- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- 2K-396/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Olegas Fedosiukas, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Kaltinamasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
- Kategorijos
- 2.3.6.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. N. dėl kaltinimų pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu A. N. nuteista pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda, pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė bausmė - 10 MGL (1250) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, išteisintosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu A. N. buvo nuteista už tai, kad 2006 m. vasario 27 d., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir po šiuo įspėjimu pasirašiusi, Anykščių rajono policijos komisariato patalpose, Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjai Jolantai Lapienienei melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė A. G., kad jis iš savanaudiškų paskatų, siekdamas atgauti avansu jai duotus 1000 Lt už norėtą pirkti butą, 2006 m. sausio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė 2005 m. spalio 3 d. jos ir A. G. pasirašytą sutartį dėl jai sumokėtų 1000 Lt, kurioje jos parašas yra suklastotas ir, remiantis šiuo melagingu A. N. įskundimu, Anykščių r. policijos komisariate 2006 m. vasario 27 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 53-1-00109-06, buvo pradėtas A. G. baudžiamasis persekiojimas – 2007 m. kovo 1 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. N. buvo nuteista ir už tai, kad 2006 m. vasario 27 d. ir 2007 m. gruodžio 17 d. Anykščių rajono policijos komisariate apklausta liudytoja bei 2007 m. rugsėjo 26 d. akistatos su I. Z. metu baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00109-06 dėl suklastoto dokumento panaudojimo, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir po šiuo įspėjimu pasirašiusi, davė melagingus parodymus Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjai Jolantai Lapienienei, nurodydama, kad A. G., iš savanaudiškų paskatų siekdamas atgauti avansu jai duotus 1000 Lt už norėtą pirkti butą, 2006 m. sausio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė 2005 m. spalio 3 d. jos ir A. G. pasirašytą sutartį dėl jai sumokėtų 1000 Lt, kurioje jos parašas yra suklastotas.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistosios A. N. apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu panaikino Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. N. dėl kaltinimų pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį išteisino, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatavo, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, t. y. įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, nevertino įrodymų visumos, akcentavo tik apeliantę kaltinančius įrodymus, apkaltinamajame nuosprendyje visiškai nevertino ir neanalizavo ją teisinančių įrodymų, todėl padarė neteisingas išvadas dėl A. N. veikos, o jos kaltės turinio visiškai neaptarė. Toks įrodymų vertinimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apkaltinamajame nuosprendyje prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms. Pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą ar duodamas melagingus parodymus asmuo turi suprasti, kad informacija, kurią jis pateikia, neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog A. N. kaltinime nurodytų 2006 m. vasario 27 d. pranešimo policijai, 2006 m. vasario 27 d. ir 2007 m. gruodžio 17 d. liudytojo apklausos ir 2007 m. rugsėjo 26 d. akistatos metu žinojo, kad A. G. teismui pateikta sutartis nesuklastota, t. y. suprato, jog informacija, kurią ji pateikė, neatitinka tikrovės. A. N. buvo ir yra įsitikinusi, kad sutartyje parašas yra ne jos. Apkaltinamajame nuosprendyje teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šiuo atveju byloje nepakanka esančių įrodymų kategoriškai teigti, kad A. N. tyčia melagingai įskundė A. G. kaip suklastojusį sutartį ir ikiteisminio tyrimo metu davė žinomai melagingus parodymus, o visos abejonės baudžiamojoje byloje, kurių negalima pašalinti byloje esančiais įrodymais, yra traktuojamos kaltinamojo naudai. Neįrodžius nuteistosios veikoje tiesioginės tyčios nėra ir nusikaltimų, kurių padarymu kaltinama A. N., subjektyvinės pusės. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra tiek nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, tiek nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl Anykščių rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus įrodymus. A. G. teigia, kad ekspertizių išvados, liudytojų parodymai patvirtina, kad avansinę sutartį pasirašė A. N., o sutarties tekstas surašytas jo ranka. Kasatorius teigia, kad specialistas V. Matulionis pateiktoje išvados įžanginėje dalyje nenurodė konkrečių jam pateiktų tirti dokumentų su A. Ž. parašais, nenurodė tyrimo metodų ir techninių priemonių, prie išvados nepridėjo vaizdinės medžiagos. Šis specialistas neatvyko duoti parodymų į pirmosios instancijos teismą ir taip pažeidė BPK 88 straipsnio 2 dalies, 89 straipsnio 5 dalies, 90 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Specialistė J. Ignatjeva, kasatoriaus nuomone, pažeidė BPK 90 straipsnio 3 dalį, nes ji nepateikė teismui galiojančio teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo. J. Ignatjeva parašų ir rašysenos ekspertizę atliko ne laboratorijoje, o Anykščių rajono apylinkės teismo patalpose ir naudojosi prietaisu, kuris šiuolaikinėje ekspertizės praktikoje jau seniai nebenaudojamas. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas. A. G. nurodo, kad A. N. darė nusikaltimus iš anksto viską gerai suplanavusi bei apgalvojusi ir veikė išvien su A. N., vėliau tapusiu jos sutuoktiniu.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo A. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 305 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu panaikintas Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta pagrindu. Pagal šią nuostatą apeliacinės instancijos teismas privalo priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nustato, kad neįrodytas kaltinamojo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nuosprendyje išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindas suformuluotas dviprasmiškai.
Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys bendri reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Jis turi būti surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų.
Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti tiksliai ir konkrečiai nurodyti įrodymai, visos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netinkamai įvertintos aplinkybes bei įstatymo pagrindai, kurie nulėmė ankstesnio nuosprendžio pakeitimą arba panaikinimą ir buvo pagrindas priimti naują nuosprendį. Apeliacinės instancijos išteisinamasis teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be kita ko, išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų įvertinimo motyvai.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nuosprendis šių reikalavimų neatitinka.
Iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio matyti, kad A. N. buvo nuteista už tai, kad apkaltino A. G. 2005 m. spalio 3 d. sutartyje jos parašo suklastojimu ir apie tai davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinimams pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį pagrįsti reikėjo nustatyti, ar 2005 m. spalio 3 d. sutartyje tarp A. G. ir A. Ž. eilutėje „Avanso gavėjas“ parašas priklauso A. Ž.-N. ar kitam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. gruodžio 4 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2009 m. liepos 23 d. rašysenos ekspertizių išvadomis, pripažino, kad 2005 m. spalio 3 d. sutartyje eilutėje „Avanso gavėjas“ pasirašė A. Ž.–N. Kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, vienas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo motyvų buvo ta aplinkybė, kad šis teismas neaptarė ir neanalizavo dar dviejų rašysenos ekspertizių išvadų, kuriose nurodyta, kad 2005 m. spalio 3 d. sutartyje eilutėje „Avanso gavėjas“ pasirašė ne A. Ž.. Visų pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, reikėjo tą trūkumą ištaisyti apeliacinės instancijos teismui. Tuo tarpu, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nuosprendyje tik išvardytos rašysenos ekspertizių aktų datos ir nurodyta, kad trijuose aktuose padaryta išvada, jog 2005 m. spalio 3 d. sutartyje eilutėje „Avanso gavėjas“ pasirašė A. Ž., o dviejuose – ne A. Ž. Kuri išvada yra priimtina teismui, nuosprendyje neįvertinta, tačiau teismas daro išvadą, kad neįrodyta A. N. tiesioginė tyčia padaryti nusikaltimus, numatytus BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išvada, kad byloje nenustatyta, jog A. N., veikdama tiesiogine tyčia, padarė jai inkriminuotus BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus pagrįsta prielaida, jog A. N. galėjo klysti rašydama pareiškimą policijai dėl A. G. pateiktos teismui suklastotos sutarties ir duodama parodymus apie tai ikiteisminio tyrimo metu. Prieštarauja logikai teismo nuosprendžio motyvas, jog A. N. įsitikinimą apie A. G. suklastotos sutarties pateikimą teismui galėjo sustiprinti 2006 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvada, kad jos parašas 2005 m. spalio 3 d. sutartyje suklastotas. Atkreiptinas dėmesys, kad A. N. inkriminuotos veikos padarytos 2006 m. vasario 27 d., o specialisto išvada apie jos parašo suklastojimą gauta 2006 m. rugpjūčio 25 d.
Pažymėtina, kad kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų. Subjektyvieji padaryto nusikaltimo požymiai nustatomi per objektyviųjų duomenų visumą, todėl kaltės nustatymas reikalauja išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo. Iš Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio išvadų analizės matyti, kad jos nėra pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir išteisinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų ir 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, todėl naikintinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.