėmė sau. Seniau yra bandęs rūkyti žolę, todėl suprato, kad smulkintuve yra narkotinės medžiagos. Narkotines medžiagas pasiėmė sau. Negali paaiškinti, kodėl taip padarė. Tikslo parduoti narkotines medžiagas kitiems asmenims neturėjo. Jis nežino, ar jo draugas matė/pastebėjo, kad jis rado smulkintuvą, kurioje buvo narkotinė medžiaga. Apie radinį jis draugui nieko nesakė. Rastas narkotines medžiagas įdėjo sau į kišenę. Sulaikymo metu pas A. G. rado narkotines medžiagas, kurias jis, radęs tą naktį, paėmė su savimi. Koks narkotinių medžiagų kiekis buvo smulkintuve, jis nežino. Niekada nėra niekam pardavęs ar pats pirkęs jokių narkotikų (el. b. l. 64–65).
Policijos pareigūno K. I. 2019 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, šią dieną patruliuojant su kolega, gautas pranešimas apie tai, kad jaunuoliai stotelės „Senoji plytinė“ paviljone išdaužę stiklą, automobiliu išvažiavo link Nemenčinės. Kareivių-Žirmūnų g. sankryžoje pastebėję ieškomą automobilį, jį sustabdė patikrinti. Automobilyje buvo trys asmenys, vienas iš jų A. G.. Sulaikymo metu pas jį buvo rastas tabako smulkintuvas, kuriame buvo žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė (el. b. l. 9).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5661)-IS1-6572 nurodyta, kad žalios spalvos sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš trintuvės, paimtos 2019 m. lapkričio 21 d. iš A. G. yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,116 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 15,7% (el. b. l. 77–79).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.
Kaltinamasis A. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo ir laikymo faktą. Pasak kaltinamojo, jis gatvėje rado trintuvę, kurioje buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), ir pasiėmė šį daiktą su savimi. Tai, kad sulaikymo metu A. G. su savimi laikė narkotinę medžiagą, patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bet ir policijos pareigūno K. I. tarnybinis pranešimas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti policijos pareigūno surašytame dokumente nurodytomis aplinkybėmis. Tą aplinkybę, kad A. G. neteisėtai disponuota medžiaga yra narkotinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gruodžio 27 d. specialisto išvada Nr. 140-(5661)-IS1-6572. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir laikė draudžiamą medžiagą.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g (šiuo atveju A. G. neteisėtai disponuota narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelį kiekį). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 133–134).
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui. A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. G. anksčiau neteistas (el. b. l. 30–32), nebaustas administracine tvarka (el. b. l. 137). Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 138–139), jis neįrašytas į priklausomybių įskaitą, nesigydė psichiatrinėse ligoninėse (el. b. l. 87–88).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamasis sutiko su viešųjų darbų paskyrimu.
Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį, viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.
Teismo vertinimu, A. G. skiriama 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. G. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 66–68). Ši kardomoji priemonė paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
A. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 21 d. 2.55 val. iki 2019 m. lapkričio 22 d. 16 val. (dvi dienos) (el. b. l. 24–27, 71). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnis).
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti voką su po tyrimo likusiais objektais (trintuve ir nuoplovomis nuo A. G. rankų), kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 21 d. 2.55 val. iki 2019 m. lapkričio 22 d. 16 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su po tyrimo likusiais objektais (trintuve ir nuoplovomis nuo A. G. rankų), kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą.
1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nustatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;
2) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;
3) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.