- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-125-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gudžiūnienė Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB ,,NPI“
- Atsakovas
- UAB ,,Švenčių studija“
Teisėjas D. Korsakovas Proc. sprendimo kategorijos: 110.1;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. vasario 1 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,NPI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarties kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB ,,Švenčių studija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB “NPI” su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB “Švenčių studija“ 14 648,75 skolos pagal 2006-11-21 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS-1106-02 ir 720 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 220 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų už teisinę pagalbą.
Nurodė, kad šalys 2006 m. lapkričio 21 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS-1106-02 (b.l. 11-15, toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui laikinai naudotis ir valdyti 143,82 kv.m. negyvenamąsias patalpas, esančias Metalo g. 6, Vilniuje, o atsakovas pagal minėtos Sutarties 2 p., 3 p., įsipareigojo mokėti mokestį iš anksto už kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos bei išlaidas už suteiktas komunalines paslaugas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (Sutarties 6 p.). Sutartis tinkamai pratęsta ir galiojanti (b.l. 15-18), todėl ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitas faktūras (b.l. 19-26) už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas 15 648,75 Lt sumai, tačiau atsakovas per sąskaitose nurodytą terminą jų pilnai neapmokėjo ir liko skolingas 14 648,75 Lt. Kadangi prievolės, kylančios iš Sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, likusį nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius atsakovas taip pat turi apmokėti (LR CK 6.200 str., 6.205 str., 6.477 str., 6.487 str.).
Reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo piniginių lėšų areštą reikalavimo sumai, o nesant piniginių lėšų areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2009 m. birželio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisdamas ieškovo naudai iš atsakovo UAB “Švenčių studija”, 14 648,75 Lt skolos bei 720 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 15 368,75 Lt.
2009 m. birželio 4 d. nutartimi teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nepavykus priimto preliminaraus sprendimo įteikti atsakovui, teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi panaikino 2009 m. birželio 4 d. preliminarų teismo sprendimą bei įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, nes byla bus nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 15 d. pateikė teismui dokumentus apie primokėtą žyminį mokestį, bei prašyme nurodė, jog atsakovo faktinė buveinė yra Motorų g. 8, Vilniuje. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 15086 Lt sumai areštuoti atsakovo turtą, o nesant turto pinigines lėšas atsakovo sąskaitose.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, konstatuodamas, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo faktinė buveinė yra Motorų g. 6, Vilniuje, 2009-09-14 ieškovo prašyme nurodė jau kitą atsakovo faktinės buveinės vietą, Motorų g. 8, Vilniuje. Ieškovas teismui nepateikė jokių dokumentų, galinčių įrodyti tai, kad atsakovui yra žinoma apie skolą ir kad jis piktybiškai vengia atsiskaitymo, yra nemokus, įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą bei ieškovo interesams kylančią grėsmę, jog atsakovas nesąžiningais veiksmais bando ar bandys apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba yra kitų aplinkybių, kurios darytų teismo sprendimo įvykdymą negalimu ieškovas nepateikė, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Teismas sprendė, kad ieškovui neįrodžius, jog teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, atsižvelgus į tai, kad prievolės atsirado tarp dviejų juridinių asmenų, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, nėra pagrindo taikyti atsakovui UAB „Švenčių studija“ turtinių suvaržymų, todėl ieškovo prašymo areštuoti atsakovo turtą teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB ,,NPI“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoti atsakovo turtą 15086 Lt sumai, o nesant turto areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas reikalavimo sumai.
Nurodo, kad teismo pozicija nukreipta į atsakovo interesų gynybą, pažeidžiant ieškovo teisę gauti prievolės įvykdymą ar bent garantijas, jog prievolė bus įvykdyta. Nepagrįstas teismo argumentas, kad byloje nėra įrodymų pagrindžiančių atsakovo pareigą sumokėti skolą, nes į bylą pateiktos sąskaitos faktūros įrodančios atsakovo skolas. Atsakovas žinojo, jog pateiktas sąskaitas-faktūras privalo apmokėti per 30 dienų nuo jų įteikimo, tačiau prievolės nevykdė, o aplinkybė, kad yra kaitaliojamos buveinės vietos leidžia daryti išvadą, jog atsakovas vengia atsiskaityti, todėl yra pagrindas skundžiamąją nutartį panaikinti ir patenkinti ieškovo prašymą.
Atsiliepimas
UAB ,,Švenčių studija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nurodydamas, kad dėl veiklos pobūdžio įmonės veiklos rezultatus įtakoja sezoniškumas ir apie 50 procentų gaunamų užsakymų teikia valstybinės įmonės, kurios recesijos laikotarpiu vėluoja atsiskaityti su atsakovu. Mokėjimų vėlavimas įtakojo lėšų stygių ir atsiskaitymą su ieškovu. Dėl to, kad įmonei yra skolingi klientai, tai trukdo normaliam įmonės funkcionavimui, ir nesudaro galimybės laiku atsiskaityti su ieškovu. Planavo įsikolinimą padengti iki 2009 m. lapkričio 30 d., mokėdami dalimis. Dėl taupymo, atsakovas buvo priverstas išsikelti į patalpas esančias Motorų g. 8, Vilniuje, ir ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma, nes su ieškovu buvo bendraujama tiek telefonu, tiek susitikus.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.)
Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas Civilinio proceso kodekso 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl skolos išieškojimo iš atsakovo UAB ,,Švenčių studija“, kadangi pastaroji liko skolinga pagal tarp ginčo šalių 2006 m. lapkričio 21 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS-1106-02. Skolos suma 15086 Lt.
Subjektas, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir nurodyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, kad teismas galėtų įvertinti jos taikymo būtinumą. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių nurodymą bei įrodinėjimo reikalingumą lemia šalių procesinio dispozityvumo principas, besiremiantis prašančio asmens atsakomybe kitam asmeniui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiradusios žalos atlyginimo, tačiau kreditorius nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad teismo pozicija atsisakant taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nukreipta į atsakovo teisių gynybą ir pažeidžia ieškovo teises gauti prievolės įvykdymą.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti remiantis Civilinio proceso kodeksu.
Į bylą pateiktos sąskaitos faktūros įrodo, jog skolos atsakovas nesumokėjo, nors žinojo, kad pateikti mokėjimo dokumentai turi būti apmokami per 30 dienų nuo jų pateikimo, tačiau aplinkybė, kad skolininkas vengia sumokėti skolą, vengimas atsiskaityti negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes argumentas, kad skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi, remiasi prielaida, jog skolininkas neabejotinai yra skolingas ir nepagrįstai atsisako vykdyti prievolę. Tačiau toks teiginys gali būti teisingas tik tuomet, kai skolininko prievolė bus nustatyta teismo sprendimu išnagrinėjus ginčą iš esmės, t. y. pasisakius dėl ieškinio pagrįstumo. Faktas, kad skolininkas, kreditoriaus nuomone, vengia atsiskaityti su kreditoriumi, nereaguoja į raginimus, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kaip seka iš atsakovo atsiliepimo, jis nevengia skolos sumokėjimo ir siekia skolą sumokėti dalimis, tačiau į bylą nepateikti duomenys, jog ginčo šalys atliktų veiksmus ir stengtųsi išspręsti ginčą. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje klausimą pagal ieškovo reikalavimą, pagrįstai atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįstą, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovo UAB ,,NPI“ valstybės naudai priteistinos 6,95 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo UAB ,,NPI“ kodas 125406166 atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš UAB ,,NPI“ kodas 125406166 valstybės naudai 6,95 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.