Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos, baudos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – 2018 m. rugsėjo 6 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugsėjo 6 d. Priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugsėjo 6 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugsėjo 6 d. Automobilio nuomos paraiškos; 2018 m. gruodžio 10 d. pranešimo atsakovui dėl sutarties nutraukimo; 2017 m. vasario 28 d. Periodinės reikalavimo teisių pardavimo–pirkimo ir perleidimo sutarties Nr. 2017/02/28 tarp UAB „mogo LT“ ir Risk Management Sevice OU; 2017 m. kovo 1 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2017/03/01 tarp Risk Management Sevice OU ir „PlusPlus Capital“ AS; Išrašo iš 2019 m. vasario 18d. Risk Management Sevice OU bylų priėmimo–perdavimo akto prie reikalavimų perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. kovo 5 d. pranešimo atsakovui dėl reikalavimo teisių perleidimo – vertinimą bei atsakovui nepateikus atsiliepimo ir įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimą, daroma išvada, kad, pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti procesinį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2dalis).

Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę kitai šaliai (nuomininkui) laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.522 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, tarp šalių 2018 m. rugsėjo 6 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagrindu buvo susiklostę sutartiniai nuomos teisiniai santykiai su teise įsigyti transporto priemonę atsakovo nuosavybėn, t. y. už užmokestį suteikė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartas sąlygas transporto priemonę su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 2.1 punktas). CK 6.38 straipsnio kontekste prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal Sutarties 6.1 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas už automobilio naudojimąsi ir valdymą pagal sutartą grafiką. Atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, įmokų Sutartyje numatyta tvarka nemokėjo, todėl padarė esminius Sutarties pažeidimus ir Sutartis buvo nutraukta. Šalis informuota apie sutarties nutraukimą pranešimu. Po Sutarties nutraukimo atsakovui kyla prievolė sumokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo (Sutarties 13.9.1.1 ir 13.9.1.2 punktai). Ieškovui atsakovas skolingas 529,29 Eur nuomos mokesčio. Atsakovui negrąžinus transporto priemonės bei Sutarties 8.6 pagrindu atsakovas privalo padengti ir transporto priemonės vertę bei sumokėti PVM (Sutarties 13.9.3 punktas). Taigi pagrįstai prašoma priteisti iš atsakovo ir 2 884,18 Eur nepadengtą transporto priemonės vertę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo negrąžinta suma sudaro 3 413,47 Eur, kuri įrodyta ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteistina.

Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 144,21 Eur baudą pagal Sutarties 10.8 punktą bei 307,21 Eur delspinigių pagal Sutarties 10.3 punktą.

Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015 išaiškino, kad sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis. Pagal Sutarties 10.3 punktą, gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai iki 1 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Pagal Sutarties 10.8 punktą, jei sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, gavėjas privalo mokėti davėjui 5 procentų dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Sutartis buvo vienašališkai nutraukta dėl atsakovo esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka). Taigi, ieškiniu reikalaujama 144,21 Eur baudos pagal Sutarties 10.8 punktą bei 307,21 Eur delspinigių pagal Sutarties 10.3 punktą už tą patį Sutarties pažeidimą – įmokų nemokėjimą. Todėl teismas sprendžia, jog ieškiniu reikalaujama baudinių netesybų. Atsižvelgiant į tai, šalims už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustačius dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, bauda (mažesnioji suma) įskaitytina į delspinigius, kurių dydžio atsakovas neginčija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti 144,21 Eur baudą atmestinas.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas (procesines palūkanas) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 96,27 proc.) iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 83,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (87,00 x 96,27 /100 = 83,75).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 3 413,47 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų trylikos eurų 47 ct) skolą, 307,21 Eur (trijų šimtų septynių eurų 21 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (3 720,68 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,75 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas už žyminį mokestį.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.