- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- eA-113-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01386-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- UAB Init
- Atsakovas
- Lietuvos radijo ir televizijos komisija
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Init“ (toliau – ir UAB ,,Init“, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 21 789,86 Eur turtinei ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:
2.1 Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo nubaudė pareiškėją 150 000 Eur bauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas pakeitė Komisijos sprendimo 3 ir 4 punktus bei sumažino pareiškėjui skirtą baudą nuo 150 000 Eur iki 50 000 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 12 d. priėmė naują sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021, kuriuo panaikino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“.
2.2 Pareiškėjo finansinė padėtis 2018 metais buvo sunki, nes pagal 2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutartį Nr. KS15/04/01 bei 2015 m. birželio 5 d. Papildomą susitarimą ir kitus vėlesnius susitarimus pareiškėjas turėjo skolinius įsipareigojimus Luminor Bank AB: 1) (duomenys neskelbtini) Eur kreditą; 2) (duomenys neskelbtini) Eur banko sąskaitos kreditą (Overdraftą) apyvartinėms lėšoms papildyti.
2.3 Overdrafto lėšos turėjo būti kiekvieną dieną grąžinamos bankui, ką patvirtina Overdrafto palūkanos, kurias sudarė Overdrafto bazinė palūkanų norma (EONIA) ir Overdrafto marža. EONIA yra vienos nakties skolinimo eurais palūkanų normų rodiklis, t. y. galiojanti vienos nakties bazinė palūkanų norma eurais. Ji apskaičiuojama kaip Europos tarpbankinėje rinkoje per dieną sudarytų vienos nakties skolinimo eurais be užstato sandorių palūkanų normų svertinis vidurkis. Overdraftas yra dengiamas kasdien, jei įmonė turi lėšų. Priėmus 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendimą, pareiškėjas lėšas baudos sumokėjimui kaupė AB SEB bankas sąskaitoje, nes jei lėšos būtų Luminor Bank AB sąskaitoje, jos būtų nurašytos Overdraftui dengti. Bendrovei sumokėjus 150 000 Eur baudą, Overdraftas šia suma nebuvo dengiamas, už naudojimąsi pinigais (banko sąskaitos kreditu) reikėjo mokėti palūkanas, susidedančias iš EONIA + 2,50 proc. metinių palūkanų. Vėliau papildomais susitarimais buvo didinama Overdrafto marža (EONIA + 4,50 proc., EONIA + 5,50 proc.).
2.4 Kredito suma (duomenys neskelbtini) Eur turėjo būti grąžinama pagal grafiką, 2020 m. kovo 31 d. pilnai įvykdant visas prievoles bankui. Dėl lėšų trūkumo, kam turėjo įtakos ir Komisijos sprendimas, pareiškėjas negrąžino (duomenys neskelbtini) Eur Overdrafto ir iki 2020 m. kovo 31 d. pilnai neįvykdė prievolės pagal 2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutartį Nr. KS15/04/01 su papildomais susitarimais. 2020 m. kovo 31 d. buvo sudarytas Papildomas susitarimas prie 2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutarties. Šiuo susitarimu buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2023 m. kovo 25 d., taip pat Overdraftas buvo pakeistas į kreditą (papildomas susitarimas Nr. 7, punktas C) ir negrąžinta (duomenys neskelbtini) Eur Overdrafto suma buvo įskaityta į bendrą (duomenys neskelbtini) Eur kredito sumą. 2018 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymu iš Bendrovės sąskaitos, esančios AB SEB banke, pareiškėjas sumokėjo 150 000 Eur baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sąskaitą.
2.5 Neteisėtas Komisijos sprendimas sukėlė pareiškėjui žalą, nes dėl šio sprendimo pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 20 d. pervedė į VMI sąskaitą 150 000 Eur ir visą šį laiką už šią sumą mokėjo palūkanas bankui. Tuo tarpu valstybė nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. naudojosi pareiškėjos pervestais 150 000 Eur. Šių pinigų grąžinimo (užskaitymo) klausimas išspręstas 2021 m. gegužės 21 d. VMI sprendimu. Pareiškėjas žalą patyrė sumokėdamas 2018 m. rugsėjo 20 d. į VMI sąskaitą 150 000 Eur ir negalėdamas šiais pinigais naudotis, t. y. negalėdamas vykdyti įsipareigojimų Luminor Bank AS pagal 2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutartį (su pakeitimais), kurioje buvo susitarta ir dėl (duomenys neskelbtini) Eur Overdrafto.
2.6 Neteisėti veiksmai yra įrodyti prejudiciniu 2021 m. gegužės 12 d. LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021. Neteisėtos sudėties Komisija veikė neteisėtai ir priėmė neteisėtus sprendimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad Komisija atliko neteisėtus veiksmus, priėmė neteisėtą 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24, kuris LVAT sprendimu panaikintas.
2.7 Žalą sudaro UAB „Init“ sumokėtos palūkanos bankui, kurios apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. (baudos sumokėjimo data) iki 2021 m. gegužės 20 d.. Palūkanos apskaičiuotos nuo 150 000 Eur sumos. Pareiškėjas patyrė žalą, mokėdamas palūkanas už Overdraftą (nuo 150 000 Eur sumos nuo 2018 m. rugsėjo 20 d.), taip pat mokėdamas palūkanas nuo 150 000 Eur sumos, kai negalėjo tos sumos grąžinti iki 2020 m. kovo 31 d. ir ši suma 2020 m. kovo 31 d. buvo perkelta į 2020 m. kovo 31 d. pasirašytą Papildomą susitarimą su Luminor banku. Dėl palūkanų mokėjimo bankui nuo 150 000 Eur sumos pareiškėjas patyrė 20 662,49 Eur žalą. Skaičiuotėje atsispindi skirtingos palūkanų normos, nes buvo sudaromi papildomi susitarimai prie 2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutarties, keičiantys Kredito sutarties sąlygas.
2.8 Dėl 150 000 Eur baudos sumokėjimo, pareiškėjas patyrė ir 1 127,37 Eur žalą už Kredito sutarties pratęsimus (papildomų susitarimų sudarymą), nes banko imamas mokestis už šių dokumentų parengimą priklauso nuo Overdrafto/kredito negrąžintos sumos dydžio. Jei pareiškėjas būtų galėjęs vietoje baudos mokėjimo grąžinti bankui 150 000 Eur, atitinkamai būtų sumažėjęs mokestis už papildomų susitarimų parengimą. Pateikiamoje skaičiuotėje matyti, kad jei bankas būtų rengęs papildomus susitarimus ne dėl (duomenys neskelbtini) Eur Overdrafto, o dėl (duomenys neskelbtini) Eur, atitinkamai mažėtų mokestis bankui už dokumentų parengimą.
2.9 Taigi, pareiškėjas patyrė 20 662,49 Eur žalą, mokėdamas palūkanas nuo 150 000 Eur sumos nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. bei 1 127,37 Eur žalą patyrė dėl to, kad grąžinęs 150 000 Eur bankui, būtų proporcingai mažiau mokėjęs už banko dokumentų parengimą. Banko dokumentų paruošimas būtų kainavęs 1 127,37 Eur mažiau. Bendroje sumoje pareiškėjas patyrė 21 789,86 Eur žalą.
2.10 Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė 50 000 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė uždarosios akcinės bendrovės „Init“ reputacijos pablogėjimu, vardo viešu pažeminimu, socialinių santykių sumažėjimu, pablogėjusiais kontaktais su verslo partneriais. Visuomenės informavimo priemonėmis buvo transliuojama Bendrovės vardą žeminanti dezinformacija. Internete buvo patalpinti straipsniai „Init“ gresia šimtatūkstantinė bauda už neteisėtas rusiškos televizijos transliacijas“, „Už draudimo transliuoti rusišką televiziją nepaisymą „Init“ skirta 150 tūkst. eurų bauda“ ir kt. Apie neva pareiškėjo padarytus Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus buvo pranešinėjama ir per televiziją, radiją. Per LRT televiziją žinių laidoje „Panorama“ buvo ištransliuotas tuometinio Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pasisakymas dėl neteisėtos UAB „Init“ veiklos ir 150 000 Eur baudos paskyrimo, kas pažemino pareiškėjo vardą bei pablogino įmonės reputaciją. Žeminančios bendrovės reputaciją informacijos paskleidimas per viešo informavimo priemones sąlygojo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ partnerių nepasitikėjimą bendrove, abejones jos finansine padėtimi paskyrus 150 000 Eur baudą. Verslo partneriai po Komisijos sprendimo priėmimo nepalankiai žiūrėjo į pareiškėją, negatyviai bendravo su įmonės vadovu, neigiama pozicija bendrovės atžvilgiu buvo jaučiama ir iš Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos narių, kurie vengė bendrauti ir diskutuoti. Pareiškėjas buvo vaizduojamas kaip karo ir nesantaikos kurstytojas, pažeidžiantis Konstitucijoje įtvirtintą imperatyvų karo propagandos draudimą. Šios aplinkybės sąlygojo, kad pareiškėjas vertybine prasme tapo nepatrauklus daliai vartotojų, nauji vartotojai vengė sudaryti sutartis su pareiškėju. Po 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendimo buvo stebimas pareiškėjo abonentų skaičiaus mažėjimas. Be to, po 2021 m. gegužės 12 d. LVAT sprendimo, kuris patvirtino, kad Komisija veikė neteisėtai ir uždarajai akcinei bendrovei „Init“ 150 000 Eur bauda buvo paskirta neteisėtai, viešoje erdvėje nebuvo jokio pranešimo, paneigiančio anksčiau deklaruotus bendrovę žeminančius ir reputaciją bloginančius teiginius. Jokio pranešimo viešoje erdvėje (pvz., savo interneto svetainėje) nepateikė ir Komisija.
Atsiliepimas
3. Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.
4. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus
4.1 LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendime nekonstatavo, kad Komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. KS-16 ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. KS-24 yra neteisėtas ir nepagrįstas, kad Komisijos nariai veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LVAT nurodė, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, turėję užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, tačiau nevertino, ar Komisijos paskirta bauda yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga. Šis teismas taip pat nevertino kilusių ginčų dėl jurisdikcijos, pareiškėjo veiksmų teisėtumo, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir kt. Teismas taip pat nepasisakė kitais bylai reikšmingais klausimais, pvz., ar programa „RTR Planeta“ ir programa „Rossija RTR“ yra ta pati programa. LVAT nenustatė, kad Komisija padarė akivaizdų, t. y. aiškų ir rimtą valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimą. Komisijos nuomone, LVAT Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 9 dalies nuostatą dėl reikalavimų Komisijos nariams, taip pat Komisijos narių nepriklausomumo ir nešališkumo aiškino labai plačiai, todėl tokiu pagrindu panaikinti Komisijos sprendimai negali būti pagrindu atlyginti žalą.
4.2 Tiek Komisijos nariai, tiek Komisijos administracija nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kai kurie nariai galimai neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, kadangi tokį platų išaiškinimą LVAT pateikė tik 2021 m. gegužės 12 d. sprendime. Tame pačiame sprendime teismas nepasisakė dėl to, ar E. V. turėjo nusišalinti priimant panaikintus Komisijos 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimus, taip pat nepasisakė dėl jo atitikimo Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms.
4.3 Komisijos nuomone, pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais arba net apskritai nesusiję su panaikintais Komisijos sprendimais. Pvz., abonentų skaičiaus mažėjimą gali nulemti įvairios priežastys (gyventojų mažėjimas, jaunesnio amžiaus gyventojų prioritetas rinktis užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas (pvz., Netflix, Amazon Prime Video), paslaugų kaina ir kt.), todėl teigti, kad abonentų skaičiaus mažėjimą nulėmė būtent Komisijos priimti sprendimai, nėra pagrindo. Pareiškėjo argumentas dėl to, kad jis tapo nepatrauklus daliai vartotojų, nauji vartotojai vengė sudaryti sutartis su pareiškėju, dėl ko buvo pastebimas abonentų skaičiaus mažėjimas, neturi jokio priežastinio ryšio su panaikintais Komisijos sprendimais.
4.4 Pareiškėjas nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė aplinkybės, jog verslo partneriai nepalankiai žiūrėjo į pareiškėją, negatyviai bendravo su bendrovės vadovu, neigiama pozicija pareiškėjo atžvilgiu buvo jaučiama ir iš Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos narių, kurie vengė bendrauti ir diskutuoti. Pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai verslo partneriai nepalankiai žiūrėjo į pareiškėją, negatyviai bendravo su įmonės vadovu. Pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos nariai vengė bendrauti ar diskutuoti su pareiškėju. Netgi tokiu atveju, jeigu buvo vengiama bendrauti su pareiškėju, nėra jokių įrodymų, kad tai buvo daroma dėl Komisijos priimtų sprendimų pareiškėjo atžvilgiu. Be to, Komisijai nėra aišku, kokiais konkrečiai veiksmais ar žodžiais pasireiškė aukščiau nurodytų asmenų elgesys, ar atitinkamas elgesys, veiksmai ir žodžiai turi priežastinį ryšį su panaikintais Komisijos sprendimais ir neva pareiškėjai padaryta neturtine žala.
4.5 Pareiškėjas neturtinę žalą grindė iš esmės informacija, pasirodžiusia viešojoje erdvėje įvairiose žiniasklaidos priemonėse, tačiau nėra aišku, kokią konkrečią neturtinę žalą ši paskleista informacija sukėlė, kaip ši žala pasireiškė, nepateikta informacija, koks asmenų skaičius atitinkamą informaciją perskaitė ar pamatė, nenurodyta, ar pareiškėjas kreipėsi į atitinkamą žiniasklaidos priemonę, siekdamas, kad žiniasklaidos priemonė nurodytų, jog pareiškėjui paskirta bauda yra panaikinta, ir kt. Pareiškėjas visą neturtinės žalos padarymą ir jos dydį grindžia tik abstrakčiais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Visuomenės informavimo įstatymas neturtinės žalos atlyginimo nenumato, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
4.6 Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti – neteisėti valdžios institucijos (Komisijos) veiksmai ar neveikimas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Init“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, 21 789,86 Eur turtinės žalos atlyginimą; priteisė pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Init“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, 1817,34 Eur teismo išlaidų. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą
6. Teismas nustatė, kad Komisija 2018 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“, kuriuo pripažino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Init“ nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d. retransliuodama televizijos programą „Rossija RTR“, nevykdė 2018 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimo Nr. KS-16, ir skyrė bendrovei „Init“ 150 000 Eur baudą.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-168-1047/2019 pakeitė Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 4 punktą ir sumažino pareiškėjai paskirtą baudą nuo 150 000 Eur iki 50 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eA-668-624/2021) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-168-1047/2019 taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Tačiau LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį panaikino, pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino, be kita ko, nurodydamas, kad „pareiškėjo dėl Sprendimo galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas“.
10. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo Komisijos paskirtą 150 000 Eur baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2021 m. gegužės 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu pareiškėjai buvo grąžinti 150 000 Eur.
12. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą. Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus, į bylą pateiktą medžiagą (2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutartis, 2015 m. birželio 5 d. papildomas susitarimas, 2017 m. balandžio 4 d. papildomas susitarimas, 2020 m. kovo 31 d. papildomas susitarimas), konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala, atsiradusi dėl palūkanų mokėjimo, yra konkreti (akivaizdi) ir įrodyta. Šios žalos apskaičiavimą pareiškėjas detaliai pateikė pažymoje, kurioje nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. (imtinai) iki 2021 gegužės 20 d. (imtinai) buvo priskaičiuota 20 662,49 Eur palūkanų suma, sumokėta bankui Luminor Bank AS, už 150 000 Eur negrąžintą overdraftą/kreditą bei 1 127,37 Eur suma, sumokėta bankui Luminor Bank AB už parengimo mokesčius dėl kredito sutarties sąlygų keitimo. Iš viso bankui Luminor Bank AB sumokėta 21 789,86 Eur (20 662,49 Eur palūkanos, 1 127,37 Eur parengimo mokesčiai), kuriuos pareiškėjas prašė priteisti kaip turtinę žalą. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su tokiu žalos apskaičiavimu, todėl sprendė, kad 21 789,86 Eur suma priteistina pareiškėjui. Pareiškėjui priteistina suma šiuo atveju laikytina teisingu atlyginimu už pareiškėjo prarastas pinigines lėšas.
13. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos egzistuoja: dėl neteisėto Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 pareiškėjas patyrė nurodytus turtinius nuostolius. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, turtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos.
14. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog internete, televizijoje buvo išplatinti pranešimai apie pareiškėjui Komisijos sprendimu paskirtą baudą. Vis dėlto, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad minėtos informacijos paskleidimas per viešo informavimo priemones sąlygojo jo partnerių nepasitikėjimą, abejones jo finansine padėtimi. Pareiškėjas savo teiginių, kad verslo partneriai su įmonės vadovu bendravo negatyviai, buvo jaučiama neigiama pozicija iš Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos narių ar nauji vartotojai vengė sudaryti sutartis, niekaip nepagrindė jokiais įrodymais. Vien tik deklaratyvūs teiginiai neįrodo, kad būtent dėl Komisijos sprendimo būtų ženkliai paveikta jo reputacija ir iš to atsirado kilusios pasekmės (sandorių sumažėjimas, neigiamas požiūris verslo aplinkoje ir pan.). Taigi pareiškėjo skunde įvardinti neturtinės žalos faktai neįrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad neteisėti Komisijos veiksmai, pasireiškę neteisėtu Komisijos sprendimo priėmimu, šiuo atveju yra nustatyti, tačiau kitų dviejų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (t. y. neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos) šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti. Pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti, be kita ko, neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-35-822/2018). Todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.
16. Teismui patenkinus vieną skundo reikalavimą iš dviejų, pareiškėjui priteistina iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma 1817,34 Eur.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas pareiškėjo UAB „Init“ skundo reikalavimas dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visiškai ir priteisti pareiškėjui UAB „Init“ iš atsakovo Lietuvos valstybės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – už apeliacinio skundo surašymą – 2420 Eur.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
18.1. Pareiškėjas prie patikslinto skundo pateikė objektyvius rašytinius įrodymus, kurie pagrindė neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą - straipsnius iš viešos erdvės, kuriuose UAB „Init“ buvo vaizduojama kaip karo ir nesantaikos kurstytoja, nesilaikanti Komisijos draudimų retransliuoti uždraustas televizijos programas.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Dėl neteisėtų Komisijos 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimų viešoje erdvėje paskelbta informacija buvo ištransliuota didelei daliai žmonių, taip pat ir UAB „Init“ klientams, verslo partneriams, tiekėjams, valdžios įstaigoms, kas neabejotinai pablogino UAB „Init“ dalykinę reputaciją ir gerą bendrovės vardą. Iš straipsnių viešoje erdvėje ir laidos „Panorama“ vaizdo įrašo matyti, kad UAB „Init“ buvo priversta teisintis Lietuvos žmonėms, savo klientams, verslo partneriams, kabelinės televizijos operatorių asociacijai, ir kitiems asmenims, gindamasi nuo nepagrįstų Komisijos kaltinimų, nors jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, pats sankcijos griežtumas - 150 000 Eur bauda, kuri buvo neteisėtai paskirta, savo griežtumu iš esmės prilygo kriminalinei bausmei. Tokiu būdu, neteisėtas labai griežtos sankcijos pritaikymas ir išplatinimas šios informacijos per viešo informavimo priemones neginčytinai pažeidė gerą bendrovės reputaciją. Pažymėtina, kad neteisėti Komisijos veiksmai konstatuoti 2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime, tačiau iki šio laiko UAB „Init“ dalykinę reputaciją menkinanti informacija (straipsniai) yra viešai prieinama internetiniuose portaluose ir Komisija nedėjo jokių pastangų paneigti šią tikrovės neatitinkančią informaciją, niekada neatsiprašė bendrovės „Init“. Įvertinus nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad dėl neteisėtų Komisijos 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimų buvo pažeista pareiškėjo dalykinė reputacija, sumenkintas jo geras vardas ir tuo pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginama CK 6.250 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio pagrindu.
18.3. Teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas, yra nepagrįsta ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose. Teismų praktika patvirtina, kad įrodinėjant patirtos neturtinės žalos padarymo faktą negali būti reikalaujama pateikti konkrečius rašytinius įrodymus, kad tokia žala buvo patirta.
18.4. Bendrovė negali pateikti konkrečių rašytinių įrodymų, kad dėl neteisėtų Komisijos veiksmų neteko tam tikro sandorio su verslo partneriu. Jei apeliantė turėtų ketinimų protokolą, pagal kurį nebuvo sudarytas sandoris, tai būtų pagrindas pareikšti reikalavimą valstybei dėl turtinės žalos - negautų pajamų. Tačiau dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliantės įsitikinimu, tokių dokumentų pateikimas nėra būtinas, nes yra taikomas kitas įrodinėjimo standartas.
18.5. Kadangi pirmosios instancijos teisme teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių padarytos neturtinės žalos faktą, pareiškėjas pateikia papildomus rašytinius įrodymus dėl neturtinės žalos padarymo fakto (2018 m. balandžio 25 d. straipsnį iš portalo www.15min.lt „Už draudimo transliuoti rusišką televiziją nepaisymą „Init“ skirta 150 tūkst. eurų bauda, vadovas skundžiasi prarastais klientais“. Straipsnyje teigiama, kad bendrovės „Init“ vadovas jau tuo metu nurodė, „<...> rusiška programa buvo laikinai nutraukta, tačiau dėl to klientai ėmė nutraukinėti sutartis).
18.6. UAB „Init“ įsitikinimu, teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat privalėjo vadovautis išdėstytais ir teismų praktikoje pripažįstamais kriterijais dėl neturtinės žalos atlyginimo - į Komisijos elgesį (neatsiprašius ir nedėjus pastangų dėl reputaciją menkinančios informacijos pašalinimo), jos turtinę padėtį (pagal viešai prieinamus duomenis - labai gera turtinė padėtis), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Šalies argumentai
19. Komisija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą bei pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
20. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
20.1 Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime neanalizavo priežasčių, dėl kurių buvo panaikinti Komisijos sprendimai, nors nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo dėl valdžios institucijų priimtų aktų, ypatingai svarbu nustatyti priežastis, dėl kurių valdžios institucijų aktai buvo panaikinti. Tik priežasčių nustatymas leidžia daryti išvadą, ar valdžios institucija atliko neteisėtus veiksmus.
20.2 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto (sprendimo) panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.
20.3 Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė, kad Komisija padarė akivaizdų, t. y. aiškų ir rimtą valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino aplinkybės, kad Komisijos sprendimų panaikinimą lėmė sudėtingas ir painus klausimas dėl Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, keliamų Komisijos nariams, siekiant užtikrinti Komisijos narių priimamų sprendimų nešališkumą.
20.4 Komisija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei sukūrė precedentą, kuomet bet koks valdžios institucijos panaikintas sprendimas automatiškai nulemia neteisėtų veiksmų atsiradimą CK 6.271 straipsnio prasme. Neteisėti veiksmai, kaip sąlyga civilinei atsakomybei kilti, negali būti sutapatinami su panaikintais valdžios institucijų aktais (sprendiniais). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą praktiką, kad ne bet koks panaikintas valdžios institucijos sprendimas per se (pats savaime) reiškia neteisėtus valdžios institucijos veiksmus. Turtinės žalos priteisimas pareiškėjui prieštarauja teisės aktams bei suformuluotai teismų praktikai.
Atsiliepimas
21. UAB ,,Init“ atsiliepime į Komisijos apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui UAB „Init“ priteistas 21 789,86 Eur turtinės žalos atlyginimas, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos apeliacinį skundą atmesti; patenkinti pareiškėjos UAB „Init“ apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos UAB „Init“ skundo reikalavimas dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visiškai; priteisti pareiškėjui UAB „Init“ iš atsakovo Lietuvos valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas - už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą - 2420 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
21.1 Teismas rėmėsi įsiteisėjusiu ir galutiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021, kuriuo konstatuota, kad priimant ginčijamus Komisijos sprendimus, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl buvo konstatuota, kad Komisijos sprendimai yra neteisėti ir naikintini.
21.2 Komisijos teiginiai, kad neva Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino aplinkybės, kad Komisijos sprendimų panaikinimą lėmė sudėtingas ir painus klausimas dėl Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų imperatyvių reikalavimų Komisijos nariams, siekiant užtikrinti Komisijos narių priimamų sprendimų nešališkumą, yra visiškai nepagrįsti.
21.3 Komisija neginčija aplinkybės, kad pareiškėjai dėl Komisijos atliktų neteisėtų veiksmų kilo 21 789,86 Eur dydžio turtinė žala, susijusi su pareiškėjos kreditorinių įsipareigojimų Luminor bankui vykdymu.
21.4 Komisija teigdama, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti, remiasi ir kitomis LVAT nutartimis. Tačiau UAB „Init“ pažymi, kad nurodytose LVAT nutartyse faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios nagrinėjamos administracinės bylos ir LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendime konstatuotų faktinių ir teisinių aplinkybių.
21.5 Komisija neužtikrino teisėto ir nešališko sprendimų priėmimo, veikė neteisėtos sudėties ir tokiais savo veiksmais padarė bendrovei „Init“ turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti Lietuvos valstybė.
21.6 Tai, kad neva Komisija nežinojo ar galėjo nežinoti, kad kai kurie Komisijos nariai neatitinka imperatyvių Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nešalina jos atsakomybės.
21.7 Pareiškėjo įsitikinimu, sprendžiant dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, būtina atsižvelgti į Komisijos veiksmus, jos elgesį po ginčijamų sprendimų panaikinimo, į bylos trukmę, kad byla buvo nagrinėjama daugiau nei 3 metus, kas leidžia teigti, kad pareiškėjo pareikštas skundas Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.
21.8 UAB „Init“ įsitikinimu, pareiškėjui patyrus turtinę ir neturtinę žalą, kurios kilimo fakto Komisija nekvestionuoja ir neginčija, prejudicinę reikšmę turinčiu LVAT sprendimu pripažinus, kad Komisijos priimti sprendimai buvo neteisėti, pareiškėjui privalo būti atlyginta jo patirta turtinė ir neturtinė žala, nes yra visos įstatyme numatytos atsakomybės sąlygos. Ši pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą yra ginama Konstitucijos ir negali būti paneigiama.
Atsiliepimas
22. Komisija atsiliepime į UAB ,,Init“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
23. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
23.1. Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais arba net apskritai nesusiję su panaikintais Komisijos sprendimais. Pvz., abonentų skaičiaus mažėjimą gali nulemti įvairios priežastys (gyventojų mažėjimas, jaunesnio amžiaus gyventojų prioritetas rinktis užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas (pvz., Netflix, Amazon Prime Video), paslaugų kaina ir kt.), todėl teigti, kad abonentų skaičiaus mažėjimą nulėmė būtent Komisijos priimti sprendimai, nėra pagrindo. Komisijos nuomone, pareiškėjo argumentas dėl to, kad ji tapo nepatraukli daliai vartotojų, nauji vartotojai vengė sudaryti sutartis su pareiškėju, dėl ko buvo pastebimas abonentų skaičiaus mažėjimas, neturi jokio priežastinio ryšio su panaikintais Komisijos sprendimais.
23.2. Pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė aplinkybės, jog verslo partneriai nepalankiai žiūrėjo į pareiškėją, negatyviai bendravo su UAB „Init“ vadovu, neigiama pozicija pareiškėjo atžvilgiu buvo jaučiama ir iš Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos narių, kurie vengė bendrauti ir diskutuoti. Pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai verslo partneriai nepalankiai žiūrėjo į pareiškėją, negatyviai bendravo su įmonės vadovu – ar tai yra juridiniai asmenys, ar fiziniai asmenys, kokioje veiklos srityje šie verslo partneriai vykdo veiklą, nenurodyti juridinių asmenų pavadinimai ar fizinių asmenų vardai ir pavardės, kokie konkrečiai įmonių vadovai (pareigos, vardai ir pavardės) negatyviai bendravo su pareiškėju ir pan. Pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos nariai vengė bendrauti ar diskutuoti su pareiškėju. Netgi tokiu atveju, jeigu buvo vengiama bendrauti su pareiškėju, nėra jokių įrodymų, kad tai buvo daroma dėl Komisijos priimtų sprendimų pareiškėjo atžvilgiu. Be to, nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais ar žodžiais pasireiškė aukščiau nurodytų asmenų elgesys, ar atitinkamas elgesys, veiksmai ir žodžiai turi priežastinį ryšį su panaikintais Komisijos sprendimais ir neva pareiškėjui padaryta neturtine žala
23.3. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia ir informacija, pasirodžiusia viešojoje erdvėje įvairiose žiniasklaidos priemonėse, tačiau nėra aišku, kokią konkrečią neturtinę žalą ši paskleista informacija sukėlė, kaip ši žala pasireiškė, nepateikta informacija, koks asmenų skaičius atitinkamą informaciją perskaitė ar pamatė, nenurodyta, ar pareiškėjas kreipėsi į atitinkamą žiniasklaidos priemonę, siekdamas, kad žiniasklaidos priemonė nurodytų, jog pareiškėjui paskirta bauda yra panaikinta, ir kt. Pareiškėjas visą neturtinės žalos padarymą ir jos dydį grindžia tik abstrakčiais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais.
23.4. Šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas turėtų būti pakankamas pagrindas UAB „Init“ pažeistai teisės apginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 21 789,86 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos neteisėtų veiksmų 2018 m. balandžio 25 d. priimant sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“, atlyginimo priteisimo pareiškėjui UAB „Init “ iš atsakovo Lietuvos valstybės.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui UAB „Init“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, 21 789,86 Eur turtinės žalos atlyginimą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas prašymas atlyginti neturtinę žalą, ir laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteistas visas jo nurodytas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.
26. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad priimdamas sprendimą teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
27. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Komisija 2018 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“, kuriuo nubaudė pareiškėją 150 000 Eur bauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas pakeitė Komisijos sprendimo 3 ir 4 punktus bei sumažino pareiškėjui skirtą baudą nuo 150 000 Eur iki 50 000 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 12 d. priėmė naują sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021, kuriuo panaikino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“.
28. Byloje kyla klausimas dėl žalos atlyginimo, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas individualus administracinis sprendimas, kurio priėmimu pareiškėjas motyvuoja žalos atsiradimą. Todėl, sprendžiant atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimą CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, yra būtina pasisakyti dėl LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo reikšmės.
29. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas savaime negali būti pagrindu pripažinti Komisijos sprendimą neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009; 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010; 2008 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-116/2008). Taigi ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti ab initio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011).
30. Tam, kad sprendimas CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių jo priėmimo aplinkybių įvertinimą, turint tikslą nustatyti, ar, priimdama šį sprendimą, Komisija veikė taip, kaip jos veiklą reglamentuoja įstatymai, t. y. nepažeidė jos kompetenciją priimti tokio pobūdžio sprendimą nustatančio teisės akto reikalavimų, įvertinti šiuos pažeidimus (jeigu jie buvo padaryti) jų akivaizdumo aspektu. Tokiam vertinimui atlikti svarbią (bet, kaip minėta, ne lemiamą) reikšmę turi faktas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu Komisijos sprendimas buvo panaikintas, teismui pripažinus jį neteisėtu. Nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021 yra reikšmingas jame aptartų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo priėmimo aplinkybės.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. panaikino Komisijos sprendimą, kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, nes priimant ginčijamus Komisijos sprendimus, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl buvo konstatuota, kad Komisijos sprendimai yra neteisėti ir naikintini.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatavimą bei aktualų teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad aptariamo Komisijos sprendimo trūkumai yra esminiai ir akivaizdūs, t. y. pagal savo pobūdį jie yra pakankami pripažinti šį sprendimą neteisėtu veiksmu ir valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme. Todėl teisėjų kolegija sutinka su iš esmės teisinga šiuo klausimu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neteisėti Komisijos veiksmai, pasireiškę neteisėtu Komisijos sprendimo priėmimu, šiuo atveju yra nustatyti, tačiau kitų dviejų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (t. y. neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos) šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog minėtos informacijos paskleidimas per viešo informavimo priemones sąlygojo jo partnerių nepasitikėjimą, abejones jo finansine padėtimi; kad verslo partneriai su įmonės vadovu bendravo negatyviai, buvo jaučiama neigiama pozicija iš Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos narių ar nauji vartotojai vengė sudaryti sutartis, sprendė, kad, vien tik deklaratyvūs teiginiai neįrodo, kad būtent dėl Komisijos sprendimo būtų ženkliai paveikta pareiškėjo reputacija ir iš to atsirado kilusios pasekmės (sandorių sumažėjimas, neigiamas požiūris verslo aplinkoje ir pan.). Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skunde įvardinti neturtinės žalos faktai neįrodyti ir toje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.
35. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su turtinės žalos atlyginimu, palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, kad šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala, atsiradusi dėl palūkanų mokėjimo, yra konkreti (akivaizdi) ir įrodyta.
36. Kaip minėta, šios žalos apskaičiavimą pareiškėjas detaliai pateikė pažymoje, kurioje nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. (imtinai) iki 2021 gegužės 20 d. (imtinai) buvo priskaičiuota 20 662,49 Eur palūkanų suma, sumokėta bankui Luminor Bank AS, už 150 000 Eur negrąžintą overdraftą/kreditą bei 1 127,37 Eur suma, sumokėta bankui Luminor Bank AB už parengimo mokesčius dėl kredito sutarties sąlygų keitimo. Iš viso bankui Luminor Bank AB sumokėta 21 789,86 Eur (20 662,49 Eur palūkanos, 1 127,37 Eur parengimo mokesčiai), kuriuos pareiškėjas prašė priteisti kaip turtinę žalą. Pareiškėjui priteistina suma šiuo atveju laikytina teisingu atlyginimu už pareiškėjo prarastas pinigines lėšas.
37. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodomais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
38. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
39. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti jos naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
40. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.