Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-414-238-2013;

Teisėjas L. Vaitkus Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00783-2012-6;

2013 m. birželio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arūno Paštuolio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui A. F., nuteistajam E. N., jo gynėjai advokatei R. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. N. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, iš dalies sudedant, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-11-16 ir 2011-11-25 nuosprendžius bei Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-11-13 nutartį, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2012 m. spalio 31 d. apie 18.48 val. Kybartų K. D. gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kybartuose, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kieme, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams, t. y. tyčia spardydamas kojomis sugadino Vilkaviškio rajono Kybartų K. D. gimnazijai priklausančio valgyklos pastato 1700 Lt vertės duris, 100 Lt vertės sienos dangą, 200 Lt vertės šiukšliadėžę, išvertė medinę skulptūrą, tyčia metęs rankoje turėtą butelį išdaužė 150 Lt vertės pastato lango stiklą ir tokiu būdu sugadino svetimą, Vilkaviškio rajono Kybartų K. D. gimnazijai priklausantį 2650 litų vertės, turtą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2012 m. spalio 31 d. apie 19 val. daugiabučio namo, esančios (duomenys neskelbtini), Kybartuose, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kieme, t. y. viešoje vietoje, A. A. sudraudus dėl vykdomų vandališkų veiksmų, veikdamas kartu su E. K., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kartu su E. K. spyrė kojomis ir sudavė smūgius rankų kumščiais A. A. į įvairias kūno sritis, šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. A. nubrozdinimus nosies nugarėlėje, apatinėje lūpoje, abiejų kelių ir kairės blauzdos srityje, kraujosruvą kairio žasto srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti nėra pagrindo.

Kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltę pripažįsta. Be to, nenurodė jokių nesutikimo argumentų dėl jo nuteisimo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas E. N. kaltumo klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, kad jis padarė LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nuosprendyje išdėstė jo kaltę patvirtinančius įrodymus ir jų pagrindu padarytas išvadas.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė jam bausmę ir nepagrįstai laikė jį recidyvistu.

Kolegija daro išvadą, kad apelianto prašymo tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes bausmė paskirta tinkamai.

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Nustatyta, kad E. N. 2010-06-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 2 mėnesiams laisvės apribojimu, 2011-11-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, 2011-11-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. N. 2012-10-31 nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, todėl jis yra recidyvistas. LR BK 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad 2012-05-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi E. N. lygtinai buvo paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 4 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmės. Naują nusikalstamą veiką padarė 2012-10-31. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti E. N. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principą. Dėl šių aplinkybių E. N. pagrįstai skirta sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. N., atsižvelgė ir į kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino jų reikšmę nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino būtent didesnį nuteistojo pavojingumą, nes jis nusikalstamas veikas daro sistemingai, padaryta veika tyčinė. Be to, didesnį jo pavojingumą, o taip pat ir poreikį skirti laisvės atėmimo bausmę apibūdina ir tai, jog nuteistasis anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos apelianto elgesiui nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkami įvertino didesnį nuteistojo pavojingumą ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, ji mažesnė, nei įstatymas numato šios bausmės rūšies vidurkį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus padarytos veikos, o kartu ir nuteistojo pavojingumą, paskirtos bausmės nei rūšis, nei dydis nėra aiškiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo prisipažinimo, žalos atlyginimo, yra įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę ir jos nesudaro pagrindo jas vertinti naujai ir pripažinti, jog paskirtoji bausmė būtų aiškiai neteisinga ar per griežta. Taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas E. N. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes viena būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta aplinkybė – asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie savo nusikalstamą veiką. Šiuo atveju ši aplinkybė nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 p. numatytų aplinkybių. Taikyti E. N. atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytos veikos ir jo paties asmenybės pavojingumą, nelaikytina, jog paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas prieštarautų teisingumo principui, todėl skirti švelnesnę bausmę E. N. nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pagrįstai 2013-02-08 nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino su bausme pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-11-16 ir 2011-11-25 nuosprendžius bei Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-11-13 nutartį, ir paskyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmė skirta teisinga, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.