Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K. bei automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui V. S.,

nedalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK – atstovui,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)1, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. bei 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis 2015 m. rugsėjo 25 d., 5 val., Kaišiadorių r. sav., Smilgių k., Uternos, kelio Kaišiadorys – Palomenė – Gegužinė 9,10 km, vairuodamas transporto priemonę – V. S. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, kelio dangą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadino vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pasišalino ir nepranešė policijai. Po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Protokole nurodyta, kad V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 220, 221 bei 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. bei 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje kaltę pripažino, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo paaiškino, nurodė, kad teises išsilaikė praeitais metais; vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį V. S., nesuvaldė, skilo rato diskas, kliudė bordiūrą ir skilo ratlankis, bordiūrui nieko neatsitiko. Automobilis įslydo į griovį. Negali pasakyti, koks buvo greitis. Negalėjo išvažiuoti, transporto priemonei lūžo ratlankis; nusprendė ištraukti tą pačią dieną. Ištraukė po trijų valandų. V. S., kuris yra V. S. sūnus, su juo nevažiavo. Vairuoti jam leido V. Sugalvojo užtraukt automobilį, pastatė į kito draugo kiemą. Nežino, ar V. pranešė tėčiui. Alkoholio buvo 0,35, išgėrė iš nervų, niekas nebuvo apgadinta. Alkoholį vartojo su M. M. ir dar Vaidas buvo. Vaidas visą laiką buvo kartu. Nepranešė savininkui, nes V. – V. tėtis. Žalą atlygino. Prašo mažesnės bausmės.

Automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykį sužinojo 8 val. ryto – kaimynas atvažiavęs pasakė, kad mašina griovyje. Davė vairuoti sūnui, jam 19 metų, teises turi. Prikėlė sūnų ir liepė, kad ištrauktų automobilį. Jis pasakė, kad davė draugui pavairuoti ir taip atsitiko. Du ratai sugadinti. Jis nevirto, teisiai į laukus nuvažiavo. Jo sūnaus leidimu vairavo. Neturi pretenzijų. Jie nesakė jam, iš kur važiavo, važiavo iš Vilkiškių, ties Palomene, ten staigus posūkis. Nežino, kodėl sūnus nevairavo, sūnus buvo išgėręs. Kada V. K. išgėrė, nežino, nes vėlai iš darbo grįžo. Automobilis pas draugą ir stovi. Jam žala atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintini protokolą surašiusiai institucijai trūkumams šalinti.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) tam įgaliotas organas (pareigūnas) /.../ surašo protokolą. Jo būtinus turiniui keliamus reikalavimus įtvirtina ATPK 260 str. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, ATP padarymo vieta, laikas ir esmė; ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina ATP sudėties objektyviųjų požymių visuma. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad ATP protokolas surašomas, kai nustatytas ATP padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus ATP sudėties elementus. Neretai ATP protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas ATP padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Nustatydami pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti ATP protokolą, privalo, remdamiesi ATPK straipsnio dispozicija, protokole nurodyti visas būtinas faktines aplinkybes ir tiksliai nurodyti reikiamus teisės aktų straipsnius ar punktus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti ATP bylą institucija (apylinkės teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, nustatyti su juo susijusias aplinkybes bei konstatuoti, jog veika kvalifikuota tinkamai. Nuo teisingo protokolo surašymo žymia dalimi priklauso ir ATP bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-1135/2005). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai, ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų ATPK 272 str. (susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-1673/2007). Taigi ATP protokole turi būti tinkamai teisiškai kvalifikuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika. Tai svarbu tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tiek ATP bylos nagrinėjimo proceso tikslų įgyvendinimą. Protokole pateiktas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant ATP bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją buvo nustatyta administracinė atsakomybė.

Be to, protokole nurodytos faktinės aplinkybės privalo būti pagrįstos ir bylos medžiaga. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš Kauno apskrities Kaišiadorių rajono PK VPS PB vado Viačeslavo Čirkovo 2015 m. rugsėjo 25 d. V. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 63P-39035049-15 (toliau – protokolas) matyti, jog jam inkriminuojamos tokios veikos – kad jis 2015 m. rugsėjo 25 d., 5 val., Kaišiadorių r. sav., Smilgių k., Uternos, kelio Kaišiadorys – Palomenė – Gegužinė 9,10 km, vairuodamas V. S. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, kelio dangą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to nuvažiavęs nuo kelio apgadino vairuojamą automobilį;iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pasišalino, nepranešęs policijai; po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus (2015 m. rugsėjo 25 d., 11.07 val., jam nustatytas 0,32 prom. girtumas) iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

Protokole nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 220, 221 bei 222 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. bei 126 str. 4 d.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nuoseklioje teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kam nors būtų kilusi žala. Nors protokole nurodoma, jog 2015 m. rugsėjo 25 d., 5 val., vairuodamas transporto priemonę V. K. nuvažiavo nuo kelio nesustabdęs transporto priemonės (nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, kelio dangą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nuvažiavo nuo kelio), byloje nėra jokių duomenų, kad būtų apgadintas koks nors kitas, išskyrus automobilį, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turtas. Tai nenurodyta nei protokole, nei tarnybiniame Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK VPS PB patrulio Andrejaus Karpuškino 2015 m. rugsėjo 25 d. pranešime (b. l. 7-8), nei V. K. 2015 m. rugsėjo 29 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 11), nematyti ir iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 15-16). 2015 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio vietos schemos papildomuose duomenyse apie eismo VYK nurodoma, kad nežinoma eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių (b. l. 9-10), o teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog jo vairuota transporto priemonė atsitrenkė į „bordiūrą“, bet jo neapgadino.

Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės apžiūros akto (b. l. 12) matyti, jog automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, tačiau, remiantis teismų praktika, nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju įrodymų, kad eismo įvykio metu būtų sugadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas, nėra, protokolą surašiusi institucija privalo išsiaiškinti minėtas aplinkybes ir, nustačius, jog žala kito asmens turtui padaryta buvo, perduoti teismui tinkamai surašytą protokolą ir tinkamai parengtą administracinio teisės pažeidimo medžiagą.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles.

Protokole nurodyta, jog V. K. iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino, apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešęs (b. l. 6). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu jo metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4 p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 p.), o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 p.). Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta ar apgadinta kita transporto priemonė ar padaryta turtinė žala bet kokiam kitam eismo įvykio vietoje buvusiam turtui, tačiau teismas sprendžia, kad žalos padarymo faktas gali būti nustatytas, todėl protokolas grąžintinas jį surašiusiai institucijai.

Analogiškai, esant nenustatytam žalos padarymo faktui, šioje byloje V. K. negali būti traukiamas atsakomybėn ir pagal ATPK 126 str. 4 d., kadangi nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėtį būtinas šio straipsnio dispozicijoje nurodytas požymis – įvykęs eismo įvykis. Taigi, netgi nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, neturinčiam dvejų metų vairavimo stažo, 0,32 promilės neblaivumo laipsnį, jis negali būti traukiamas atsakomybėn, jei nebuvo nustatyta, jog vairavo automobilį, būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti neblaivumą arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pareiga nevartoti alkoholio V. K. būtų kilusi tik, jei būtų nustatytas eismo įvykio faktas, t. y. pažeidėjui būtų atsiradusi pareiga pranešti policijai, privalančiai nustatyti eismo įvykio aplinkybes. Taigi, analogiškai anksčiau minėtiems motyvams, privalu aiškintis eismo įvykiu padarytą žalą, kadangi byloje nebuvo nustatinėjama, ar V. K. 2015 m. rugsėjo 25 d., 5 val., automobilį vairavo neblaivus. Priešingai, pareigūnas tarnybiniame pranešime, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek rašytiniame paaiškinime, tiek parodydamas teismo posėdyje nurodė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (kuris, kaip minėta, nenustatytas) (b. l. 7-8, 11).

Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Pareigūnai visiškai netyrė, ar 2015 m. rugsėjo 25 d., 5 val., V. K. vairuotam automobiliui nuvažiavus nuo kelio (įvykio vieta nurodoma Kaišiadorių r. sav., Smilgių k., Uternos, kelio Kaišiadorys – Palomenė – Gegužinė 9,10 km), kokiam kitam kitų asmenų turtui, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotam V. S. priklausančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala, kas yra būtina sąlyga administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. bei 126 str. 4. Teismas neturi galimybės pats išsiaiškinti faktinių aplinkybių.

Darytina išvada, jog Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB vado Viačeslavo Čirkovo 2015 m. rugsėjo 25 d. V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 63P-39035049-15 turi esminių trūkumų, kurių negalima pašalinti teisme, todėl jis ir kita ATP medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 260, 280, 284 ir 287 str., teismas

nutaria:

grąžinti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB vado Viačeslavo Čirkovo 2015 m. rugsėjo 25 d. V. K. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 63P-39035049-15 ir kitą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK trūkumams šalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.