Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-08-18 · Byla Nr. Ik-1317-189/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-08-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-18
Bylos Nr.
Ik-1317-189/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00488-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A575–898/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00488-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos 61.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „He-Ma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2744-764/2008, 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-393/2009, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 5 d. sprendimą, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-247(7-244/2007) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2007 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 69-246, panaikindamas VMI 2007 m. spalio 9 d. sprendimo dalį ir toje dalyje perduodamas centriniam mokesčių administratoriui mokestinį ginčą nagrinėti iš naujo.

VMI, išnagrinėjusi mokestinį ginčą iš naujo, 2009 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 69-169 (toliau – ir 2009 m. birželio 23 d. Sprendimas) patvirtino Alytaus valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Alytaus AVMI) 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 07/14 nurodymus UAB „He-Ma“ sumokėti į biudžetą 27 239 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 6 132 Lt GPM delspinigių, 8 172 Lt GPM baudos, 173 Lt įmokų į garantinį fondą (toliau – ir GF), 41 Lt įmokų į GF delspinigių, 52 Lt įmokų į GF baudos, bei nurodė vietoj 29 470 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų ir 58 940 Lt šių įmokų baudos sumokėti 18 852, 47 Lt VSD įmokų ir 9 426, 25 Lt VSD įmokų baudos (MGK byla, b. l. 8-10).

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2009 m. lapkričio 24 d. skundu (išsiųstu 2009 m. lapkričio 25 d.) kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti VMI 2009 m. birželio 23 d. Sprendimą. Komisija 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, jam praleidus terminą skundui paduoti (MGK byla, b. l. 11).

Komisija nustatė, kad VMI 2009 m. birželio 23 d. Sprendimas pareiškėjui pakartotinai nauju adresu ((duomenys neskelbtini)) išsiųstas 2009 m. liepos 8 d., todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 3 dalimi, laikė, kad jis įteiktas 2009 m. liepos 15 d. Kadangi skundą pareiškėjas išsiuntė 2009 m. lapkričio 25 d., jis praleido imperatyvų 20 dienų terminą skundui paduoti. MAĮ 152 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas nepasinaudojo.

Šalies argumentai

2009 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas kartu su skundu taip pat pateikė prašymą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl VMI 2009 m. birželio 23 d. Sprendimo panaikinimo paduoti (MGK byla, b. l. 6).

Nurodė, jog VMI 2009 m. birželio 23 d. Sprendimo nuorašas jam buvo įteiktas tik 2009 m. lapkričio 5 d. Tai patvirtina AB Lietuvos pašto Vilniaus filialo Alytaus centrinio pašto 2009 m. lapkričio 24 d. pažyma (duomenys neskelbtini) (MGK byla, b. l. 7). Iki šios datos apie minėtą VMI sprendimą pareiškėjas nebuvo informuotas, nieko nežinojo ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti, kadangi apie skundo svarstymo ir sprendimo priėmimo datą mokesčių mokėtojui nebuvo pranešta.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2010 m. sausio 22 d. sprendimu „Dėl UAB „He-Ma“ 2009 m. spalio 25 d. skundo“ Nr. S-18(7-2/2010) (toliau – ir 2010 m. sausio 22 d. Sprendimas) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo termino, skundą laikė nepaduotu, grąžino jį pareiškėjui (MGK byla, b. l. 18-20).

Komisija nustatė, kad 2009 m. birželio 23 d. Sprendimas pareiškėjui buvo siųstas tris kartus. Pirmą kartą sprendimą išsiuntus registruotu laišku, šis buvo grąžintas 2009 m. liepos 3 d. su prierašu „persikraustė“. Antrą kartą sprendimas išsiųstas 2009 m. liepos 8 d. (adresu: ((duomenys neskelbtini)). Šį kartą laiškas buvo grąžintas su prierašu „neatsiėmė“. Trečią kartą sprendimas išsiųstas 2009 m. spalio 27 d. registruotu laišku, kurį pareiškėjas gavo 2009 m. lapkričio 5 d. (AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus filialo Alytaus centrinio pašto 2009 m. lapkričio 24 d. raštas (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgusi į tai, MGK padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Akivaizdu, kad pareiškėjas, žinodamas apie LVAT 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu suformuluotą įpareigojimą jo skundą nagrinėti iš naujo, 5 mėnesius nesidomėjo, ar jis išnagrinėtas ir koks sprendimas priimtas. Neaišku, kodėl antrą kartą siųstas laiškas nebuvo atsiimtas, nors ir dabar susirašinėjimas su pareiškėju vyksta adresu, kuriuo buvo antrą kartą siųstas laiškas. Į šį klausimą pareiškėjas neatsakė ir pateiktame prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą. Komisija pažymėjo, kad keičiantis pareiškėjo adresui, jis turėjo pateikti informaciją apie tai centriniam mokesčių administratoriui. Įvertinusi pareiškėjo nerūpestingumą bei galimą piktnaudžiavimą procesu, Komisija pripažino, nesant svarbių priežasčių terminui atnaujinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „He-Ma“ skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Komisijos 2010 m. sausio 22 d. Sprendimą, kuriuo netenkintas bendrovės prašymas atnaujinti skundo dėl VMI 2009 m. birželio 23 d. Sprendimo padavimo terminą, skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas bendrovei; 2) atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VMI 2009 m. birželio 23 d. Sprendimo paduoti ir perduoti ginčą Komisijai nagrinėti iš esmės (b. l. 1-3).

Paaiškino, kad Komisijos sprendimas yra priimtas klaidingai interpretuojant ir įvertinant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant ir taikant teisės normas, nes VMI 2009 m. birželio 23 d. Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2009 m. lapkričio 5 d. Iki šios datos apie sprendimą pareiškėjas informuotas nebuvo ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti, kadangi nei apie skundo nagrinėjimo, nei apie sprendimo priėmimo datą bendrovei nebuvo pranešta. Be to, per visą laikotarpį nuo 2009 m. birželio 23 d. Sprendimo priėmimo iki pat skundo padavimo Alytaus AVMI pareiškėjo atžvilgiu nesiėmė jokių vykdymo ir išieškojimo veiksmų, tai reiškia, kad mokesčių administratorius suvokė, jog sprendimas nėra įteiktas ir įsiteisėjęs, todėl negali būti vykdomas. Mokesčių administratorius netinkamai atliko savo funkcijas, pareiškėjui laiku nepateikdamas informacijos apie priimtą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32-33).

Atsakovas pakartojo Komisijos 2010 m. sausio 22 d. Sprendime nustatytas faktines aplinkybes, rėmėsi minėtame sprendime išdėstytais argumentais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 52–54).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bendra įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IX skirsnis, inter alia, 57 str., 58 str.), konstatavo, kad pareiškėjas skunde nurodytais motyvais nepatvirtino, jog teikiami reikalavimai atitinka susiklosčiusios situacijos faktinių aplinkybių įvertinimą ir paminėtus teisės aktus. Tuo tarpu atsakovo argumentacija (b. l. 1-3, 32-33) buvo adekvati byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nurodytiems teisės aktams. Oficialių dokumentų turinys ir jų išsiuntimas pareiškėjui (informavimo faktas nepaneigtas), teismo vertinimu, atitiko Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas. Nurodė, jog Komisijos byloje Nr. 6.11-04(7-2)2010 yra konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios pareiškėjo argumentais nenuginčytos, nepakeistos. Komisijos byloje pažymima, jog 2009 m. birželio 23 d. Sprendimas išsiųstas 2009 m. birželio 25 d., 2009 m. liepos 3 d. gražintas, nurodant, kad adresatas persikraustė. VMI 2009 m. liepos 8 d. pakartotinai išsiuntė sprendimą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas grąžintas, nurodant, kad adresatas laiško neatsiėmė. 2009 m. spalio mėn. pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas atsiųsti jam priimtą sprendimą. VMI jį išsiuntė 2009 m. spalio 27 d. (adresu: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas pateikė Alytaus centrinio pašto 2009 m. lapkričio 24 d. pažymą (duomenys neskelbtini), kad šis registruotas laiškas buvo įteiktas 2009 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 30 d. pateikė Komisijai prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog aptariamas sprendimas tinkamu adresu pareiškėjui buvo išsiųstas 2009 m. liepos 8 d., todėl, remiantis MAĮ 164 straipsnio nuostatomis, laikomas įteiktu 2009 m. liepos 15 d. Skundo padavimo terminas pasibaigė 2009 m. rugpjūčio 4 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo argumentus, jog jis iki 2009 m. lapkričio 5 d. (Alytaus centrinio pašto raštas) apie VMI sprendimą nežinojo, nes jam nebuvo pranešta, vertino kritiškai. Konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis yra subjektyvaus pobūdžio, liudijanti paties pareiškėjo netinkamą veikimą (bendrovės atsakingas asmuo (vadovas) nebuvo pakankamai rūpestingas, siekdamas įgyvendinti savo procesines teises – apskųsti VMI sprendimą, nesidomėjo ginčo nagrinėjimo eiga). Tokia priežastis negali būti pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą.

III.

Pareiškėjas UAB „He-Ma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2010 m. sausio 22 d. Sprendimą, atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2009 m. birželio 23 d. Sprendimo paduoti ir perduoti ginčą Komisijai nagrinėti iš naujo (b. l. 58-61).

Rėmėsi skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais ir vertinimu.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l.75-76).

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu ir motyvais, remiasi savo atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti.

Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.

Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdus reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnis. Šioje byloje yra aktuali minėto straipsnio 3 dalis (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), pagal kurią registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalimi ir 164 straipsnio 3 dalimi siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Pabrėžtina, jog Mokesčių administravimo įstatyme numatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama.

Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti, yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 str. 3 d.). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 – 1154/10). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–573/2007). Kaip minėta, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 – 2218/2011, 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 – 1154/10).

Šioje byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 23 d. Sprendimas pareiškėjui siųstas tris kartus: pirmą kartą jis išsiųstas 2009 m. birželio 25 d. (jis grąžintas VMI 2009 m. liepos 3 d. nurodant, jog adresatas persikraustė), antrą kartą – buvo išsiųstas 2009 m. liepos 8 d. nauju adresu (duomenys neskelbtini) (laiškas grįžo su užrašu neatsiėmė), trečią kartą – buvo išsiųstas 2009 m. spalio 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), po to, kai pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas atsiųsti priimtą sprendimą (MGK byla, b. l. 11). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl jos laikytinos nustatytomis. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. birželio 23 d. Sprendimą gavo 2009 m. lapkričio 5 d. (tai įrodo Alytaus centrinio pašto 2009 m. lapkričio 24 d. pažymą (duomenys neskelbtini)), todėl, jo nuomone, būtent ši data laikytina mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui diena.

Teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo vertinimu nesutinka. Nustačiusi, kad 2009 m. birželio 23 d. Sprendimas pareiškėjui tinkamu, tai yra jo registruotos buveinės adresu išsiųstas 2009 m. liepos 8 d., teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje turi būti taikomos imperatyvios MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatos. Iš to išplaukia, jog 2009 m. birželio 23 d. Sprendimas laikomas įteiktu penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, tai yra 2009 m. liepos 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą Mokestinių ginčų komisijai padavė 2009 m. lapkričio 25 d., laikytina, jog jis praleido MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje numatytą 20 dienų terminą skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo pateikta Alytaus centrinio pašto 2009 m. lapkričio 24 d. pažyma (duomenys neskelbtini).

Toks teisėjų kolegijos vertinimas seka iš šioje byloje nustatytų aplinkybių visumos: 2009 m. birželio 23 d. Sprendimas antrą kartą buvo siunčiamas registruotu pareiškėjo buveinės adresu (b. l. 39-42). Analogišku adresu, tačiau jau pareiškėjui paprašius, sprendimas buvo išsiųstas trečią kartą. Akcentuotina, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl jis neatsiėmė registruoto laiško, kuris buvo išsiųstas 2009 m. liepos 8 d. jo registruotos buveinės adresu pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui dėl VMI 2009 m. birželio 23 d. Sprendimo paduoti. Šis sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs mokestinį ginčą tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus, įpareigojo mokesčių administratorių mokestinį ginčą nagrinėti iš naujo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui žinant apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo mokesčių administratoriui nustatytą įpareigojimą, UAB „He-Ma“ per 5 mėnesius (nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo iki pareiškėjo prašymo atsiųsti 2009 m. birželio 23 d. Sprendimą pateikimo) būtų domėjęsis mokesčių administratoriaus veiksmais. Pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas sužinoti, ar jo atžvilgiu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas, reguliariai tikrinti savo pašto dėžutę, o reikalui esant, susisiekti su mokesčių administratoriumi. Jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių tiesiogiai ar per atstovą tai padaryti, pareiškėjas nenurodė. Toks pareiškėjo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo jo suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, kelia pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo, liudija pareiškėjo nerūpestingumą, įgyvendinant jam suteiktas procesines teises. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdamas realizuoti savo teises, pareiškėjas neveikė sąžiningai, rūpestingai ir pakankamai operatyviai, pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Šių byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėjas terminą skundui dėl mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

Iš to išplaukia, kad teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo išdėstytus argumentus, sutinka su Mokestinių ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo nurodyta priežastis nėra pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 130 Lt žyminį mokestį (b. l. 62), nors pagal ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą yra mokamas 50 Lt žyminis mokestis. Dėl šios priežasties pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma (80 Lt) jam yra grąžintina (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ apeliacinį skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „He-Ma“ 80 Lt žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis Ričardas Piličiauskas Virginija Volskienė