Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 254 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu pridedant dalį neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. gegužės 24 d. laikas.

R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 254 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. lapkričio 3 d. laikas.

R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 305 str. 5 d. 1 p.).

Iš S. S. priteista Valstybinei ligonių kasai 3026 Lt nukentėjusiosios D. Z. gydymo išlaidoms atlyginti, nukentėjusiajai D. Z. 500 Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiajam E. V. (E. V.) 307 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš R. G. ir S. S. solidariai priteista nukentėjusiajam E. V. 200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2010 m. lapkričio 23 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai paėmė iš E. V. pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, 300 Lt vertės, su UAB „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, 7 Lt vertės, ir tokiu būdu pagrobė E. V. priklausantį 307 Lt vertės turtą, kurį vėliau pardavė nenustatytam asmeniui, t. y. už tai, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Taip pat, S. S. ir R. G. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, pagrobė šaunamąjį ginklą, o būtent: 2010 m. lapkričio 23 d., apie 16 val., po to, kai S. S. pagrobė E. V. mobiliojo ryšio telefoną, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. G. pareikalavo iš E. V. atiduoti dujinį pistoletą, S. S. tam pritarė, sakydamas „davai davai“, E. V. paėmė dujinį pistoletą ir padavė R. G., kuris lauke ginklą atidavė S. S., tokiu būdu R. G. ir S. S., veikdami kartu, pagrobė E. V. priklausantį „D“ kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „EKOL P29“ Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės, t. y. už tai, kad jie padarė nusikaltimą, numatytą BK 254 str. 2 d.

R. G. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad 2010 m. lapkričio 23 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. S., pastarajam grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir pridėjus virtuvinį peilį E. V. prie krūtinės bei grasinant, kad papjaus - reikalavo iš E. V. pinigų ir pagrobė E. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, 300 Lt vertės, su UAB „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, 7 Lt vertės, tokiu būdu, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojęs peilį, pagrobė E. V. priklausantį 307 Lt vertės turtą, t. y. už tai, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d.

Be to, S. S. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. (dėl nukentėjusiosios D. Z. turto pagrobimo), tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neginčijama ir neskundžiama.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 str. 1 d. ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Kolegija daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pagrindą pripažinti, jog S. S. ir R. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 2 d. ir 254 str. 2 d., padarė tokiomis aplinkybėmis:

Mažametė liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisėjui davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir nukentėjusysis (1 t. 90, 91-101 b. l.).

Iš liudytojų V. K. ir I. K. parodymų seka, kad 2010 m. lapkričio mėn. pabaigoje, R. G. siūlė pirkti dujinį pistoletą (1 t. 118, 119 b. l.; 3 t. 68, 73 b. l.).

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Dėl to neteisingai nustatė bendrininkų susitarimo, o, tuo pačiu, ir jų atsakomybės ribas.

BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.).

Ilgametėje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paminėtas požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t.t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Be to, visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį nepriklausomai nuo paminėtų aplinkybių (vaidmens, veiksmų pobūdžio ir kt.), išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-405/2008).

Iš liudytojos K. M., kurios negalima įtarti noru apkalbėti nuteistuosius, parodymų matyti, kad jai, S. S. bei R. G. buvo žinoma kas ir kokiomis aplinkybėmis pasisavino jos (K. M.) pinigus. Kad šios aplinkybės buvo žinomos K. M., patvirtino nukentėjusysis E. V.. Tai reiškia, kad paminėtai liudytojai ir nuteistiesiems nebuvo jokio reikalo eiti pas nukentėjusįjį aiškintis jiems žinomų ir su E. V. nesusijusių pinigų dingimo aplinkybių. Iš K. M. parodymų taip pat matyti, kad ji, žinodama, jog S. S. yra vagis, sakė pastarajam, jog nukentėjusysis gyvena vargingai, todėl iš jo nebus ko paimti ir siūlė jam neiti pas nukentėjusįjį. Tačiau S. S. pasakė, kad „<...paims nors cigarečių...>“. Aptarti ir šioje dalyje iš esmės nuoseklūs K. M. parodymai, kuriais netikėti kolegija neturi pagrindo, ir kuriuos iš dalies patvirtina E. V. parodymai, leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji į nukentėjusiojo butą ėjo ne aiškintis pinigų dingimo aplinkybių, o pagrobti E. V. turtą. Byloje nėra nustatyta, kad jie iš anksto buvo susitarę kokį turtą ir kokiu būdu užvaldys. Tačiau paties nusikalstamo ketinimo buvimas, priešingai nei teigiama nuosprendyje, yra akivaizdus.

Iš nukentėjusiojo ir mažametės liudytojos I. V. parodymų matyti, kad S. S. grasinant peiliu ir paimant telefoną, R. G. buvo šalia ir S. S. veiksmus matė. E. V. ir I. V. taip pat patvirtino, kad dujinio pistoleto užvaldymo metu S. S. buvo kambaryje, matė R. G. veiksmus ir jiems pritarė, siekdamas atiduoti pistoletą. Kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir mažametės liudytojos parodymais, kurie netgi smulkiose detalėse sutampa tarpusavyje. Tai, kad mažametė liudytoja negalėjo nurodyti savo gimimo metų (tačiau nurodė amžių) dar nereiškia, kad jos parodymai yra nepatikimi. Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji nenurodė jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių paminėti asmenys galėtų juos apkalbėti.

Šiame nuosprendyje jau pasisakyta, kad nuteistųjų parodymai dėl telefono ir dujinio pistoleto pagrobimo aplinkybių yra nenuoseklūs. Be to, jie prieštarauja kitiems jau aptartiems įrodymams. Todėl kolegija atmeta nuteistųjų ir liudytojos K. M. parodymus apie peilio nenaudojimą ir S. S. nedalyvavimą dujinio pistoleto pagrobime.

Iš aptartų nukentėjusiojo ir mažametės liudytojos I. V. parodymų taip pat seka, kad bendrininkų S. S. ir R. G. susitarimas užvaldyti bet kokį vertingą nukentėjusiojo turtą, šiuo atveju, pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad nuteistieji vienas kito veiksmus supranta ir jiems pritaria, taip išreikšdami savo tikrąją valią – plėšimo būdu, panaudojant peilį, pagrobti E. V. telefoną ir dujinį pistoletą.

Byloje nustatyta, kad R. G. matė, jog S. S., grasindamas peiliu, pagrobė nukentėjusiojo telefoną. Bendrininkų susitarimas pagrobti bet kokį turtą šiuo atveju buvo realizuotas. R. G. nebandė sukliudyti S. S., priešingai – jo veiksmus suprato ir jiems pritarė. Todėl turi atsakyti už atsiradusius padarinius, kurie, šiuo atveju, abiem nuteistiesiems yra bendri ir atskirai nedalijami. Tai, kad įvykio vietoje bendrininkų susitarimas bendrais veiksmais pagrobti jau konkretų nukentėjusiojo turtą buvo įgyvendintas, rodo ir toliau sekę R. G. ir S. S. veiksmai – po grasinimų peiliu išdavoje palaužta nukentėjusiojo pasipriešinimo R. G. tuoj pat pareikalavo atiduoti dujinį pistoletą, o S. S. tokiam reikalavimui pritarė, sakydamas ,,<...davai, davai...>“, o taip pat pagrobtų daiktų realizavimas.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. G. veiksmuose dėl telefono pagrobimo nėra nusikaltimo sudėties, yra nepagrįsta ir neteisėta. Pažymėtina, kad pagal BK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas nutraukti bylą K. M. (1 t. 159-163 b. l.), kurio teisėtumas kelia pagrįstų abejonių, negalėjo turėti įtakos sprendžiant R. G. kaltės klausimą. Todėl nuosprendžio dalis dėl R. G. išteisinimo už plėšimą naikintinas. Šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai teigiama, kad S. S. peilį panaudojo siekdamas kartu su R. G. pagrobti nukentėjusiojo turtą.

Kolegija jau pasisakė, kad nuteistieji žinojo tikrąsias K. M. pinigų paėmimo aplinkybes. Taigi, reikalauti pasakyti kas iš paminėtos liudytojos bankinės sąskaitos paėmė pinigus nebebuvo prasmės. Todėl teismo išvada, kad peiliu buvo grasinama savavaldžiaujant, t. y. siekiant sužinoti šį, visiems žinomą faktą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir nukentėjusiojo parodymams, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino kaip nuoseklius ir patikimus. Dėl šių aplinkybių nuosprendis dėl S. S. veikos juridinio įvertinimo keistinas. Jo veika iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 180 str. 2 d.

Prokuroras taip pat teisingai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog fizinis ar psichinis smurtas pagrobiant šaunamąjį ginklą naudojamas nebuvo.

Plėšimo atveju fizinis ar psichinis smurtas gali būti panaudotas iki turto pagrobimo, jo grobimo metu ar po turto pagrobimo, siekiant jį užvaldyti. Skundžiamame ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad S. S. ir R. G. dujinį pistoletą pagrobė po to, kai S. S. peiliu grasino nukentėjusiajam. Pati nusikalstamų veikų dinamika rodo, kad abu nuteistieji suvokė, jog nukentėjusiojo pasipriešinimas dėl grasinimų peiliu jau buvo palaužtas. Tai vienareikšmiškai patvirtino E. V. ir mažametė liudytoja I. V..

Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytas nuteistųjų objektyviai atliktų veiksmų dirbtinis skaidymas, jų nesiejant tarpusavyje ir tokio skaidymo išdavoje suformuluotas šių veikų juridinis vertinimas yra neteisingas. Toks kaltininkų veiksmų vertinimas reikštų, kad fizinis ar psichinis smurtas turėtų būti naudojamas prieš kiekvieno nukentėjusiajam priklausančio daikto paėmimą. Akivaizdu, kad toks paminėto smurto panaudojimo momento nustatymas ir jo reikšmės veikos kvalifikavimui interpretavimas prieštarauja baudžiamosios teisės teorijai, teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir pagaliau teisinei logikai.

Todėl nuosprendis ginklo pagrobimo dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Abiejų nuteistųjų nusikalstama veika iš BK 254 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 254 str. 2 d.

Skirdama nuteistiesiems bausmes, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nuteistųjų asmenybes ir kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes. Tačiau įvertinus tai, kad nuteistieji padarė sunkesnius nusikaltimus, o R. G. dar ir kvalifikuotą plėšimą, dėl kurio jis buvo nepagrįstai išteisintas, jiems skirtinos griežtesnės bausmės, tačiau savo dydžiais neviršijančios prokuroro skunde siūlomų skirti nuteistiesiems bausmių (BPK 320 str. 4 d.)

Iš prokuroro skundo turinio matyti, kad apeliantas prašo abu nuteistuosius pripažinti kaltais už E. V. mobilaus ryšio telefono pagrobimą kvalifikuoto plėšimo būdu. Todėl nuosprendis civilinio ieškinio dalyje taip pat keistinas. Mobilaus ryšio telefono su SIM kortele ir šaunamojo ginklo pagrobimu padaryta žala nukentėjusiajam priteistina solidariai iš abiejų nuteistųjų.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d. ir 254 str. 2 d., padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, todėl bausmės už šias veikas bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1, 3, 4 p., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį dėl R. G. išteisinimo pagal BK 180 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

R. G. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalis dėl S. S. nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo (mobilaus ryšio telefono su SIM kortele bei šaunamojo ginklo pagrobimas), jam paskirtų bausmių bendrinimo, R. G. nuskalstamos veikos juridinio įvertinimo (šaunamojo ginklo pagrobimas) bei nuosprendžio dalį dėl E. V. priteisto civilinio ieškinio pakeisti.

S. S. nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 2 d. ir paskirti jam trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. S. nusikalstamą veiką iš BK 254 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 254 str. 2 d. ir paskirti jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. S. paskirtų bausmių bendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., šias bausmes ir bausmę, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. (D. Z. apiplėšimas) subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei subendrintą bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.

R. G. nusikalstamą veiką iš BK 254 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 254 str. 2 d. ir paskirti jam šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę ir bausmę šiuo nuosprendžiu paskirtą pagal BK 180 str. 2 d. subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. G. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Priteisti iš S. S. ir R. G. solidariai 507 Lt E. V. turtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.