- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-1755-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., R. G.
- Skolininkas
- J. G., R. G.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų J. G. (J. G.) ir R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria išieškota skola, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB banko pareiškimą skolininkams J. G. ir R. G. dėl priverstinės skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) užtikrindamas iki 2023 m. birželio mėn. 12 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120030006562, 2003 m. birželio 5 d. įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, su vėlesniais pakeitimais, AB VB Būsto kreditų ir obligacijų bankui (j/k 1100653) įkeitė dalinės nuosavybės teise 1/₂ dalimi J. G. ir 1/₂ dalimi R. G. priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 80,54 kv. m. ploto keturių kambarių butą su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini).
Pagal hipotekos lakšto pakeitimą Nr. 01120070036303, 2007 m. gruodžio 20 d. įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kreditoriaus teises ir pareigas perėmė AB SEB bankas.
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi Nr. 1733/2012 minėtas įkeistas turtas buvo areštuotas. Nutartis skolininkui (įkeisto turto savininkams) J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) įteikta 2012 m. kovo 21 d. J. G. asmeniškai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2003 m. birželio 4 d. kredito sutartis Nr. 1450318071072/35, - iki šiol neįvykdyta. Skolą sudaro: 54 907,87 Eur negrąžinto kredito, 1 181,33 Eur priskaičiuotų palūkanų, 626,32 Eur delspinigių, iš viso - 56 715,52 Eur bei 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Taip pat kreditorius prašė išieškoti 5,00 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012 m. balandžio 25 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi nutarė išieškoti iš J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) AB SEB banko skolą: 54 907,87 Eur negrąžinto kredito, 1 181,33 Eur priskaičiuotų palūkanų, 626,32 Eur delspinigių, iš viso - 56 715,52 Eur bei 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 5,00 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant palūkanas pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012 m. balandžio 25 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipė išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, t.y. nusprendė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą - 80,54 kv. m. ploto keturių kambarių butą su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalinės nuosavybės teise priklausantį po ½ dalį J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a/k (duomenys neskelbtini)
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutartį. Nurodo, kad skolininkai neginčija, kad gavo piniginės lėšas iš kreditoriaus ir įkeitė savo vienintelį gyvenamąjį būstą, ir kad 2012 m. kovo 21 d. J. G. gavo 2012 m. kovo 15 d. nutartį dėl turto arešto. Tačiau R. G., būdama turto dalies savininkė, apie turto areštą nebuvo informuota. R. G., būdama informuota apie susiklosčiusią situaciją, turėjo galimybę dalinai padengti įsiskolinimą ir sudaryti su banku susitarimą arba taikos sutartį. Tai leistų skolininkams išsaugoti turtą, o kreditorius būtų gavęs bent dalinį įsiskolinimų patenkinimą. Be to, hipotekos teisėja, neinformavusi skolininkus apie pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, netinkamai pritaikė įstatymus, reglamentuojančius sutartinius šalių teises ir pareigas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisinga ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi CPK redakcija galiojusia iki 2012 m. liepos 1 d., nes pagal CPK atskirų straipsnių pakeitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiu galios 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1843 34 str. 3 d. reglamentavimą iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju priverstinis skolos išieškojimas pagal hipotekos taisykles buvo pradėtas iki 2012 m. liepos 1 d., todėl, nagrinėjant apeliantų atskirąjį skundą, teismas vadovaujasi CPK redakcija galiojusia iki 2012 m. liepos 1 d.
Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą, teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) tik hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2005). Būtent hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005), kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti.
Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teismas, neperžengdamas faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros antrojo etapo (CPK 558 str. 2 d. ir 3 d.), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu į hipotekos skyrių, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad 2012 m. kovo 21 d. J. G. gavo 2012 m. kovo 15 d. nutartį dėl turto arešto. Tačiau R. G., būdama turto dalies savininkė, apie turto areštą nebuvo informuota. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantų argumentu nesutinka bei nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nutartis apie turto areštą buvo įteikta 2012 m. kovo 21 d. J. G. asmeniškai. CPK 123 str. 3 d. nustatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Kadangi nutartis J. G. įteikta asmeniškai, laikytina, kad minėtas procesinis teismo dokumentas tinkamai įteiktas ir jo sutuoktinei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atskirajame skunde apeliantai nurodo savo abiejų gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini). 2012 m. kovo 21 d. nutartis J. G. įteikta asmeniškai adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 60)., todėl, priėmęs teismo procesinius dokumentus, J. G. privalėjo esant pirmai galimybei perduoti juos R. G.. Taip pat apeliantų nuomone, teismas turėjo informuoti skolininkus apie pateiktą banko pakartotinį pareiškimą. To neįvykdęs, teismas, apeliantų manymu, netinkamai pritaikė įstatymus. Pagal CPK 558 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą (jeigu jis teismui pateiktas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų), priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti. Taip pat teismas 2012 m. kovo 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įspėjo skolininkus, jog negrąžinus skolos, t.y. 56 715,52 Eur bei 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. Taip pat kreditoriui buvo išaiškinta, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarties skolininkui įteikimo dienos privalo pakartotinai kreipti su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Taigi, apeliantai, negrąžinę skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, turėjo numanyti, jog kreditorius kreipsis į Hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturi pareigos informuoti skolininkus apie pateiktą pakartotinį kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 –ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.