- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-254-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00546-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Valdas Meidus ir Bronė Vidzėnienė,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2012 m. vasario 9 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 6 metams bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2012 m. vasario 9 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 15 d., apie 07.23 val., prie „O. C.“, esančio (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. G. į galvą, nuo smūgio nukentėjusysis griuvo nugara ant grindinio ir galva atsitrenkė į grindinį, nuo ko nukentėjusiajam lūžo galvos kaukolės pagrindo vidurinės daubos kairė pusė, kairiojo momenkaulio ir akytkaulio sinusas, sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas po galvos smegenų kietuoju ir minkštuoju galvos dangalais, šiais veiksmais R. Ž. nukentėjusiajam D. G. sunkiai sutrikdė sveikatą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu R. Ž. gynėjas A. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį pakeisti, perkvalifikuojant R. Ž. nusikalstamą veiką pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, arba BK 139 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta inkriminuojamo BK straipsnio vidurkis.
2.1 Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nepakankamai ištyrė bylos faktines aplinkybes, pirmenybę teikė valstybės kaltintojo pozicijai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes visiškai nevertino jo ginamąjį teisinančių įrodymų, padarė neteisingas išvadas, kas lėmė neteisingą veikos kvalifikavimą bei bausmės paskyrimą.
2.3 Nuteistasis neneigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, dėl ko viso proceso metu nuoširdžiai gailėjosi, tačiau smūgis buvo nestiprus, jokių sužalojimų nukentėjusiojo veido srityje nebuvo nustatyta. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo griuvimui įtakos galėjo turėti ir užkliuvimas už šaligatvio nelygių plytelių, juo labiau, kai nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus girtumas, o smūgio jis teigė nesitikėjęs ir pats neneigė, kad griuvimai įtakos turėjo jo išgertas alkoholio kiekis.
2.4 Gynybai pagrįstos abejonės kyla ir dėl sveikatos sutrikdymo masto sunkumo, nes nukentėjusiajam dėl padarytų sužalojimų nėra likę jokių liekamųjų padarinių, specialisto išvadoje nenurodyta, kuo remiantis nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau apylinkės teismui tai jokių abejonių nekėlė, teismas atsisakė skirti teismo ekspertizę sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi tik specialisto išvada, eksperto paaiškinimais, bei savo samprotavimais. Šiuo atveju, apelianto įsitikinimu, kyla abejonių ar R. Ž. savo veiksmais padarė sunkų ar nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2.5 Teismas nevertino, kad konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, tai patvirtina ne tik proceso dalyvių parodymai, bet ir vaizdo įrašo medžiaga, kurią teismas vertino itin šališkai, nurodydamas, kad konfliktą iniciavo nuteistasis. Be to, vaizdo įraše neužfiksuotas nukentėjusiojo galvos ir nuteistojo rankos kontaktas, kontakto nenustatė ir vaizdo įrašo tyrimą atlikę specialistai, nei vienas liudytojas nematė smūgio momento. Taigi, net specialistas negalėjo atsakyti, ar kairė R. Ž. ranka lietė nukentėjusiojo galvą, tuo tarpu teismui tokių abejonių nekilo, nuosprendyje konstatuota, kad nuteistojo ranka ne tik lietė D. G. galvą, bet ir sudavė smūgį, nuo kurio nukentėjusysis griūdamas galva atsitrenkė į grindinį, prarado sąmonę. Nuteistajam neneigiant, kad jis smūgiuodamas lietė D. G. galvą, galima daryti tik prielaidą, kad jis veikė tyčia, tačiau nėra jokio pagrindo išvadai, kad jis suvokė pavojingos veikos pobūdį, numatė pasekmes ir sąmoningai leido joms atsirasti, todėl ši situacija gali būti vertinama tik kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo ir veika kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Teisme apklaustas ekspertas patvirtino, kad girtumas griuvimui turėjo didelę įtaką, o medicininių duomenų, kad nukentėjęs buvo praradęs sąmonę byloje iš viso nėra.
2.6. Mano, kad visos paminėtos aplinkybės kelia abejonių dėl nuteistojo kaltės, o teismas jų nepašalindamas ir priimdamas R. Ž. apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepaisė, prieštaravimai ir abejonės nepašalinti, tokiu būdu skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų duomenų, nevertino jų visumos, pirmenybę teikė valstybės kaltintojo pozicijai ir neatsižvelgė į R. Ž. teisinančius įrodymus, neįsitikino, koks sveikatos sutrikdymo mastas buvo padarytas nukentėjusiajam ir R. Ž. kaltės formos, nepagrįstai jo ginamojo veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, todėl prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, perkvalifikuojant R. Ž. veiką pagal BK 137 straipsnio 1 dalį arba BK 139 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
5.1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnyje yra nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais.
5.2 Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
5.3 Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė teisme ištirtais įrodymais – apklausė kaltinamąjį, nukentėjusį, liudytojus, ekspertą, tyrė rašytinius įrodymus ir savo sprendimą pagrindė visų šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais būdais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą veiką atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, konstatuotina, kad vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymo nuostatoms.
6. Nuteistojo kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje – sunkiai sutrikdžius D. G. sveikatą, visiškai patvirtina nukentėjusiojo D. G., iš dalies paties apelianto R. Ž. parodymai, liudytojo V. K. parodymai, specialistų išvados, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.
6.1 Nukentėjusysis D. G. viso proceso metu tvirtino, kad su drauge M. L. nuėjus į „O. C.“, pastaroji pasiskundė, kad prie jos kimba kažkoks vyras, todėl aiškinantis šią situaciją išėjus į lauką tarp jo ir kaltinamojo įvyko konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo, kas vyko toliau nebepamena, atsibudo ligoninėje. Aplinkybę, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusio „O. C.“ patalpose kilo konfliktas, dėl kurio jie abu buvo išprašyti iš patalpų, patvirtino liudytojas V. K., kuris aptariamu laiku „O. C.“ dirbo apsaugos darbuotoju. Liudytojas parodė, kad išlydėjus D. G. ir R. Ž. į lauką matė, kaip pastarasis sudavė D. G. į galvos sritį, po ko D. G. nukrito ant šaligatvio ir galva atsitrenkė į grindinio plyteles, po to liko gulėti. Kad nuteistasis R. Ž. D. G. sudavė smūgį į galvos sritį, po kurio pastarasis nukrito ant grindinio, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja M. L., iš esmės smūgio sudavimo fakto konflikto metu nukentėjusiajam neneigė ir nuteistasis.
7. Šiuos proceso dalyvių parodymus visiškai patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurios matyti, kad D. G. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kaukolės pagrindo vidurinės daubos kairės pusės, kairio momenkaulio ir akytkaulio sinuso lūžiais, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais, kuris padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai po suduoto smūgio į veidą griuvus ir atsitrenkus į kietą pagrindą, kas vertintina sunkiu sveikatos sutrikdymu.
7.1 Nors apeliantas nesutinka su specialisto išvadoje konstatuotu sveikatos sutrikdymo mastu, nurodo, kad po sužalojimo D. G. jokių liekamųjų padarinių nelikę, be to neaišku, kuo remiantis specialisto išvadą pateikęs ekspertas padarė tokią išvadą, tačiau su tokias apelianto skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir apklausus ekspertą N. R., pastarasis parodė, kad D. G. sunkus sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.1 punktu, kuriame nurodyta, kad sunkiu sveikatos sutrikdymu, be kitų minimose taisyklėse nurodytų sužalojimų, laikomi ir kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai. Be kita ko, kaukolės pamatu laikomi akytkaulis ir piramidės, kurių lūžiai buvo nustatyti D. G., o žodžiai „pamatas“ ir „pagrindas“ yra sinonimai.
7.2 Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu metu D. G. buvo padaryti sužalojimai, kurie pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisykles atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, o tai, kad nukentėjusysis šiuo metu nejaučia (ar neliko) jokių liekamųjų reiškinių, nėra kriterijus sveikatos sutrikdymo masto nustatymui.
8. Apeliantas nurodo, jog R. Ž. suduotas smūgis nukentėjusiajam nebuvo stiprus, vaizdo įraše nuteistojo rankos kontaktas su nukentėjusiu nefiksuotas, nei vienas liudytojas nematė R. Ž. smūgio nukentėjusiajam į veidą momento, todėl nėra pagrindo išvadai, kad D. G. nugriuvo dėl R. Ž. suduoto jam smūgio, o yra pagrindas teigti, kad nukentėjusysis nukrito dėl girtumo, galimai užkliuvęs už grindinio plytelių. Tačiau tokie skundo argumentai visiškai nepagrįsti.
8.1 Nors byloje esančiame vaizdo įraše dėl mažos skiriamosios gebos ir didelio vaizdo suspaudimo neužfiksuoti visi nuteistojo ir nukentėjusiojo veiksmai – R. Ž. kairės rankos kontaktas su nukentėjusiojo veidu, galva ar kita kūno dalimi, tačiau jį peržiūrėjus akivaizdu, kad nukentėjusysis ant grindinio aukštielninkas susmuko ir liko gulėti būtent po to, kai R. Ž. stovėdamas ne didesniu nei žingsnis atstumu nuo jo šonu, staiga sukdamasis link nukentėjusio ir kaire ranka prieš tai ją atvedus atgal smūgiavo į D. G. galvos pusę. Šioje vietoje pažymėtina, kad ir pats R. Ž. niekada neneigė, kad sudavė smūgį D. G.. Vaizdo įraše bei fotonuotraukose, padarytose atliekant vaizdo įrašo tyrimą, matyti, kad R. Ž. kairės rankos ištiesimo link D. G. metu, nukentėjusiojo abi rankos pakilę R. Ž. pečių lygyje, galva lošiasi atgal, kojos linksta ir jis susmunka ant grindinio. Taip pat matyti, kad jų stovėjimo vieta lygi, jokių bortelių ar kitų kliūčių, už kurių galėtų užkliūti nukentėjusysis nėra, vaizdo įraše užfiksuota, kad jo stovėsena iki R. Ž. kairės rankos mosto link jo tiesi, pakankamai stabili, po R. Ž. mosto nukentėjusysis kojų nuo žemės nepakėlė, kas akivaizdžiai rodo, jog D. G. krito ant grindinio ir galva atsitrenkė į jį bei patyrė sužalojimus užfiksuotus specialisto išvadoje, būtent dėl R. Ž. suduoto jam smūgio, o ne dėl to, kad jis už ko nors būtų užkliuvęs. Taigi, tarp R. Ž. veiksmų – smūgio nukentėjusiajam sudavimo ir kilusių pasekmių – nukentėjusiajam konstatuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
9. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog R. Ž. suvokė pavojingos veikos pobūdį, numatė pasekmes ir sąmoningai leido joms atsirasti, todėl ši situacija gali būti vertinama tik kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, todėl jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia apelianto nuomone nesutinka.
9.1 BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo požymių, t. y. kai sveikata sutrikdoma nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Toks nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų ( pvz. LAT nutartis Nr. 2K-74/2014).
9.2 Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. Ž. iki smūgio sudavimo D. G. konfliktavo su nukentėjusiuoju, supykęs sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam D. G. į galvos sritį. Asmuo, suduodamas smūgį kitam žmogui į veidą, suvokia ir numato, kad tokie veiksmai paprastai sukelia sveikatos sutrikdymą, taigi R. Ž. nagrinėjamoje situacijoje neabejotinai veikė tyčia. Pagrindo jo veiksmus vertinti kaip visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių nesilaikymą, nėra. Tokiu būdu konstatuojama, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, R. Ž. tyčiniais veiksmais – tiesioginiu smūgiu į galvą, po kurio jis nukritęs galva atsitrenkė į grindinį – sužalojo D. G., kuris dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo, galvos smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad šį sveikatos sutrikdymą R. Ž. padarė esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, tačiau iš bylos duomenimis nustatytų aplinkybių matyti, kad R. Ž. veikė netiesioginės tyčios forma, t. y. suduodamas vieną smūgį į galvą D. G. jis akivaizdžiai nesiekė sunkiai sutrikdyti šio sveikatą, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nagrinėjamu atveju atsiradę padariniai įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o esant netiesioginei tyčiai, atsakomybė nustatoma būtent pagal atsiradusius padarinius. Su skundžiamame nuosprendyje nurodyta R. Ž. kaltės forma kaip tiesiogine neapibrėžta tyčia sutikti negalima, nes bylos duomenimis nenustatyta, kad suvokdamas pavojingą veikos pobūdį ir numatęs padarinius, R. Ž. norėjo bet kokių padarinių, tame tarpe – ir sunkiai sutrikdyti D. G. sveikatą. Ši apylinkės teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta aplinkybė neįtakoja teisingo R. Ž. nusikalstamų veiksmų teisinio įvertinimo, bet į tai gali būti atsižvelgiama sprendžiant jam paskirtos bausmės klausimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. teisingai pripažintas kaltu dėl D. G. sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. jis pagrįstai ir teisėtai nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
10. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skirtinos bausmės trukmę nuteistajam, kaip esmines aplinkybes bausmės skyrimui, paminėjo, kad apeliantas teisiamas penktą kartą, taip pat du kartus teistas Prancūzijos Respublikoje, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, vedęs, bausmės atlikimo vietoje dirba, charakterizuojamas patenkinamai, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės reikšmingos parenkant bausmės rūšį, o ne nustatant jos trukmę.
10.1 BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
10.2 Apygardos teismas, įvertinęs visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nustatyta viena R. Ž. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. Ž. padarė suduodamas vieną smūgį, kad nukentėjusiajam dėl padaryto sveikatos sutrikdymo jokių liekamųjų reiškinių nėra, kad konfliktą su R. Ž. nukentėjusysis vertina kaip nereikšmingą, kaltininkui jis atleido, civilinio ieškinio nereiškė, o R. Ž. dėl savo veiksmų gailėjosi, iš esmės savo kaltės neneigė, taip pat atsižvelgdamas į užsitęsusio proceso trukmę ir vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmės trukmė yra aiškiai per didelė, todėl ji mažinama, o skiriant subendrintą bausmę, bausmė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme apylinkės teismo pasirinktu bausmių bendrinimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 rugpjūčio 3 d. nuosprendis keičiamas dėk neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 rugpjūčio 3 d. nuosprendį pakeisti.
R. Ž. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dviejų metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2012 m. vasario 9 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.