Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-219-557-2013

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-07
Bylos Nr.: 1A-219-557-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-30-2-00152-2010-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Valentinas Janonis
Nuteistasis: V. J.

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-557/2013

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00152-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.17.12.; 2.4.6.3.3.; 2.4.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Valentino Janonio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,nuteistajam V. J. ir jo gynėjai Liubovei Šiušienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal BK 208 str. 2 d. 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d., bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams bei 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda. Į bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendį 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad dėl UAB „V.“ nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino keleto iš jų reikalavimus bei nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Jis laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. kovo 1 d., būdamas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 str. 6 d. „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“ ir 37 str. 10 d. 1 p. „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ būdamas atsakingu už UAB „V.“ veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, žinodamas, kad UAB „V.“ yra nemoki ir akivaizdžiai gresia bankrotas, t.y. pagal UAB „V.“ 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. birželio 30 d., 2009 m. gruodžio 31 d. balansus bei finansinius rodiklius UAB „V.“ 2009 m. veiklos rezultatas – 596 464,96 Lt nuostolis, iš jų 2009 m. 1 ketvirčio nuostolis – 157 858,94 Lt, 2009 m. 2 ketvirčio nuostolis – 291 259,30 Lt, 2009 m. 3 ketvirčio nuostolis – 76 592,49 Lt, 2009 m. 4 ketvirčio nuostolis – 70 754,23 Lt, bei pradelsti įsipareigojimai 2009 m. gruodžio 31 dienai sudarė 290 565,10 Lt (iš visų 336 361 Lt įsipareigojimų sumos) ir 223 798,60 Lt (133533/2-290565,10) viršijo pusę (66 766,50 Lt) į 2009 m. gruodžio 31 dienos balansą įrašyto turto vertės, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus, mokėjimo pavedimais ir kasos išlaidų orderiais pagrindė paskolų grąžinimą sau (V. J.), iš viso 255 000 Lt (13 398 Lt iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 241 602 Lt iš UAB „V.“ kasos), o būtent:

- 2009-07-03 mokėjimo pavedimu Nr. 104852937 į V. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400 Lt;

- 2009-09-03 mokėjimo pavedimu Nr. 104852888 į V. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt;

- 2009-09-04 mokėjimo pavedimu Nr. 104852884 į V. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 8000 Lt;

- 2009-09-24 mokėjimo pavedimu Nr. 104852872 į V. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3998 Lt;

- pagal 2009-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. 104 išsimokėjo 85 000 Lt.

- pagal 2009-10-28 kasos išlaidų orderį Nr. 110 išsimokėjo 14 000 Lt;

- pagal 2009-11-03 kasos išlaidų orderį Nr. 113 išsimokėjo 10 000 Lt;

- pagal 2009-11-06 kasos išlaidų orderį Nr. 116 išsimokėjo 15 000 Lt;

- pagal 2009-11-06 kasos išlaidų orderį Nr. 116a išsimokėjo 5200 Lt;

- pagal 2009-11-10 kasos išlaidų orderį Nr. 117a išsimokėjo 10 602 Lt;

- pagal 2009-11-25 kasos išlaidų orderį Nr. 117 išsimokėjo 9180 Lt;

- pagal 2009-11-27 kasos išlaidų orderį Nr. 118a išsimokėjo 3300 Lt;

- pagal 2009-12-17 kasos išlaidų orderį Nr. 123 išsimokėjo 17 800 Lt;

- pagal 2009-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 125 išsimokėjo 3120 Lt;

- pagal 2010-01-19 kasos išlaidų orderį Nr. 1 išsimokėjo 12 900 Lt;

- pagal 2010-01-23 kasos išlaidų orderį Nr. 2 išsimokėjo 42 900 Lt;

- pagal 2010-01-29 kasos išlaidų orderį Nr. 03 išsimokėjo 12 600 Lt.

Be to, sąskaitomis faktūromis užskaitė UAB „R“ įsiskolinimą įmonei UAB „V.“ 22 000 Lt sumai, t.y. pagal 2 PVM sąskaitas faktūras pagrindė transporto paslaugų įsigijimą iš UAB „R“ iš viso už 22 000 Lt, o būtent:

- 2010-02-08 PVM sąskaita faktūra serija AA Nr. 0280872 už 10 164 Lt;

- 2010-02-18 PVM sąskaita faktūra serija AA Nr. 0280873 už 11 836 Lt.

Tokiu būdu V. J., neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino kelių iš jų reikalavimus ir dėl to padarė 277 000 Lt turtinės žalos likusiems kreditoriams.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. J. nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, t.y. pagrindė transporto priemonių pardavimą UAB „R“ iš viso už 191 000 Lt (166 162,97 Lt be PVM) pagal 5 PVM sąskaitas faktūras, viso 246 975,45 Lt mažesne verte nei likutinė, o būtent:

- 2009-04-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280789 pardavė miškovežį „Volvo FH16“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 19 600 Lt (likutinė vertė 118 058,70 Lt) bei priekabą „JYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt (likutinė vertė 8310,15 Lt);

- 2009-06-25 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280817 pardavė betono maišyklę „Mercedes Benz 2534“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 41 700 Lt (likutinė vertė 86 853,40 Lt);

- 2009-06-25 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280818 pardavė betono maišyklę „Scania P 94C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 33 000 Lt (likutinė vertė 68 989,48 Lt);

- 2009-07-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280823 pardavė priekabą „Schmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 000 Lt (likutinė vertė 44 807,05);

- 2009-12-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280863 pardavė vilkiką „Renault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 80 000 Lt (likutinė vertė 200 557,33 Lt).

Tokiu būdu V. J. nepateisinamai pigiai pardavė bendrovės turtą už 191 000 Lt (166 162,97 Lt be PVM), nors turto, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, likutinė vertė 527 576,11 Lt. Dėl V. J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta 523 975,45 Lt turtinė žala UAB „V.“ kreditoriams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. J. gynėja prašo nuosprendį panaikinti ir V. J. išteisinti. Nurodo, jog V. J. su nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas bei naikintinas.

Pagal BK 208 str. 2 d. atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Pažymi, kad pagal BK 2 str. 4 d. pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Dėl šios nuostatos pasisakydamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-l0/2010). Vadinasi, baudžiamojon atsakomybėn pagal vieną ar kitą BK straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik nustačius visumą objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių atsakomybėn traukiamo asmens veikoje.

Nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltintas ir dėl kurios nuteistas V. J., objektyviuosius požymius sudaro: objektas (kreditorių interesai), veika (turto, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, nuslėpimas nuo kreditorių: paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį arba pardavimas nepateisinamai pigiai), aplinkybės (sunki įmonės ekonominė padėtis, nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas), pasekmės (padaryta turtinė žala kreditoriams), priežastinis ryšys (tarp turto nuslėpimo ir žalos kreditoriams), subjektas (įmonės vadovai ir įgalioti atstovai), baigtumas (veika laikoma baigta nuo turtinės žalos kreditoriams padarymo - materialioji sudėtis). Subjektyviuosius šios veikos požymius sudaro: asmens pakaltinamumas ir tyčia (veika atliekama tik tyčia). Mano, kad visi nusikalstamos veikos požymiai, būtini V. J. patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 208 str. 2 d. nebuvo nustatyti, todėl V. J. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas bei nuteistas nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad norint pripažinti asmenį kaltu pagal BK 208 str. 1 d. būtina nustatyti kaip pavojingos veikos, numatytos BK 208 str. padarymą, taip ir tiesioginę ar netiesioginę tyčią asmens veikoje <...>. BK 208 str. reikalauja tyčinės kaltės nustatymo, t.y. suvokimo, kad jo įmonei esant sunkioje ekonominėje padėtyje ar nemokiai, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, jis neturi galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąmoningai patenkina tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, nors numato, kad dėl to likusieji kreditoriai patirs turtinę žalą, tačiau tokių padarinių nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2010). BK 14 str. numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. BK 15 str. tyčinius nusikaltimus skirsto į atliktus tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo (BK 15 str. 2 d.). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Taigi, asmens kaltė (šiuo atveju tyčia) atspindi baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens psichologinį ryšį su BK numatytomis pavojingomis pasekmėmis bei asmens suvokimą, kad jo veika yra pavojinga. Mano, kad V. J. kaltė nebuvo nustatyta.

Kaip nurodė V. J., jis dirbo UAB „V.“ ir buvo vienintelis šios įmonės akcininkas. Nors nuteistasis nurodė, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau taip pat nurodė, kad įmonė nebuvo nemoki, pradžioje bankroto grėsmės nebuvo, o įmonės prastą finansinę padėtį nulėmė užsitęsusi visos šalies ekonomikos krizė. V. J. taipogi nurodė, kad įmonė galėjo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau ne su visais iš karto, o bankroto byla nebuvo keliama tikintis, kad pasibaigus ekonomikos recesijai įmonės padėtis pagerės. Iš nurodyto akivaizdu, kad V. J. veiksmuose nebuvo tyčios, nors tai yra būtinas nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės elementas, nenustatyta, kad V. J. suvokė ar turėjo suvokti savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo ar, nors jų ir nenorėdamas, sąmoningai leido padariniams kilti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje išsamiau neanalizuojama nuteistojo V. J. kaltė, o teismo pateikiami motyvai yra deklaratyvūs, teismas tiesiog nurodė, kad V. J. suprato veikiąs nusikalstamai ir darąs žalą kreditoriams. Neginčijamai nenustačius vieno iš būtinų nusikalstamos veikos sudėties elementų V. J. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 208 str. 2 d.

Veika, kuria apkaltintas ir dėl kurios nuteistas V. J., atliekama paslepiant, iššvaistant, perleidžiant, pervedant į užsienį arba parduodant nepateisinamai pigiai turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Baudžiamojoje teisėje galiojantis nekaltumo prezumpcijos principas nulemia tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo daromos išvados negali būti pagrįstos spėlionėmis ar tinkamai nepatikrinta informacija. Asmens kaltė ir kitos aplinkybės turi būti įrodomos neabejotinai, o tuo atveju, kai kyla abejonių dėl kaltės ar kitokių aplinkybių, susidarę neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003-06-20 nutarime Nr. 40 (3.1.8 punkte) pasisako, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ši nuostata taikytina visos nusikalstamos veikos sudėčiai įvertinti ir nustatyti. Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą liko pagrįstų abejonių ir neaiškumų, neišsiaiškintų aplinkybių, pagal kurias galima vertinti, ar V. J. veika gali būti laikoma pavojinga ir įstatymo uždrausta veika.

Pirmiausia, vertindamas kaltinimo dalį dėl nepateisinamai pigaus transporto priemonių pardavimo, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nesiremia transporto priemonių įvertinimo ataskaitomis, patvirtintomis įmonės UAB „K.“, kuriais rėmėsi V. J. sudarant transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis. Mano, kad tai akivaizdžiai nepagrįstas teismo vertinimas. Ši kaltinimo dalis grindžiama tuo, kad nepateisinamai pigiai parduotas UAB „V.“ turtas, todėl turėjo būti nustatyta, ar iš tiesų turtą buvo galima parduoti už didesnę kainą. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas rinkos vertė yra pinigų suma, kuri normaliomis sąlygomis mokama už daiktą. Nuteisdamas V. J. pagal visus pareikštus kaltinimus, taigi, ir pagal kalinimą dėl nepateisinamomis kainomis parduoto įmonės turto, teismas remiasi tik tuo, kad turto nusidėvėjimas neužfiksuotas įmonės buhalteriniuose dokumentuose (nors poziciją, kad turtas atitinkamu lygiu nusidėvi, patvirtino net byloje apklausta specialistė). Tokiu būdu apylinkės teismas įvertino buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybes, tačiau šios aplinkybės neturi jokios reikšmės patvirtinant kaltinimą dėl turto pardavimo nepateisinamai maža kaina. Visiškai akivaizdu, kad būtent atliktas turto vertinimas geriausiai ir objektyviausiai atspindi turto vertę ir leidžia įsitikinti, ar kaina, kuri gauta už turtą, yra ne per maža. Esant šiai situacijai visiškai akivaizdu, kad kaltinimo dalis dėl turto pardavimo nepateisinamai mažomis kainomis yra nepagrįsta. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad parduotas vilkikas „Renault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė pagal apskaitos dokumentus yra 200 557,33 Lt, priklausė lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“ ir pagal 2009-09-29 sutartį Nr. LT057255 lizingo bendrovė sudarė sutartį su naujuoju klientu UAB „R“, o ne V. J. pardavė ši turtą UAB „R“ (4 t., b.l. 503-506).

Pavojingos veikos buvimo klausimu taip pat būtina pažymėti, jog nebuvo įvertintos nuteistojo V. J. nurodytos aplinkybės, kurias patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. V. J. nurodė, kad buvo mokama skola kreditoriui UAB „B. M.“ pagal sudarytą taikos sutartį, taikos sutartis buvo patvirtinta teisme dėl 70 000 Lt skolos, o kitos skolos dalies ieškovas UAB „B. M.“ atsisakė. V. J. nurodė ir tai, kad pinigai, kurie kaltinime nurodomi kaip išsimokėti jam pačiam, panaudoti įmonės interesais, o ne asmeniniais interesais. Apklaustas liudytoju bankroto administratorius D. T. patvirtino tą aplinkybę, kad UAB „B. M.“ kreditorinis reikalavimas sumažintas 27 000 Lt suma, o taipogi patvirtino ir tai, kad V. J. dalį skolos padengė asmeniškai. Taigi, nuteistojo V. J. teiginys apie pinigų panaudojimą ne savo, o įmonės interesais pasitvirtino, tačiau į šias reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatkreipė deramo dėmesio, jos nebuvo analizuojamos ir tiriamos nagrinėjant bylą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bent jau dalis kaltinimo, jog V. J., nesant galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, kasos išlaidų orderiais ir pavedimais pagrindė paskolos grąžinimą sau pačiam. Be to, nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai išsamiai ir kruopščiai nagrinėjama, ir tai dar kartą patvirtina nuosprendžio nepagrįstumą.

Taipogi atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios teisės teorijoje yra suformuluotas ultima ratio principas, kuris paprastai taikomas įstatymų leidyboje, pagrindžiant tam tikrų teisės pažeidimų kriminalizavimą ar dekriminalizavimą apibrėžiant baudžiamosios atsakomybės ribas. Įstatymo leidėjas privalo tikrinti, ar konkrečiam socialiai žalingam elgesiui būtina taikyti baudžiamosios teisės normas. Atsakingos ir gerai apgalvotos baudžiamosios politikos uždavinys - protingai naudoti baudžiamosios teisės prievartą. Tačiau ultima ratio gali būti taikomas ne tik priimant, bet ir taikant baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamoji teisė kaip ultima ratio pateisinama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis (civilinėmis ar viešosios teisės) neįmanoma efektyviai apsaugoti teisinio gėrio. Visi baudžiamosios veikos teisiniai padariniai privalo atitikti teisinės valstybės ir proporcingumo principus.

Šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje reikšminga įvertinti tai, kad V. J. nurodytu laiku tiek Lietuvos, tiek ir viso pasaulio ekonomiką buvo ištikusi recesija, dėl kurios dauguma įmonių turėjo didelių finansinių sunkumų. Neabejotina, kad V. J. vadovaujamos įmonės finansinius sunkumus taipogi sąlygojo šios objektyvios ir nuo V. J. nepriklausančios aplinkybės. Tai dar kartą patvirtina prieš tai minėtą aplinkybę, jog nebuvo nustatyta V. J. kaltė, be to, kyla klausimas, ar šiuo atveju V. J. iš tiesų turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn - nebuvo nustatyta, kad visuomenei reikšmingų gėrių negalima apsaugoti kitais būdais, netaikant V. J. pačios griežčiausios ir itin neigiamas pasekmes sukeliančios teisinės atsakomybės formos. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą, todėl nuosprendis naikintinas, o V. J. - išteisintinas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis V. J. bei jo gynėja nesutinka su V. J. nuteisimu pagal BK 208 str. 2 d., anot apeliantės, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti visi BK 208 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, t.y. nebuvo nustatyta V. J. kaltė (jo veiksmuose nebuvo tyčios), o nenustačius vieno iš būtinų nusikalstamos veikos sudėties elementų, V. J. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 208 str. 2 d. patrauktas ir nuteistas nepagrįstai. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nesirėmė transporto priemonių įvertinimo ataskaitomis, patvirtintomis įmonės UAB „K.“, kuriais rėmėsi V. J. sudarydamas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, turėjo būti nustatyta, ar iš tiesų turtą buvo galima parduoti už didesnę kainą, teismas remiasi tik tuo, kad turto nusidėvėjimas neužfiksuotas įmonės buhalteriniuose dokumentuose, tokiu būdu apylinkės teismas įvertino buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybes. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad parduotas vilkikas „Renault Magnum 460.19T“ priklausė lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“ ir pagal 2009-09-29 sutartį Nr. LT057255 lizingo bendrovė sudarė sutartį su naujuoju klientu UAB „R“, o ne V. J. pardavė ši turtą UAB „R“. Pinigai, kurie kaltinime nurodomi kaip išsimokėti jam pačiam, panaudoti įmonės interesais, o ne asmeniniais interesais, nuteistojo V. J. teiginys apie pinigų panaudojimą ne savo, o įmonės interesais, pasitvirtino, tačiau į šias reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatkreipė deramo dėmesio.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą, tuo tikslu buvo kreiptasi į UAB „K.“ dėl UAB „V.“ priklausančio turto vertinimo, UAB „K.“ kvalifikacijos atestato bei turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo kopijų pateikimo, taip pat buvo perskaityti dokumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį, tačiau kurie nustatyta tvarka nebuvo ištirti teisiamojo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistojo V. J. veiksmai – patenkino tik keleto UAB „V.“ kreditorių reikalavimus ir nepateisinamai pigiai pardavė UAB „V.“ turtą, kai įmonei dėl nemokumo akivaizdžiai grėsė bankrotas, - teisingai kvalifikuoti pagal BK 208 str. 2 d., tačiau nepagrįstai jis buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad nepateisinamai pigiai pardavė kai kurias UAB „V.“ priklausančias transporto priemones, t.y. miškovežį „Volvo FH16“, betono maišyklę „Mercedes Benz 2534“ bei betono maišyklę „Scania P 94C“.

Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 74-77) nuteistasis V. J. parodė, kad dirbo UAB ,,V.“ direktoriumi, taip pat buvo jos akcininkas. Bendrovė užsiiminėjo transporto priemonių pervežimu, nuoma. Bankroto grėsmės pradžioje nebuvo. Jo vadovavimo laikotarpiu bendrovė buvo moki. Nuo 2009 m. įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų, bet jie buvo nedideli. Jam atrodo, kad UAB ,,V.“ turėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nors iš karto gal tokios galimybės ir neturėjo. Bendrovė turėjo galimybę atsikaityti su įmone ,,A.“, tačiau su „A.“ neatsiskaitė, nes buvo sunku, prašė, kad palauktų. Tai buvo diždiausias bendrovės kreditorius. Turėjo įsipareigojimų ir UAB ,,S.“. Su jais neatsiskaitė. Tikėjosi, kad pagerės ekonominė padėtis, todėl nesikreipė dėl bankroto. Nebuvo darbo, nebuvo galima uždirbti, atleido darbuotojus, sunkiai sekėsi mokėti lizingą. Iš viso per mėnesį bankams turėjo mokėti 11 000-12 000 Lt. Buvo ir ,,Kasko“ draudimai, paskolų draudimai, kiti draudimai, kuriuos reikėjo mokėti, nepriklausomai nuo to, ar naudojama transporto priemonė. Įmonę pardavė 2010-03-03 A. Č., kadangi pastarajam reikėjo transporto licencijos, o jis dėl sveikatos problemų buvo nusprendęs nebetęsti įmonės veiklos. Kadangi įmonė buvo sunkioje ekonominėje padėtyje, jis kreipėsi į UAB ,,K.“, kad nustatytų transporto priemonių rinkos kainą, ir jis pagal nustatytas kainas pardavė transporto priemones. Turto pervertinimas nebuvo padarytas. Buhalterinius dalykus tvarkė buhalterė, tačiau jis nenurodė jai pervertinti turtą. Jis pasidarė vertinimus ir galvojo, kad galima parduoti turtą. Davė skelbimus, paskui atsirado žmogus ir jis 9 transporto priemones pardavė UAB ,,R“ direktoriui R. B.. Niekas kitas jų nepirko. Vilkiką ,,Renault Magnum“ pardavė UAB ,,R“ per lizingą. Vilkikas ,,Renault Magnum“ buvo neišmokėtas, atidavė su lizingu. Bankas sutiko, kad perduotų įsipareigojimus kitai bendrovei. Kiek buvo neišmokėta, UAB ,,R“ sumokėjo ,,Swedbankui“. Jis gautus pinigus panaudojo įmonės reikmėms, betono pirkimui, kuro pirkimui, remontui. Ką gavo, tą investavo į įmonę. Pardavęs transporto priemones, atsiskaitė su UAB ,,B.“, turėjo šiai bendrovei didelę skolą. Po pardavimo nuomojosi transporto priemones iš UAB „R“. Neatsimena, tačiau galimai pervedė visas tas kaltinime nurodytas sumas į savo sąskaitą. Bet jis tų pinigų nepasiėmė, įdėjo atgal į įmonę. Pirko kurą iš tų pinigų, UAB ,,B“ grąžino kažkokią tai sumą. Transporto priemones pardavinėjo, kad sumažintų mokėjimo naštą. Šiais pinigais galvojo pakelti įmonės ekonominę būklę, galvojo, kad įmonė atsikels. Rizikavo. Jei būtų įmonė atsigavusi, galėjo ir toliau nuomoti mašinas, bet jis buvo nusprendęs nebedirbti šioje srityje. Kai pardavinėjo transporto priemones, jos buvo tokios būklės, už kokią įvertino vertintojai. Transporto priemones UAB ,,R“ pardavė ne skubos tvarka. Siūlė daug kam, bet niekas nepirko.

Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 77-78) liudytojas R. B. patvirtino, kad iš UAB „V.“ pirko transporto priemones, nurodė, kad transporto priemones įvertino nepriklausomi ekspertai iš UAB ,,K.“.

Iš baudžiamojoje byloje esančių UAB „K.“ atliktų transporto priemonių vertinimo ataskaitų (7 t., b.l. 84-96, 97-112, 151-162, 163-175, 176-188) matyti, kad 2009-04-14 atlikus turto vertinimą, miškovežio „Volvo FH16“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė buvo nustatyta 19 600 Lt (7 t., b.l. 151-162), 2008-11-21 atlikus turto vertinimą, betono maišyklės „Mercedes Benz 2534“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nustatyta 41 700 Lt (7 t., b.l. 97-112, 176-188), o betono maišyklės „Scania P 94C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2008-11-21 nustatyta 33 000 Lt (7 t., b.l. 84-96, 163-175). Iš baudžiamojoje byloje esančių transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčių bei PVM sąskaitų faktūrų (4 t., b.l. 48, 49, 55, 56, 58, 59) matyti, kad 2009-04-17 miškovežis „Volvo FH16“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 19 600 Lt, 2009-06-25 betono maišyklė „Mercedes Benz 2534“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota už 41 700 Lt, 2009-06-25 betono maišyklė „Scania P 94C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota už 33 000 Lt. Kaip matyti, transporto priemonės – miškovežis „Volvo FH16“, betono maišyklė „Mercedes Benz 2534“ bei betono maišyklė „Scania P 94C“ UAB „R“ buvo parduotos turto vertintojo nustatytomis šių transporto priemonių rinkos kainomis. Iš byloje esančios UAB „K.“ kvalifikacijos atestato kopijos (9 t., b.l. 36) matyti, kad UAB „K.“ turi teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla. Nustatyta, jog transporto priemonių – miškovežio „Volvo FH16“, betono maišyklės „Mercedes Benz 2534“ bei betono maišyklės „Scania P 94C“ vertinimą atliko vertintojas E. S.. Iš apeliaciniam teismui pateiktos turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo kopijos (9 t., b.l. 37) taip pat matyti, kad E. S. yra išlaikęs kilnojamojo turto vertintojo egzaminą, kvalifikacijos pažymėjimas jam išduotas 2003-02-19. Byloje nėra duomenų, kas duotų pagrindą abejoti UAB „K.“ pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis ir nustatytomis transporto priemonių - miškovežio „Volvo FH16“, betono maišyklės „Mercedes Benz 2534“ bei betono maišyklės „Scania P 94C“ rinkos vertėmis. Kadangi nuteistasis V. J. minėtas transporto priemones UAB „R“ pardavė remdamasis turto vertintojo ataskaitomis, laikyti, kad jis įmonės turtą pardavė nepateisinamai pigiai, nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, jog nors šios UAB „K.“ kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitos, specialistės teigimu (7 t., b.l. 118-122), nėra apskaitos dokumentai, pagal kuriuos matytųsi turto vertės sumažėjimas, ir UAB „V.“ turto nuvertėjimas buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotas (pagal Ilgalaikio turto apskaitos korteles, 4 t., b.l. 63, 67, 69, miškovežio „Volvo FH16“ likutinė vertė – 118 058,7 Lt, betono maišyklės „Mercedes Benz 2534“ likutinė vertė – 86 853,4 Lt, betono maišyklės „Scania P 94C“ likutinė vertė – 68 989,48 Lt), pažymėtina, jog V. J. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, o už įmonei priklausančio turto pardavimą nepateisinamai pigiai. Turto pardavimas nepateisinamai pigiai – tai veiksmai, kai kaltininkas sąmoningai ir laisva valia savo įmonės turtą parduoda kitam asmeniui už daug mažesnę kainą, nei iš tikrųjų rinkoje vertas šis turtas, tuo aiškiai mažindamas savo įmonės turto piniginę vertę. Visuotinai žinoma, kad Lietuvoje 2008 m. pabaigoje - 2009 m., kuomet buvo atliekamas miškovežio „Volvo FH16“, betono maišyklės „Mercedes Benz 2534“ bei betono maišyklės „Scania P 94C“ vertinimas ir nustatoma šių transporto priemonių rinkos vertė, buvo prasidėjusi ekonominė krizė, todėl laikyti, kad UAB „K.“ nustatyta minėtų transporto priemonių rinkos vertė yra aiškiai per maža, nėra pamatuoto pagrindo. Apeliacinis teismas neturi pagrindo nesiremti šios įmonės atliktais turto vertinimais ir nustatyta transporto priemonių rinkos verte. Todėl laikytina, kad nuteistasis V. J., sudarydamas transporto priemonių - miškovežio „Volvo FH16“, betono maišyklės „Mercedes Benz 2534“ bei betono maišyklės „Scania P 94C“ pirkimo-pardavimo sutartis, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi UAB „K.“ pateiktomis transporto priemonių vertinimo ataskaitomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytojas bankroto administratorius D. T. teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 116-118) nurodė, jog teikdami pareiškimą (FNTT) manė, kad tos transporto priemonės buvo įvertintos daugiau. Tačiau duomenų, kad transporto priemonių rinkos vertė tuo metu buvo ženkliai didesnė ir turtą tuo metu buvo galima parduoti už didesnę kainą, nepateikta. Todėl apeliacinis teismas laiko, kad nuteistasis V. J. nepagrįstai buvo nuteistas už tai, kad nepateisinamai pigiai pardavė miškovežį „Volvo FH16“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) betono maišyklę „Mercedes Benz 2534“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei betono maišyklę „Scania P 94C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas, šalinant iš kaltinimo nuorodą dėl neteisėto minėtų transporto priemonių pardavimo.

V. J. taip pat nuteistas už tai, kad nepateisinamai pigiai 2009-04-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280789 pardavė priekabą „JYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt (1680,68 Lt be PVM), kai likutinė jos vertė 8310,15 Lt; 2009-07-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280823 pardavė priekabą „Schmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 000 Lt (11 764,71 Lt be PVM), kai likutinė jos vertė 44 807,05; 2009-12-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280863 pardavė vilkiką „Renault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 80 000 Lt (66 115,70 Lt be PVM), kai likutinė jo vertė 200 557,33 Lt.

Šių aukščiau paminėtų transporto priemonių vertinimas atliktas nebuvo, UAB „K.“ apygardos teismui 2013-03-13 pateikė tai patvirtinantį raštą (9 t., b.l. 35). Kad vertinimas būtų buvęs atliktas kitos įmonės vertintojų, tokių duomenų byloje nepateikta, to nenurodė ir nuteistasis. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 118-122) specialistė D. S. taip pat paaiškinimo, kad UAB „V.“ turto nuvertėjimo įvertinimo dokumentai jai nebuvo pateikti, apskaitoje turto nuvertėjimas nebuvo registruotas.

2011-06-30 specialisto išvados Nr. 5-3/63 (1 t., b.l. 140-172) tiriamojoje dalyje nurodyta bei išvadose konstatuota, jog UAB „V.“ vyr.buhalterė I. J. ilgalaikio turto apskaitos kortelėse užregistravo duomenis apie transporto priemonių (kurių pardavimą UAB „R“ pagrindė laikotarpio nuo 2009-04-17 iki 2009-12-14 PVM sąskaitomis faktūromis ir transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimis) pradinę (įsigijimo) vertę, priskaitytą nusidėvėjimą (iki pardavimo), iš jų: 1) priekaba „JYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo 2007-12-20 vertė 10 000 Lt, nusidėvėjimas laikotarpiu 2008-01-20 - 2009-04-17 1689,85 Lt, tyrimo metu nustatyta likutinė vertė pagal kortelę 8310,15 Lt; 2) priekaba „Schmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo 2007-09-26 vertė 53 840,27 Lt, nusidėvėjimas laikotarpiu 2007-10-26 - 2009-06-30 9033,22 Lt, tyrimo metu nustatyta likutinė vertė pagal kortelę 44 807,05 Lt; 3) vilkikas „Renault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo 2007-07-26 vertė 25 3780,80 Lt, nusidėvėjimas laikotarpiu 2007-08-26 - 2009-09-30 53 223,47 Lt, tyrimo metu nustatyta likutinė vertė pagal kortelę 200 557,33 Lt. Kartu specialistė atkreipė dėmesį į tai, jog pagal 2009-09-29 sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo Nr. LT057255, sudarytą tarp UAB „V.“ direktoriaus V. J., UAB „Swedbank lizingas“ atstovo E. D. ir UAB „R“ direktoriaus R. B., UAB „V.“ perdavė UAB „R“ visas iš 2007-07-26 lizingo sutarties Nr. LT057255 atsiradusias teises ir pareigas, įsipareigojo iki 2009-09-30 perduoti natūra pagal priėmimo-perdavimo aktus turtą – vilkiką „Renault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neišpirkta turto (vilkiko) vertė 2009-09-29 dienai sudaro 135 862,47 Lt (vertė be PVM 115 137,69 Lt). 2009-09-29 turto priėmimo-perdavimo aktu UAB „V.“ perdavė, o UAB „R“ perėmė turtą – vilkiką „Renault Magnum 460.19T“. Tokiu būdu, UAB „V.“ ilgalaikio turto – vilkiko „Renault Magnum 460.19T“ likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą (53 223,47 Lt) ir perleidus teises ir pareigas UAB „R“ pagal 2009-09-29 sutartį Nr. LT057255 dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo neišpirktai turto vertei 115 137,69 Lt (be PVM), 2009-09-29 dienai sudarė 85 419,64 Lt (253 780,80 – 53 223,47 – 115 137,69). Kaip matyti, likutinė „Renault Magnum 460.19T“ vertė 2009-09-30, 2009-09-29 pagal sutartį perleidus teises ir pareigas UAB „R“, buvo ne 200 557,33 Lt, kaip nurodyta kaltinime, o 85 419,64 Lt (4 t., b.l. 71, 72-82).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 118-122) specialistė D. S. paaiškino, kad specialisto išvados 12 lape yra išdėstytas visas tirties nustatymas, UAB „V.“ perdavė UAB „R“ visas iš 2007-07-26 lizingo sutarties atsiradusias teises ir pareigas, įsipareigojojo iki 2009-09-30 perduoti vilkiką „Renault Magnum”, nurodė, kad neišpirkta turto vertė pagal sutartį 2009-09-30 dienai sudarė 135 000 Lt (suma su PVM). 2009-09-29 turto vertė sudarė 85 419 Lt, o pagal sąskaitą faktūrą buvo išrašyta suma 66 115 Lt.

Iš aukščiau aptarto matyti, kad mažesnė, nei įmonės ilgalaikio turto apskaitos kortelėse nurodyta, likutinė transporto priemonių - priekabos „JYKI“, priekabos „Schmitz SCS 24“ bei vilkiko „Renault Magnum 460.19T“ vertė nustatyta nebuvo, todėl nuteistasis V. J., kaip UAB „V.“ direktorius, aptariamoje situacijoje parduoti šias transporto priemones galėjo ne mažesne kaip įmonės balanse nustatyta šių transporto priemonių likutine verte. Tačiau 2011-06-30 specialisto išvados Nr. 5-3/63 (1 t., b.l. 140-172) tiriamojoje dalyje bei išvadose pažymėta, kad UAB „V.“ (direktorius V. J.) PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė transporto priemonių pardavimą UAB „R“ sumažinta verte: 1) priekabos „JYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutinė vertė 8310,15 Lt, pardavimą pagrindė 2009-04-17 PVM sąskaita faktūra serija AA Nr. 280789 už 1680,68 Lt, t.y. 6629,47 Lt (8310,15 – 1680,68) mažiau nei likutinė vertė; 2) priekabos „Schmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutinė vertė 44 807,05 Lt, pardavimą pagrindė 2009-07-11 PVM sąskaita faktūra serija AA Nr. 280823 už 11 764,71 Lt, t.y. 33 042,34 Lt (44 807,05 - 11 764,71) mažiau, nei likutinė vertė; 3) vilkiko „Renault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 85 419,64 Lt, pardavimą pagrindė 2009-12-14 PVM sąskaita faktūra serija AA Nr. 280863 už 66 115,70 Lt, t.y. 19 303,94 Lt (85 419,64 - 66 115,70) mažiau, nei likutinė vertė. Kaip matyti, minėtų transporto priemonių likutinė vertė pagal įmonės buhalterinius dokumentus buvo 138 536,84 Lt (be PVM), tačiau jos UAB „R“ buvo parduotos už 79 561,09 Lt (be PVM), taigi, 58 975,75 Lt (be PVM) mažesne verte nei likutinė jų vertė. Tokiu būdu nepateisinamai pigiai pardavus bendrovės turtą, kuris galėjo būti panaudotas įmonės skoloms padengti, buvo padaryta žala UAB „V.“ kreditoriams.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat 2011-06-30 specialisto išvados Nr. 5-3/63 (1 t., b.l. 140-172) tiriamojoje dalyje pažymėta bei išvadose konstatuota, kad UAB „V.“ (direktorius V. J., vyr. buhalterė I. J.) dviejų UAB „R“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (patvirtintų UAB „V.“ direktoriaus V. J. ir UAB „R“ direktoriaus R. B. parašais) duomenimis pagrindė transporto paslaugų įsigijimą iš UAB „R“ iš viso už 22 000 Lt, iš jų: 2010-02-08 PVM sąskaita faktūra serija AA Nr. 0280872 pagrindė transporto paslaugų įsigijimą iš viso už 10 164 Lt; 2010-02-18 PVM sąskaita faktūra serija AA Nr. 0280873 pagrindė transporto paslaugų įsigijimą iš viso už 11 836 Lt. UAB „V.“ vyr. bufalterė I. J. apskaitos registre „Skolos tiekėjams“ užregistravo PVM sąskaitų faktūrų 2010-02-08 serija AA Nr. 0280872 ir 2010-02-18 serija AA Nr. 0280873 duomenis: <...> „Skolos tiekėjams“ kredite 22 000 Lt. UAB „V.“ apskaitos registre „Pirkėjų skolos“ vyr. bufalterė I. J. 2010-02-01 užregistravo 22 000 Lt UAB „R“ įsiskolinimą UAB „V.“, kuris susidarė (80 000 – 15 000 – 43 000): UAB „V.“ 2009-12-14 PVM sąkskaita faktūra serija AA Nr. 0280863 pagrindė transporto priemonės „Renault Magnum“ pardavimą UAB „R“ už 80 000 Lt, UAB „R“ apmokėjimą pagrindė kasos pajamų orderiais 2009-11-03 serija VD Nr. 116 – 15 000 Lt, 2010-01-23 serija VD Nr. 118 – 43 000 Lt. UAB „V.“ vyr. bufalterė I. J. apskaitos registre „Pirkėjų skolos“ užregistravo iš viso 22 000 Lt atsiskaitymą su UAB „R“ pagal 2 PVM sąskaitas faktūras už transporto paslaugas, atlikdama UAB „R“ 2010-02-01 22 000 Lt įsiskolinimo UAB „V.“ užskaitą.

Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 77-78) parodė, kad UAB ,,V.“ buvo suteiktos transporto paslaugos, po to už tą sumą padarė užskaitą. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 74-77) nuteistasis V. J. patvirtino, kad sąskaitomis - faktūromis užskaitė UAB „R“ įsiskolinimą 22 000 Lt.

Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad UAB „R“ už transporto priemones, pirktas iš UAB „V.“, pastarajai įmonei liko skolinga 22 000 Lt, o UAB „V.“ už pagal 2010-02-08 bei 2010-02-18 PVM sąskaitas faktūras suteiktas transporto paslaugas UAB „R“ turėjo sumokėti tokią pat sumą – 22 000 Lt, todėl buvo padarytas užskaitymas. Tokiu būdu V. J., žinodamas, kad neturės galimybės patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimų, likusių kreditorių nenaudai patenkino UAB „R“ 22 000 Lt turtinį reikalavimą, tokiu būdu panaikindamas UAB „V.“ skolą išskirtinio kreditoriaus atžvilgiu.

2011-06-30 specialisto išvados Nr. 5-3/63 (1 t., b.l. 140-172) tiriamojoje dalyje bei išvadose taip pat pažymėta, kad UAB „V.“ (direktorius V. J., vyr. buhalterė I. J.) laikotarpiu nuo 2009-07-03 iki 2010-01-29 iš viso 255 000 Lt paskolų grąžinimą (sumokėjimą) fiziniam asmeniui V. J. pagrindė 4 mokėjimo pavedimais iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 13 398 Lt (iš jų: 1) 400 Lt 2009-07-03 mokėjimo pavedimu Nr. 104852937; 2) 1000 Lt 2009-09-03 mokėjimo pavedimu Nr. 104852888; 3) 8000 Lt 2009-09-04 mokėjimo pavedimu Nr. 104852884; 4) 3998 Lt 2009-09-24 mokėjimo pavedimu Nr. 104852872) ir 13 kasos išlaidų orderiais iš viso 241 602 Lt (iš jų: 1) 85 000 Lt pagal 2009-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. 104; 2) 14 000 Lt pagal 2009-10-28 kasos išlaidų orderį Nr. 110; 3) 10 000 Lt pagal 2009-11-03 kasos išlaidų orderį Nr. 113; 4) 15 000 Lt pagal 2009-11-06 kasos išlaidų orderį Nr. 116; 5) 5200 Lt pagal 2009-11-06 kasos išlaidų orderį Nr. 116a; 6) 10 602 Lt pagal 2009-11-10 kasos išlaidų orderį Nr. 117a; 7) 9180 Lt pagal 2009-11-25 kasos išlaidų orderį Nr. 117; 8) 3300 Lt pagal 2009-11-27 kasos išlaidų orderį Nr. 118a; 9) 17 800 Lt pagal 2009-12-17 kasos išlaidų orderį Nr. 123; 10) 3120 Lt pagal 2009-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 125; 11) 12 900 Lt pagal 2010-01-19 kasos išlaidų orderį Nr. 1 išsimokėjo; 12) 42 900 Lt pagal 2010-01-23 kasos išlaidų orderį Nr. 2; 13) 12 600 Lt pagal 2010-01-29 kasos išlaidų orderį Nr. 03) iš UAB „V.“ kasos pagal 6 paskolų sutartis, sudarytas tarp UAB „V.“ direktoriaus V. J. ir fizinio asmens V. J. iš viso 255 000 Lt.

Nors nuteistasis V. J. teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 74-77) nurodė, tai apeliaciniame skunde akcentuoja ir jo gynėja, kad pinigai, kurie kaltinime nurodomi kaip išmokėti V. J., iš tikrųjų buvo panaudoti įmonės interesais, o ne asmeniniais V. J. interesais, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nuteistasis V. J., išsimokėdamas sau 255 000 Lt kaip UAB „V.“ grąžinamą jam paskolą (nepaneigta, kad tokią paskolą jis įmonei buvo suteikęs), nesilaikė atsiskaitymo su įmonės kreditoriais eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė likusių kreditorių interesus.

2011-09-21 apžiūros protokole (4 t., b.l. 135-142) užfiksuota UAB „V.“ dokumentų, ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-2-00152-10 dokumentų bei specialisto išvados apžiūra, specialistui buvo pateikti klausimai: 1. Ar UAB „V.“ direktoriui V. J. grąžinant paskolas per kasą bei per banką, UAB „V.“ buvo moki, ar ne? 2. Jeigu UAB „V.“ buvo nemoki, tai nuo kada buvo susidaręs įmonės nemokumas? Specialistė D. S., remdamasi ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-2-00152-10 dokumentais, UAB „V.“ apskaitos registrais „Didžioji knyga“ konstatavo, kad UAB „V.“ direktoriui V. J. pagrindžiant paskolų grąžinimą fiziniam asmeniui V. J. kasos išlaidų orderiais iš kasos bei mokėjimo pavedimais iš AB „Swedbank“, UAB „V.“ buvo nemoki. Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus, t.y. laikotarpių nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 balansus, bei laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2010-03-01 apskaitos registrus „Didžioji knyga“ nustatyta, kad UAB „V.“ buvo nemoki nuo 2008-01-01. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 118-122) specialistė patvirtino, jog buvo nustatyta, kad UAB „V.“ buvo nemoki, parodė, kad buvo nustatyta labai bloga įmonės finansinė padėtis.

2012-05-22 specialisto išvadoje Nr. 5-3/50 (5 t., b.l. 8-34) konstatuota, kad UAB „V.“ tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2008-12-31 iki 2010-03-01) neturėjo pakankamai trumpalaikio turto (piniginių lėšų banke ir kasoje, pirkėjų, atskaitingų asmenų įsiskolinimo, atsargų) per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui ir negalėjo įvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų 2008-12-31 – 321 444,37 Lt, 2009-03-31 – 343 054,80 Lt, 2009-06-30 – 255 916,54 Lt, 2009-09-30 – 276 163,29 Lt, 2009-12-31 – 206 121,93 Lt, 2010-03-01 – 255 327,45 Lt. Pagal UAB „V.“ apskaitos registrus „Didžioji knyga“, balansus datoms 2009-03-31, 2009-06-30, 2009-12-31 bei finansinius rodiklius, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „V.“ 2009-03-31, 2009-06-30, 2009-09-30, 2009-12-31 buvo sunkios finansinės būklės ir nemoki. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „V.“ direktorius V. J., UAB „V.“ esant sunkios finansinės būklės ir nemokiai, pagrindė transporto priemonių pardavimą UAB „R“ mažesne verte nei likutinė vertė, pagrindė paskolų grąžinimą fiziniam asmeniui V. J. bei transporto paslaugų įsigijimą iš UAB „R“ iš viso už 22 000 Lt.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties (6 t., b.l. 93) matyti, kad buvo patvirtinti 15-os bankrutuojančios UAB „V.“ kreditorių finansiniai reikalavimai 356 247,08 Lt sumai. Kaip matyti, UAB „V.“ turėjo pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių.

BK 208 str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos vienas iš objektyviųjų požymių – pavojinga veika – reiškiasi vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimu arba užtikrinimu. BK 208 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos būtinaisiais objektyviaisiais požymiais yra dvi aplinkybės: 1) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir 2) neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nusikalstamos pasekmės – turtinė žala ir (ar) negautos pajamos kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 str. 2 d. inter alia kyla tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Kaip matyti, BK 208 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos būtinaisiais objektyviaisiais požymiais taip pat yra sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, o pavojinga veika pasireiškia turto pardavimu nepateisinamai pigiai.

Nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja akcentuoja, kad nuteistasis V. J. posėdžio metu nurodė, jog įmonė nebuvo nemoki, įmonė galėjo atsiskaityti su kreditoriais, o bankroto byla nebuvo keliama tikintis, kad pasibaigus ekonomikos recesijai įmonės padėtis pagerės, tačiau apeliacinis teismas pripažįsta, kad nuteistajam V. J. apie įmonės nemokumą ir gresiantį bankrotą visgi buvo žinoma, ši aplinkybė nustatyta remiantis jo paties teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 74-77) duotais parodymais apie tai, kad nuo 2009 m. įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų, UAB ,,V.“ neturėjo galimybės iš karto atsiskaityti su visais kreditoriais, neatsiskaitė su įmone ,,Apoil“, nes buvo sunku, įmonė buvo sunkioje ekonominėje padėtyje, nebuvo darbo, nebuvo galima uždirbti, todėl atleido darbuotojus. Apie tai, kad UAB „V.“ grėsė bankrotas, buvo žinoma ir buvusiems UAB „V.“ darbuotojams R. B. bei R. K.. Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 77-78) parodė, kad sumažėjus darbų, prasidėjo krizė, tada ir išėjo iš UAB „V.“. Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 78-79) parodė, kad dirbo vairuotoju UAB ,,V.“ maždaug nuo 2007 m. iki 2009 m. Perėjo į UAB ,,R“, pakvietė R. B.. Kiek pamena, direktorius pasakė, jog įmonei bankrotas, todėl jis ir išėjo. Buvo kalbama, kad nuostolinga dirbti, jokio uždarbio nebėra.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartu, daro išvadą, kad nuteistasis V. J., būdamas UAB „V.“ direktoriumi, žinojo apie tai, kad bendrovė jau nuo 2008 m. yra nemoki, jai akivaizdžiai gresia bankrotas, taip pat žinodamas, kad bendrovė turi ir daugiau (ne tik jį ir UAB „R“) kreditorių, tarp kurių ir bendrovės darbuotojai, įsiskolinimai valstybės biudžetui, prekes ir paslaugas teikusioms bendrovėms, ir kad nėra galimybės patenkinti jų visų reikalavimų, tyčia sąmoningai patenkino išimtinai tik dviejų kreditorių – savo, kaip fizinio asmens, 255 000 Lt ir UAB „R“ 22 000 Lt reikalavimus, taip padarydamas turtinę žalą kitiems UAB „V.“ kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo. Tokiu būdu V. J. veikė tiesiogine tyčia. Tyčiniais UAB „V.“ direktoriaus V. J. veiksmais grąžinant paskolą sau kaip fiziniam asmeniui bei užskaitant UAB „R“ įsiskolinimą, taip pagrindžiant transporto paslaugų įsigijimą iš šios įmonės, nesilaikyta įstatymų (Įmonių bankroto įstatymo, CK) nustatyto įmonės atsiskaitymo su savo kreditoriais eiliškumo, todėl tokiu būdu buvo pažeisti UAB „V.“ pirmosios eilės (darbuotojų), antrosios eilės (VMI, VSDFV), kitų trečios eilės kreditorių reikalavimai ir jiems padaryta žala. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 118-122) specialistė taip pat parodė, jog turėdamas piniginių lėšų, vadovaujantis Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo 3 str., kuris galiojo iki 2009-06-30, UAB „V.“ direktorius turėjo pirmiausia sumokėti įsiskolinimą darbuotojams, įsikolinimą sodros biudžetui, mokečius.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartu, taip pat pripažįsta įrodytu, jog nuteistasis V. J. žinodamas, kad UAB „V.“ yra nemoki ir jai akivaizdžiai gresia bankrotas, nepateisinamai pigiai UAB „R“ pardavė tris transporto priemones, t.y. priekabą „JYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą „Schmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei vilkiką „Renault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu šis įmonės turtas galėjo būti pateiktas bendrovės skoloms padengti, ir dėl to padarė žalą UAB „V.“ kreditoriams.

Apeliacinis teismas laiko nustatytu, kad V. J. po to, kai neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino kelių iš jų reikalavimus ir dėl to padarė 277 000 Lt turtinės žalos likusiems kreditoriams, tęsdamas nusikalstamą veiką nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, t.y. pagrindė transporto priemonių pardavimą UAB „R“ iš viso už 96 000 Lt (79 561,09 Lt be PVM) pagal 3 PVM sąskaitas faktūras, viso 58 975,75 Lt (be PVM) mažesne verte nei likutinė, o būtent:

- 2009-04-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280789 pardavė priekabą „JYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt (už 1680,68 Lt be PVM, o likutinė vertė 8310,15 Lt be PVM);

- 2009-07-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280823 pardavė priekabą „Schmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 000 Lt (už 11 764,71 Lt be PVM, o likutinė vertė 44 807,05 be PVM);

- 2009-12-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280863 pardavė vilkiką „Renault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 80 000 Lt (už 66 115,70 Lt be PVM, o likutinė vertė 85 419,64 Lt be PVM).

Tokiu būdu V. J. nepateisinamai pigiai pardavė bendrovės turtą už 96 000 Lt (79 561,09 Lt be PVM), nors turto, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, likutinė vertė 138 536,84 Lt (be PVM). Dėl V. J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta 335 975,75 Lt (277 000 Lt + 58 975,75 Lt) turtinė žala UAB „V.“ kreditoriams.

Nors šia nutartimi yra nustatoma mažesnė V. J. nusikalstamų veiksmų apimtis, nei skundžiamu nuosprendžiu, nuteistojo veikos kvalifikacija dėl to nesikeičia. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jam paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė, parenkant mažesnį už sankcijos vidurkį bausmės dydį, todėl dar labiau švelninti bausmę kolegija nemato pagrindo, apeliaciniame skunde to ir nėra prašoma.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 332 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, kad V. J. nepateisinamai pigiai pardavė šį UAB „V.“ turtą:

- 2009-04-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280789 miškovežį „Volvo FH16“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 19 600 Lt (likutinė vertė 118 058,70 Lt);

- 2009-06-25 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280817 betono maišyklę „Mercedes Benz 2534“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 41 700 Lt (likutinė vertė 86 853,40 Lt);

- 2009-06-25 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 280818 betono maišyklę „Scania P 94C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 33 000 Lt (likutinė vertė 68 989,48 Lt).

Laikyti nustatytu, kad V. J., po 277 000 Lt turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymo tęsdamas nusikalstamą veiką, nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, t.y. pagrindė transporto priemonių pardavimą UAB „R“ iš viso už 96 000 Lt (79 561,09 Lt be PVM) pagal 3 PVM sąskaitas faktūras, viso 58 975,75 Lt (be PVM) mažesne verte nei likutinė, o būtent:

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Aurelija SadauskaitėValentinas Janonis