Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. M. priteista 40 000 Lt (11 584 Eur) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės I. Ž. (I. Ž.). Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

A. M., 2013 m. rugpjūčio 15 d., apie 22 val. 30 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kam­ba­ry­je, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir medikamentų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos pada­ry­mui, tyčia sudavė virtuviniu peiliu bejėgiškos būklės dėl sunkaus girtumo I. Ž. ne mažiau kaip penkiolika smūgių į kaklą ir krūtinės ląstą, tuo jam padarė pjautinę žaizdą kaklo dešinėje pusėje, nekiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairės pusės viršutinėje ir apatinėje dalyse, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje ir krūtinės viršutinėje dalyje, taip pada­ry­da­mas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pjautinę žaizdą kaklo priekinėje dalyje su tra­chėjos sienelės pažeidimu, durtinę – pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje su kairiosios išorinės miego ar­te­rijos pažeidimu, kiauryminę į krūtinės ląstos ertmę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pu­sėje su dešinio plaučio apatinės skilties priekinio krašto pažeidimu, kiauryminę į krūtinės ląstos ert­mę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio sie­ne­lės pažeidimu, nuo ko, įvykus ūmiam nukraujavimui į kūno ertmes ir išorę, nuken­tė­ju­sy­sis mirė įvykio vietoje. Tokiu būdu A. M. tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės I. Ž..

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad ypatingo žiaurumo požymį nusikalstamoje veikoje teismas konstatavo, atsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes ir atlikęs įrodymų tyrimą, t. y. į tai, jog nukentėjusiajam buvo suduota penkiolika smūgių peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas – kaklą, krūtinę, iš kurių keturi sužalojimai kiekvienas atskirai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi, nukentėjusysis mirė nukraujavęs. Pažymėta, kad iš specialisto išvados spręstina, jog mirtis įvyko ne staiga, todėl nukentėjusysis, nors ir būdamas sunkiame girtumo laipsnyje, tam tikrą laiką turėjo justi skausmą, išgyveno fizines kančias. Teismas nurodė, kad veiksmų žiaurumą rodo ne tik daugelio smūgių sudavimas peiliu, bet ir dvi pjautinės žaizdos nukentėjusiojo kakle (kaklo perpjovimas peiliu), sužalojimų išsidėstymas ant kūno (kakle ir krūtinėje), mirties priežastis (nukraujavimas).

Apeliantas nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, nes, anot jo, tam prieštarauja bylos aplinkybės, teismo medicinos specialisto išvada ir paaiškinimai teisiamajame posėdyje. Iš specialisto išvados Nr. M 353/13 (06) matyti, kad I. Ž. mirtis įvyko nuo keturių sunkių sužalojimų peiliu, šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. 2014 m. gegužės 15 d. teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Stasys Jasinskas parodė, kad kiekvienas iš šių keturių sužalojimų atskirai galėjo sukelti mirtį. Kiti sužalojimai padaryti vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje nėra priežastiniame ryšyje su mirtimi, gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Keturi sunkūs sužalojimai padaryti įprastu įrankiu – virtuviniu peiliu. Įvykio aplinkybės bei apelianto ir nukentėjusiojo I. Ž. santykiai anksčiau, prieš pat įvykį, taip pat ir įvykio metu nepatvirtina jo veiksmų ypatingo žiaurumo, kurį jis aiškiai suvokė ir norėjo. Jokių duomenų apie naudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą byloje nesurinkta, taip pat tokių įrodymų niekas nepatvirtino. Priešingai, iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymų, jo parodymų matyti, kad jo ir nukentėjusiojo santykiai buvo draugiški, jokių blogų ketinimų iš jo nukentėjusiojo atžvilgiu niekas nebuvo girdėjęs, konfliktų tarp jų nebuvo. Liudytojai patvirtino, kad jam nėra būdingas polinkis į žiaurumą ir agresyvumą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje pažymėta, kad nukentėjusysis buvo sunkaus apsinuodijimo etilo alkoholiu, t. y. sunkaus girtumo, būsenoje. 2014 m. gegužės 15 d. teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Stasys Jasinskas parodė, kad sunkus apsinuodijimas etilo alkoholiu paprastai pasireiškia gilia koma, kuri trunka 6 – 12 val. Gilios komos stadijoje nukentėjusiojo pojūčiai yra prislopinti, nėra reakcijos į skausmo dirgiklius, nukentėjusysis buvo be sąmonės ir nesuvokė skausmo. Daroma išvada, kad I. Ž. dėl sunkaus girtumo negalėjo jausti didelių fizinių kančių. Nuosprendyje padarytai teismo išvadai, kad nors nukentėjusysis ir buvo sunkiame girtumo laipsnyje, bet tam tikrą laiką jis turėjo justi skausmą, išgyveno fizines kančias, prieštarauja teismo medicinos eksperto teismo posėdyje duoti paaiškinimai.

Nuteistasis A. M., įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad gyvybės atėmimo būdas nebuvo itin žiaurus, taip pat, nėra nustatytos jo tyčios ir tikslo nužudyti I. Ž. itin žiauriai. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad I. Ž. buvo nužudytas itin žiauriai, todėl jis pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. turi būti išteisintas.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, atsisakydamas taikyti BK 76 str. 1 d. nuostatas, nepakankamai įvertino jo sveikatos būklę, dėl kurios jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietoje, ir ligos pokyčius po nusikaltimo padarymo.

Po suluošinimo būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu išsivystė išsėtinė sklerozė – galvos ir nugaros smegenų lėtinė liga, recidyvuojanti remituojanti eiga, ataksinis sindromas, lengva apatinė parezė, dubens organų funkcijos sutrikimas, trišakio nervo neuralgija kairėje, kairės plaštakos deformacija su II-III-IV pirštų lenkiamosiomis kontraktūromis, kairio riešo sąnario kontraktūra, kairio viduriniojo nervo pažeidimu. Dėl suluošinimo armijoje nustatytas 45% netektas darbingumas, o dėl išsėtinės sklerozės 80% netektas darbingumas, taip pat nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2029 m. rugsėjo 16 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tai matyti iš 2014 m. sausio 8 d. ekspertizės akte Nr. EKG 68/14 (01) nurodytų medicininių dokumentų (2 t., b.1. 30-34).

Apeliantas nurodo, kad dėl apatinės paraparezės kojų raumenys buvo silpni dar iki nusikaltimo padarymo, bet tuo metu dar galėjo paeiti remdamasis lazdele. Per suėmime išbūtą laiką, virš penkių mėnesių, kojų raumenys visiškai nusilpo, todėl lazdele pasiremdamas jis jau nebegali paeiti, nuo 2014 m. gegužės mėn. naudojasi universaliu neįgaliojo vežimėliu, o nuo 2014 m. rugsėjo mėn. dar ir vaikštyne su keturiais ratukais. Dėl dubens organų funkcijos sutrikimo būna nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis, todėl reikalingos sauskelnės, kurias jam pačiam užsidėti ir nusiimti viena ranka, nes kairės rankos plaštaka sužeista (nutrauktas nervas, su ja nieko daryti negali), yra sudėtinga, reikalinga kito asmens pagalba. Jam reikalinga kito asmens pagalba ir norint nusiprausti, nusiskusti, pasinaudoti tualetu, apsirengti, pasiimti maistą. Šiuo metu jį prižiūri motina ir socialinė darbuotoja. Šią aplinkybę patvirtina pridėta dienos socialinės globos paslaugų namuose teikimo sutartis.

Apeliantas nurodo ir tai, kad jo sveikatos būklė reikalauja ir medicininės priežiūros bei nuolatinio medikamentinio gydymo. Šią aplinkybę patvirtino teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Romas Raudys, kuris nurodė, kad kas metai jam atsiranda vis sunkesnės ligos pasekmės. Laisvės atėmimo vietų ligoninės specialistas Borisas Pulčenka parodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas jo sveikatos būklę blogins. Tai patvirtina ir faktai, kad suėmimo metu jis du kartus (2013 m. lapkričio 25 d. – 2013 m. gruodžio 4 d., 2013 m. gruodžio 17 d. – 2013 m. gruodžio 23 d.) buvo gydytas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Taip pat ir ekspertizės akto Nr. EKG 68/14 (01) turinys, eksperto paaiškinimai teisme patvirtina, kad jis serga išsėtine skleroze, dėl kurios jo būklė yra sunki ir nepagydoma.

Nuteistasis A. M. nurodo, kad jis supranta, jog padarė labai sunkų nusikaltimą, dėl to išgyvena ir nusipelnė bausmės, tačiau paskirtą bausmę atlikdamas pataisos namuose jis patirs nuolatines fizines kančias dėl vis blogėjančios sveikatos būklės.

Nuteistasis A. M. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir jį pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. išteisinti, taip pat taikyti BK 76 str. 1 d. bei jį atleisti nuo bausmės atlikimo.

Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino A. M. kaltu. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai nustatė faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, tai – vietą, laiką, būdą ir kitas aplinkybes.

Nužudymo aplinkybės, aprašytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, įrodytos paties nuteistojo parodymais, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, teismo medicinos specialistų išvadomis, teismo medicinos specialisto paaiškinimais teisiamajame posėdyje, asmens apžiūros protokolu ir kitais nuosprendyje išdėstytais bei aptartais bylos duomenimis. To, kad nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis suduodamas peiliu smūgius nužudė nukentėjusįjį I. Ž. neginčija ir pats nuteistasis A. M.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka tik su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 129 str. 2 d. 6 d., taip pat nurodo, jog teismas nepakankamai įvertino jo sveikatos būklės ir neatleido jo nuo bausmės vadovaudamasis BK 76 str. 1 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalis nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas A. M. nusikalstamą veiką įvertino kaip kvalifikuotą nužudymą ir nustatė du nužudymą kvalifikuojančius požymius, numatytus BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis I. Ž. buvo bejėgiškos būklės. Pagal galiojančią teisminę praktiką nukentėjusiojo bejėgiška būklė pripažįstama, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Teismas apie bejėgiškumo būseną sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 353/13(06) matyti, kad nukentėjusiojo I. Ž. lavono kraujyje rasta 4,51 promilės etilo alkoholio, kuris gyviems asmenims atitinka sunkų apsinuodijimą etilo alkoholiu. Taip pat minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiojo I. Ž. lavone nėra sužalojimų, nurodančių į kovą ar savigyną. 2014 m. gegužės 15 d. teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas Stasys Jasinskas patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusysis I. Ž. buvo be sąmonės, skausmo nesuvokė. Pažymėtina ir tai, kad iš paties nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, matyti, jog nukentėjusysis prieš nužudymą sėdėjo fotelyje, taip pat ir iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nuteistojo bei liudytojo J. J. parodymų matyti, kad nukentėjusiojo lavonas rastas toje pačioje vietoje – fotelyje, o iš 2013 m. rugpjūčio 16 d. asmens apžiūros protokolo matyti, jog ant A. M. kūno nėra akivaizdžių, matomų sužalojimų. Todėl daroma išvada, kad nukentėjusysis I. Ž. nesipriešino nuteistajam A. M.

Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis I. Ž. buvo bejėgiškos būklės, kadangi dėl fizinių savybių (apsvaigimo nuo alkoholio) negalėjo suprasti nuteistojo A. M. veikos pobūdžio, negalėjo gintis, aktyviai jam pasipriešinti. Pažymėtina, kad iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK-43/2013 matyti, kad nuteistasis A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Kolegija sutinka su nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra akivaizdūs prieštaravimai dėl nukentėjusiojo būklės nusikaltimo padarymo metu.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas A. M. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. nurodė, jog I. Ž. buvo tokios būklės, kad dėl girtumo nebepajėgė efektyviai pasipriešinti neįgaliam kaltinamajam A. M., kuris tai suvokė ir smūgiavo peiliu. Tačiau teismas A. M. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. nurodė, kad mirtis įvyko ne staiga, todėl nors nukentėjusysis ir buvo sunkiame girtumo laipsnyje, spręstina, jog tam tikrą laiką jis turėjo justi skausmą, išgyveno fizines kančias. Teisėjų kolegijos nuomone, šios pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja vienai kitai, nukentėjusiojo būklė vertinama skirtingai nustatant nužudymo kvalifikuojančius požymius.

Pagal galiojančią teisminę praktiką pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis I. Ž. jautė fizinį skausmą, išgyveno fizines kančias, yra nepagrįsta.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiajam buvo suduota daug (penkiolika) smūgių peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas – kaklą, krūtinę. Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad nukentėjusysis mirė nukraujavęs, keturi sužalojimai kiekvienas atskirai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Tai yra kaltinamasis sąmoningai peiliu durdamas į krūtinę ir perpjaudamas kaklą, t. y. pažeisdamas gyvybiškai svarbias kūno vietas, tą darė ne vieną atsitiktinį kartą, bet keliolika. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo veiksmų intensyvumą ir agresyvumą. Nors byloje ir nėra duomenų apie sužalojimų eiliškumą, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo sužalojimų padarymo iki mirties momento galėjo praeiti kelių – keliolikos minučių tarpas, t. y. mirtis įvyko ne staiga, todėl nors nukentėjusysis ir buvo sunkiame girtumo laipsnyje, spręstina, kad tam tikrą laiką jis turėjo justi skausmą, išgyveno fizines kančias. Kaltinamojo veiksmų žiaurumą rodo ne tik daugelio smūgių sudavimas peiliu, tačiau dvi pjautinės 6 cm ir 4 cm ilgio žaizdos nukentėjusiojo kakle. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ne vien formalus smūgių skaičius lemia kvalifikuojamojo požymio, itin žiauriai, konstatavimą, o ir priemonės sužalojimams panaudojimo pobūdis (kaklo perpjovimas peiliu), sužalojimų išsidėstymas ant kūno (kakle ir krūtinėje), mirties priežastis (nukraujavimas).

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje išdėstyti motyvai ir išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Nukentėjusiajam I. Ž. buvo suduoti penkiolika smūgių peiliu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis A. M. būtų iš anksto ruošęsis padaryti nusikaltimą, jo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu lėmė staiga kilęs pyktis dėl buitinio asmeninio ginčo, t. y. konfliktas tarp jo ir I. Ž. kilo dėl to, jog nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenorėjo išeiti iš jo buto. Tai iš tikrųjų rodo padidintą padaryto nužudymo pavojingumo laipsnį, kadangi pagal galiojančią teisminę praktiką didesnio pavojingumo laipsnio paprastai pripažįstamas toks nužudymas, kuris padaromas intensyviai naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį, panaudojant žmogui žaloti pritaikytus įrankius, veikiant tiesiogine tyčia, padaromas dėl menkavertės dingsties ar žemų paskatų ir pan. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad I. Ž. buvo nužudytas nuteistajam A. M. veikiant tiesiogine tyčia. Tačiau nustatytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad nužudymas buvo padarytas itin žiauriai. Nors nukentėjusiajam buvo suduoti penkiolika smūgių peiliu, tačiau iš jų tik keturi buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Minėti smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti per trumpą laiką.

Kaip jau minėta, bylos duomenimis paneigta teismo išvada, kad I. Ž. jautė fizinį skausmą, išgyveno fizines kančias. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, byloje nėra duomenų apie tai, kad nors ir A. M. panaudojo peilį bei sudavė tuo peiliu kelis smūgius nukentėjusiajam, jis būtų suvokęs, taip pat, jog jis norėjo ir siekė nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ir fizines kančias. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamai duomenų nuteistojo A. M. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., tačiau šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nenaikinamas, o keičiamas perkvalifikuojant A. M. nusikalstamą veiką iš BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. į BK 129 str. 2 d. 2 p.

Perkvalifikuojant nuteistojo A. M. nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija sprendžia klausimą dėl bausmės skyrimo pagal BK 129 str. 2 d. 2 p.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė nuteistojo A. M. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nors nusikalstamos veikos aplinkybių jis teigia neprisimenąs, tačiau savo kaltės neneigia, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, pripažino neturtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat nustatė ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – A. M. patvirtino, kad įvykio dieną gėrė alkoholio. Kitą dieną po įvykio jo kraujyje rastas nedidelis etilo alkoholio kiekis – 0,31 promilės, todėl įvykio metu, apie 10 val. iki alkoholio kiekio matavimo, kaltinamasis buvo stipriai girtas, ir jo girtumas lėmė nusikaltimo padarymą (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Abi aplinkybės nustatytos pagrįstai. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės neginčija ir pats nuteistasis A. M. 2013 m. rugpjūčio 16 d. nuteistajam buvo nustatytas 0,31 promilių neblaivumas. Be to, iš liudytojų G. A., N. B. parodymų matyti, kad nuteistasis vartojo alkoholį jau kelias savaites (2 – 3 savaites) iki nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo dieną. Šių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis A. M. Akivaizdu, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, būtina nustatyti dar vieną nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįsdamas savo išvadą, dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatymo, nuosprendyje pažymėjo, kad A. M. ne tik savo kaltės neneigia, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, bet ir atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Tačiau atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. teismas nepripažino ir nuosprendyje neišdėstė tokio sprendimo motyvų. Pagal galiojančią teisminę praktiką pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. turi būti nustatomas ne tik esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pripažinimas, tačiau ir jo nuoširdus gailėjimasis. Viena iš nuoširdaus gailėjimąsi patvirtinančių aplinkybių galiojančioje teisminėje praktikoje laikomas turtinės žalos atlyginimas. Tačiau tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytos atsakomybės lengvinančios aplinkybės nustatymo.

Pagal galiojančią teisminę praktiką BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą, pripažįstama tada, kai jis pats ar jo pavedimu kiti asmenys atlygina visą dėl nužudymo atsiradusią žalą. Pažymėtina, kad atsakomybė lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas atlygino padarytą žalą, nužudymų bylose pripažįstama tada, kai atlyginama turtinė žala – laidojimo išlaidos. Iš byloje esančio 2014 m. kovo 25 d. pakvitavimo (2 t., b.l. 112) matyti, kad nuteistasis A. M. iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai E. Ž. padarytą turtinę žalą (1 900 Lt) atlygino. Taip pat iš 2014 m. kovo 25 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji atsisakė nuo turtinės žalos atlyginimo ir patvirtino, kad nuteistasis atlygino padarytą turtinę žalą.

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad nuteistasis A. M. savo noru atlygino nukentėjusiajai E. Ž. turtinę žalą, pagrįstai šią aplinkybę pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tokiu būdu byloje yra nustatytos ne viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Šioje byloje nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės nusveria vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino jo sveikatos būklės ir neatleido jo nuo bausmės vadovaudamasis BK 76 str. 1 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pats pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti BK 76 str. 1 d. yra pagrįstas. Pagal galiojančią teisminę praktiką nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, taikant BK 76 str. nepakanka nustatyti, kad nuteistojo liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 str. nurodytas sąlygas, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas.

Iš ekspertizės akto Nr. EKG 68/14 (01) matyti, kad nuteistasis A. M. serga išsėtine skleroze, kuri yra lėtinė progresuojanti ir nepagydoma. Ši liga atitinka nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priedo, patvirtinto 2013 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, kriterijus (14.6 punktas). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK-43/2013 matyti, kad nuteistajam A. M. diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas (dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Taip pat nuo 2007 m. jis yra neįgalus, netektas darbingumas – 80 proc., 45 proc. darbingumo neteko dėl suluošinimo būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu. Iš byloje esančių dokumentų (2014 m. gegužės 19 d. asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis sutartis dėl trumpalaikio materialinio turto, 2014 m. spalio 8 d. asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis sutartis dėl trumpalaikio materialinio turto) matyti, kad jam suteiktas universalus vežimėlis, taip pat ir vaikštynė su keturiais ratukais. Iš specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos matyti, kad nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2029 m. rugsėjo 16 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat ir iš kartu su apeliacinio skundu pateiktų dokumentų (2014 m. lapkričio 24 d. paslaugų gavėjo finansinių galimybių vertinimo ir mokėjimo už dienos socialinės globos paslaugų sutartis, 2014 m. gruodžio 1 d. dienos socialinės globos paslaugų namuose teikimo sutartis) matyti, kad nuteistajam A. M. teikiamos socialinės paslaugos.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti BK 76 str. 1 d.

Pirma, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. M. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius – nukentėjusiojo I. Ž. mirtį. Šiuo nusikaltimu padaryta ypatinga žala nukentėjusiojo artimiesiems ir visuomenei. Būtina atsižvelgti į tai, kad nužudymas padarytas peiliu ir veikiant tiesiogine tyčia.

Antra, teismas pagrįstai vadovavosi galiojančia teismine praktika, kad teismas spręsdamas BK 76 str. taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai – ar nusikaltimo padarymo metu ar vėliau. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis A. M. žinojo kuo serga nusikaltimo padarymo metu (2 t., b.l. 53), bet ši liga jam nesutrukdė padaryti nusikaltimo. Aplinkybę, kad nuteistasis sirgo išsėtine skleroze nusikaltimo padarymo metu, taip pat patvirtina ir 2014 m. gegužės 15 d. teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos eksperto Romo Raudžio parodymai, jog nuteistajam A. M. išsėtinė sklerozė diagnozuota daugiau kaip 15 m. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad jis nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl taikyti BK 76 str. 1 d. nėra pagrindo. Teisėjų kolegija ir šiuos nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atmeta.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, paskirta, nors ir minimali BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju prieštarauja teisingumo principui. Nors teismas pagrįstai atsisakė taikyti BK 76 str. 1 d. nuostatas, kolegijos nuomone, būtina įvertinti nuteistojo A. M. sveikatos būklę, tai, kad jis serga lėtine progresuojančia, nepagydoma liga, taip pat ir tai, jog ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė jam sukels dideles kančias, be to, apsunkins tinkamo gydymo nuteistajam užtikrinimą. Šioje dalyje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam A. M. bausmę įvertino aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., taip pat įvertino ir tokias aplinkybes, jog jis anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, iki 2005 m. dirbo, nuo 2007 m. yra neįgalus, netektas darbingumas – 80 proc., 45 proc. darbingumo neteko dėl suluošinimo būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu. BK 54 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju liga (išsėtinė sklerozė) ir sveikatos būklė atitinka išimtinę aplinkybę, todėl nuteistajam A. M. yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatytą. Tokiu būdu bus įgyvendintas teisingumo principas, o paskirta bausmė atitiks BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga nuteistajam A. M. skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei 129 str. 2 d. sankcijoje numatytą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Nuteistojo A. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. į BK 129 str. 2 d. 2 p. ir, taikant BK 54 str. 3 d., paskirti nuteistajam bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.