- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-1087-395/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pran.), Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Švaresta”
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Bondrida“, individuali įmonė „Lauryna“
- Advokatai
- Inga Abramavičiūtė
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, narių Nijolios Indreikinės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Švaresta” direktoriui Broniui Čižauskui bei atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Švaresta” apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Švaresta” ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys byloje Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Bondrida“, individuali įmonė „Lauryna“, specialiosios paskirties uždaroji akcinė bendrovė „Vilkaviškio autobusų parkas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Švaresta“ ieškiniu (T.I, 4-7; T.II, 40-43 b.l.) prašė:
1) pripažinti negaliojančia Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2001-03-14 įsakymo Nr. 1496ŽV “Dėl naudojamos žemės sklypo nuomos” dalį: priedo 4 skiltyje “Plotas kv.m.” vietoje 29269” skaityti “0,8097”, o 6 skiltyje „Kaina“ vietoje “181087,00 Lt” skaityti 50096 Lt” nuo jo priėmimo dienos.
2) pripažinti negaliojančia 2001-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N39/2001-A260 (toliau - Sutartis), sudarytą tarp Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir UAB “Švaresta” 21172 kv.m. dalyje nuo jos sudarymo dienos, o nuo 2005-09-29 - panaikinti 0,4527 ha dalyje.
Ieškinį grindė tuo, jog atsakovas - Marijampolės apskrities viršininko administracija - 2001-03-14 įsakymu Nr. 1496ŽV leido ieškovui ne aukciono tvarka 99 metams nuomotis 29269 kv.m. ploto žemės sklypą komercinei ir smulkaus verslo veiklai vykdyti. Tuo pagrindu 2001-03-19 buvo sudaryta 5,8539 ha žemės sklypo dalies, kurios plotas 2,9269 ha, nuomos sutartis Nr. N39/2001-A260. Ieškovo įsitikinimu, sudarant žemės nuomos sutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos. LR Žemės nuomos įstatymo (2001-01-01 redakcija) 7 straipsnis numato, jog be aukciono valstybinė žemė išnuomojama jeigu ji yra užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinus), Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999-03-09 Vyriausybės nutarimo Nr. 260 (toliau Nutarimas), 32, 28.2 punktai numato kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, pageidaujantis išsinuomoti valstybinę žemę. Vienas iš dokumentų yra sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai bei pastatų, statinių ir įrenginių, esančių sklype, teisinio registravimo dokumentai ir kt. Atsižvelgiant į šių normų visumą, ne aukciono būdu buvo galima išnuomoti žemės sklypą tik tuo atveju, jei žemės sklypas užstatytas fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, proporcingai priklausančiai statinių daliai. Gi UAB “Švaresta” 2001 m. kovo mėnesį nuosavybės teise valdė tik du pastatus – dviejų aukštų kontrolinį praleidimo punktą 860,33 kv.m. ploto bei 1576,4 kv.m., bendro ploto garažą, kurių eksploatacijai buvo reikalingas tik 0,8097 ha plotas, o ieškovui išnuomotas 2,9269 ha plotas. 2005 m. rugsėjo 29 d. pardavęs vieną iš pastatų, ieškovas kreipėsi į atsakovą, kad būtų sumažintas ieškovui nuomojamas žemės plotas, tačiau tai padaryti atsakovas atsisakė. Tik 2006 m. spalio 9 d. pardavęs paskutinį pastatą, ieškovas 2006 m. gruodžio 8 d. nutraukė sutartį su atsakovu. Dėl to, kad atsakovas nepakoregavo Sutarties ir nesumažino išnuomojamo ploto, ieškovo įsitikinimu tretysis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija nepagrįstai priskaičiavo žemės nuomos mokestį už visą plotą iki žemės nuomos sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašė žemės nuomos sutartį iš dalies pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o nuo 2005-09-29 iki jos nutraukimo panaikinta 0,4527 ha dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė (T.III, 83-89 b.l.). Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir M. Č., kaip nuomojamame žemės sklype esančių pasatų savininkų, buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl konkrečių žemės sklypo dalių nuomos, kurį jie pateikė atsakovui, todėl ieškovui ir buvo išnuomota jo prašoma žemės sklypo dalis. Teismas pagal byloje esančius įrodymus taip pat konstatavo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacijai reikėjo jam išnuomoto žemės sklypo ploto. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir tuo, jog ieškovas apie 2001-03-14 Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. 1496ŽM žinojo nuo Sutarties sudarymo momento, t.y nuo 2001-03-19, bet jo neginčijo, teismas ieškinio dalį dėl nurodyto apskrities viršininko įsakymo pripažinimo negaliojančiu atmetė.
Spręsdamas reikalavimo dalį pripažinti negaliojančia 2001-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N39/2001-A260 0,4527 ha dalyje, t.y. kai ieškovas pardavė pastatą UAB „Bondrida“, teismas pažymėjo, jog pagal 1995-12-12 LR Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17 straipsnį detaliuosius planus privaloma rengti tada, kai atliekamas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas. Šiuo atveju detalųjį planą privalo rengti žemės naudotojai (nuomininkai), todėl teismas konstatavo, jog atsakovo reikalavimas pateikti detalųjį teritorijos planą, buvo teisėtas. Detalusis planas padarytas 2007 metais, kai nuomos sutartis jau buvo nutraukta, todėl ieškinį ir šioje dalyje atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.III, 93-100 b.l.).
1. Teismas, pripažinęs 2001-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartį teisėta, pažeidė valstybinės žemės nuomą reglamentuojančius teisės aktus ir nukrypo nuo LAT praktikos. Ieškovui buvo išnuomota sklypo dalis, kuri nebuvo prie jo nuosavybės teise valdomų pastatų, be to, jam buvo išnuomota žymiai didesnė žemės sklypo dalis, nei reikalinga jam nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti. Taip buvo pažeistos LR žemės įstatymo, LR Žemės nuomos įstatymo ir 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 nuostatos. Be to, tokiu teisės aiškinimu teismas pažeidė kito nuomininko M. Č. teises, nes jai galėjo būti apribotas priėjimas prie nuosavybės teise priklausančių pastatų, ieškovo nuomojamoje žemės sklypo dalyje.
2. Teismas nepagrįstai tarp ieškovo ir M. Č. sudarytą 2001 m. kovo 5 d. susitarimą dėl žemės ploto naudojimo nepagrįstai vertino kaip teisėtą. Teismas neįvertino, kad tiek teisės aktai, tiek LAT praktika, įtvirtino reikalavimą išnuomoti valstybinio žemės sklypo plotą proporcingai nuomininkui priklausančių patalpų plotui.
3. Teismo sprendimo dalis, kurioje pasisakoma dėl pagal nuomos sutartį su M. Č. išnuomotų pastatų naudojimo ieškovo veiklai, yra visiškai nesusijusi su bylos nagrinėjimo dalyku.
4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimo dalį dėl Marijampolės apskrities viršininko 2001 – 03 -14 įsakymo Nr.1496ŽV „Dėl naudojamo žemės sklypo nuomos“ dalies pakeitimo. Šioje byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, numatanti vieno mėnesio terminą skundui dėl individualaus akto paduoti, neturėjo būti taikoma.
5. Po to, kai 2005-09-29 ieškovas pardavė vieną iš jam priklausiusių pastatų, tikslinant nuomojamos žemės sklypo dalies plotą, sklypo detaliojo plano rengimo LR Teritorijų planavimo įstatymas nenumatė, todėl ieškovo reikalavimas patikslinti žemės nuomos sutartį atmestas nepagrįstai.
6. Teismas netinkamai aiškino subnuomą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas, sudarydamas pasatų perleidimo sandorius su UAB „Bondrida“ bei vėliau su IĮ „Lauryna“, pirkimo pardavimo sutartimis perleido naujiesiems savininkams turtines teises į valstybinės žemės sklypo dalies nuomą, kaip to reikalauja CK 6.394 str., todėl jokių teisių į subnuomą nuo pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo momento nebeturėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą, kurie iš esmės yra analogiški, atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais (T.III, 116-118; 120-123 b.l.)..
Ieškovui 2001-03-19 Valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas tokio dydžio žemės sklypo dalis, kokios pageidavo pats ieškovas pagal jo ir M. Č. sudarytą susitarimą.Nors apeliantas teigia, kad jam toks sklypas nebuvo reikalingas, tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad yra priešingai.
Atsiliepimas
3. Teismas, atmesdamas reikalavimo dalį dėl Marijampolės apskrities viršininko 2001 – 03 -14 įsakymo Nr.1496ŽV „Dėl naudojamo žemės sklypo nuomos“ dalies pakeitimo, pagrįstai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį.
4. Teismas taip pat pagrįstai atmetė reikalavimą dėl žemės nuomos sutarties tikslinimo po pastato pardavimo UAB „Bondrida“, nes atsakovas, kaip nuomininkas, pagal LR Teritorijų planavimo įstatymą turėjo parengti žemės sklypo detalųjį planą, tačiau to nepadarė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2001-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartį teisėta, pažeidė valstybinės žemės nuomą reglamentuojančius teisės aktus ir nukrypo nuo LAT praktikos, neįvertino, jog ieškovui buvo išnuomota sklypo dalis, kuri nebuvo prie jo nuosavybės teise valdomų pastatų, be to, jam buvo išnuomota žymiai didesnė žemės sklypo dalis, nei reikalinga jam nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti. Taip buvo pažeistos LR žemės įstatymo, LR Žemės nuomos įstatymo ir 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 nuostatos ir kito nuomininko M. Č. teises, nes jai galėjo būti apribotas priėjimas prie nuosavybės teise priklausančių pastatų, ieškovo nuomojamoje žemės sklypo dalyje.
Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Ginčijamos 2001-03-19 valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentavo Žemės nuomos įstatymas (2001-01-01 redakcija) ir LR Vyriausybės nutarimu Nr.260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (2001-02-24 redakcija). Nei Žemės nuomos įstatymas, nei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, nereglamentavo kaip turėtų būti nustatytos nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalys, kai žemės sklype yra kelių savininkų pastatai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokiu atveju taikytina įstatymo analogija, t. y. panašius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Panašius teisinius santykius reglamentavo to paties Vyriausybės nutarimo nuostatos dėl pastatų bendraturčių teisių pirkti valstybinės žemės sklypą, užstatytą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais pastatais (Nutarimo 8 punktas). Šio punkto antroje pastraipoje įtvirtinta principinė nuostata – valstybinės žemės sklypo dalių, perleidžiamų bendraturčiams, dydis nustatomas bendratučių rašytiniu susitarimu. Toliau šioje pastraipoje reglamentuojamas atvejis, kai bendraturčiai nesusitaria, tada bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį.
Taigi, Vyriausybės nutarimas, visų pirma, suteikė pastatų benrdraturčiams galimybę raštiškai susitarti dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio nustatymo. Taikant įstatymų analogijos principą, darytina išvada, kad galimybės raštiškai susitarti prioritetas galioja ir tuo atveju, kai pastatų savininkai tariasi dėl bendrai nuomojamo žemės sklypo dalių dydžio nustatymo. Ieškovas ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad tarp jo ir M. Č., kaip pastatų, esančių bendrame sklype, savininkų, buvo sudarytas 2001-03-05 rašytinis susitarimas dėl žemės ploto bendro naudojimo, kuriame jie susitarė dėl kiekvienam iš jų tenkančios žemės sklypo dalies dydžio (T.I, 137 b.l.), tačiau nurodo, kad šis susitarimas prieštarauja teisės aktų reikalavimui išnuomoti valstybinio žemės sklypo plotą, proporcingą priklausančių patalpų plotui. Teisėjų kolegija nesutinka, kad 2001-03-05 rašytinis susitarimas dėl žemės ploto bendro naudojimo prieštarauja teisės aktams. Kaip minėta aukščiau, pagal analogiją taikant Vyriausybės nutarimo 8 punktą, prioritetas turi būti teikiamas pastatų, esančių bendrame sklype, savininkų rašytiniam susitarimui dėl nuomojamo žemės sklypo dalių dydžio nustatymo. Toks susitarimas tarp žemės sklype esančių pastatų savininkų prieš ieškovui sudarant 2001-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartį buvo sudarytas. Tarp pastatų savininkų per visą 2001-03-19 valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nekilo jokių ginčų dėl žemės sklypo dalių dydžio. Todėl kolegija sprendžia, kad šis susitarimas atitiko pastatų savinimų valią ir nepažeidė nei vieno iš jų interesų. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad nutarimas neįpareigoja pastatų savininkų susitarti dėl žemės sklypo dalių dydžio proporcingai turimam pastatų plotui. Toks principas taikomas tik tuo atveju, jei pastatų savininkai nesusitaria ir nuomojamo žemės sklypo dalių dydį sprendimu nustato apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į kiekvienam savininkui priklausančių pastatų plotą.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, todėl apeliacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti bylose, savo faktinėmis aplinkybėse analogiškose ar iš esmės panašiose į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A.B. personalinė įmonė su Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/99, ir kt.). Civilinės bylos, kuriose buvo priimtos apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Apelianto nurodytose bylose buvo sprendžiami ginčai dėl žemės sklypo dalių dydžių tarp pastatų bendraturčių ar viename sklype esančių pastatų savininkų, tarp kurių nebuvo sudaryti rašytiniai susitarimai dėl žemės sklypo dalių dydžio, o žemės sklypo dalių dydį nustatė apskrities viršininkas sprendimu. Šioje byloje tarp pastatų savininkų nėra ginčo dėl išnuomoto žemės sklypo dalių dydžio, todėl apeliantas apeliaciniame skunde netinkamai remiasi minėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimis.
Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje pasisakoma dėl pagal nuomos sutartį su M. Č. išnuomotų pastatų naudojimo ieškovo veiklai, yra visiškai nesusijusi su bylos nagrinėjimo dalyku, atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas ar ieškovui pagrįstai 2001-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomota 2,9269 ha žemės sklypo dalis, vertino ne tik pastatų, esančių bendrame sklype, savininkų 2001-03-05 rašytinio susitarimo kontekste, bet ir kitu aspektu, t.y. ar ieškovui pastatų eksploatacijai reikėjo išsinuomoto žemės sklypo dalies. Ieškovas teigė, kad tokio dydžio sklypo dalies jam nereikėjo. Tačiau byloje esanti 2000-12-15 pastatų bei žemės nuomos sutartis Nr.1, sudaryta tarp ieškovo UAB „Švaresta“ ir M. Č. (T.III, 52-55 b.l.), patvirtina, kad ieškovo veiklai jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių viename sklype su M. Č., neužteko. Šią aplinkybę, įvertinęs kartu su UAB „Švaresta“ ir M. Č. sudarytu 201-03-05 rašytiniu susitarimu dėl žemės ploto bendro naudojimo, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas ne tik buvo susitaręs dėl žemės sklypo dalių dydžio su M. Č., bet būtent tokio dydžio žemės sklypo dalies jam reikėjo tinkamai eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bendrosios kompetencijos teisme sprendžiant ginčą dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių individualaus administracinio akto pagrindu, reikalavimai dėl individualaus administravimo akto galiojimo kartu su prašymais ginti pažeistas civilines teises nekeičia civilinės teisinės ginčo prigimties ir esmės, ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, inicijuojamas ir vyksta civilinio proceso tvarka, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į teismą terminas tokiu atveju netaikomas. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas nėra praleidęs termino ginčyti Marijampolės apskrities viršininko 2001 – 03 -14 įsakymą Nr.1496ŽV „Dėl naudojamo žemės sklypo nuomos“. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas neįrodė šio įsakymo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti remiantis šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo.
Aplinkybė, jog ieškovas, 2005-09-29 pardavęs vieną iš jam priklausiusių pastatų ((T.I, 41-45 b.l.), 2005-10-17 kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrių (T.I, 153 b.l.), pati savaime nereiškia, kad automatiškai sumažėjo ieškovo išsinuomota valstybinės žemės sklypo dalis ir atsakovas turėjo pakeisti 2001-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartį.
CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkėjui kartu su nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą perduodamos ir teisės į tą žemės sklypo dalį, kurią daiktas užima ir kuri yra būtina jam naudoti pagal paskirtį. 2005-09-29 pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad pirkėjai išaiškintas CK 6.394 straipsnio turinys, jog ji turės teisę naudotis žemės sklypo dalimi proporcinga užimamų statinių plotui, nuomojant ar įsigyjant nuosavybėn LR įstatymų nustatyta tvarka (T.I, 42 b.l.). Taigi, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ar pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra tiksliai nurodyta, kokia apimtimi pirkėja perima pardavėjo teises į žemės sklypą, kuriame stovi perkamas pastatas, o tik nurodytas principas, pagal kurį bus įgyvendinta pirkėjos teisių apimtis į žemės sklypą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškovui, jog 2001-03-19 valstybinės žemės nuomos sutarties tikslinimas galimas tik po to, kai bus išspęstas parduoto pastato ir kitų bendrame sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių klausimas, kaip tai nustatyta LR teritorijų planavimo įstatyme. Be to, pažymėtina, kad po ieškovo kreipimosi atsakovas neatsisakė patikslinti 2001-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartį, o nurodė ką turi padaryti ieškovas, kad jo prašymas būtų patenkintas (T.I, 156 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturi, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai ieškinį atmetė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.