- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-01-28
- Bylos Nr.
- I-2353-426/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- P. B.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjui P. B., jo atstovui advokatui Viliui Žilioniui, atsakovo atstovui Adomui Kliukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. prašymą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, darbo užmokesčio ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. B. prašo:
1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. TE-141 dėl prieštaravimo Valstybės tarnybos įstatymo 44 str., Darbo kodekso 131 str.;
2) įpareigoti atsakovą pakeisti atleidimo pagrindą iš Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 12 p. į Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 4 p.
3) priteisti iš atsakovo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją bei vidutinį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 2006- 2007 m. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Prašyme (b. l. 2-5) paaiškino, jog nuo 1983 m. birželio 20 d. pradėjo dirbti valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriumi. Pastaruoju metu dirbo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyr. inspektoriaus pareigose. Nurodo, kad 2006 m. spalio 31 d. darbo metu, laikydamas sportinius normatyvus, prarado sąmonę ir nukrito. Nuo 2006 m. spalio 31 iki 2007 m. vasario 27 d. gydėsi ligoninėje, vėliau ambulatoriškai. Nuo 2007 m. vasario 28 d. vėl pradėjo dirbti. Darbo metu labai pavargdavo, sveikata nebuvo labai gera. 2007 m. kovo 15 d. buvo priverstas pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją nuo 2007 m. kovo 30 d. Dėl pablogėjusios sveikatos 2007 m. kovo 22 d. vėl buvo paguldytas į ligoninę ir gydėsi iki 2007 m. balandžio 18 d. 2007 m. balandžio 19 d. jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.
Gydantis ligoninėje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. TE-141 atleistas iš užimamų pareigų Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 12 p. numatytu pagrindu. Su įsakymu pasirašytinai supažindintas tik 2007 m. balandžio 23 d. Tvirtina, kad nesilaikant įstatymų reikalavimų ir neteisėtai atleidžiant nedarbingumo metu buvo užkirstas kelias gauti jam priklausančias garantijas. J. B. įsitikinęs, kad galėjo būti atleistas kitu nei Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 12 p. numatytu pagrindu, atsiradusiu iki 2007 m. kovo 30 d. - darbingumo praradimu, konstatuotu darbingumo lygio pažymoje Nr. 0163263 bei išrašuose iš medicininių dokumentų, kuris turėjo būti įvertintas Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ir sąlygoti atleidimą iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 4 p. numatytu pagrindu. Pasak pareiškėjo, minėtos aplinkybės liudija, jog atsirado dar vienas atleidimo iš tarnybos pagrindas, numatytas Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 15 p.
Mano, kad neteisėtas atleidimas iš valstybės tarnybos rodo, jog valstybės tarnybos santykiai nenutrūko ir laikino nedarbingumo metu buvo stengiamasi juos bet kokiu būdu nutraukti, siekiant išvengti Vidaus tarnybos statuto 57 str. numatytų socialinių garantijų išmokėjimo. Tvirtina, kad sąžiningai ir nepriekaištingai vykdė pareigas, ne kartą buvo skatinamas vadovų, nepadarė pažeidimų, neturėjo galiojančių nuobaudų. Išbuvęs ligoninėje virš 120 - ties dienų po patirtos infarktinės būsenos, Centrinės medicinos ekspertizės komisijos nepareikalavo siūlyti jį atleisti iš tarnybos dėl sveikatos būklės, manydamas, kad yra pajėgus tęsti tarnybą. Atsiradusi įtampa ir spaudimas iš tarnybos vadovų pusės dar labiau komplikavo sveikatos būklę.
P. B. įsitikinęs, kad turi teisę tikėtis valstybės numatytų socialinių garantijų dėl prarastos sveikatos ir darbingumo netekimo tarnyboje. Teigia, kad jo atžvilgiu tiesioginiai vadovai naudojo psichologinę prievartą. Jis pasirašė vadovo pateiktą prašymą aiškinant, kad būtent dėl sveikatos būklės jis neturės galimybės tęsti tarnybos ir bus išmokėta jam priklausanti kompensacija bei atitinkamai paskaičiuota pensija. Nesigilindamas į prašyme nurodytus Vidaus tarnybos statuto punktus, minėtame lape pasirašė. Viršininkui pareikalavus prašymą paliko ant jo rašomojo stalo. Prašyme nurodo, jog pasirašytas dokumentas ne laisva valia.
Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo prašymo reikalavimais nesutinka.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 41-44) paaiškino, kad P. B. dirbo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyr. inspektoriumi. 2007 m. kovo 15 d. pareiškėjas parašė prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją (pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p.) nuo 2007 m. kovo 30 d. Teigia, kad P. B., paduodamas prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, išreiškė savo norą nutraukti tarnybos santykius. Vidaus tarnybos statuto 55 str. 2 d. imperatyviai numato, kad pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 d. nurodyto termino pasibaigimo. Vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, pasibaigus 14 kalendorinių dienų terminui, neturėjo kito pasirinkimo - tik atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, nes kitaip būtų pažeistas visuotinai pripažįstamas principas, kad asmuo turi laisvę pasirinkti darbą. P. B. per visą 14 kalendorinių dienų laikotarpį nepareiškė noro atšaukti savo prašymą, todėl nebuvo objektyvių priežasčių suabejoti, kad jis nori nutraukti tarnybos santykius.
Pabrėžia, kad atleidimo iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu tvarka yra apibrėžta Vidaus tarnybos statute. Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas. Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Darbo kodekso normos taikomos tik tada, kai to nereglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei Valstybės tarnybos įstatymas. Dėl šių priežasčių mano, kad pareiškėjas prašyme nepagrįstai remiasi Valstybės tarnybos įstatymo bei Darbo kodekso nuostatomis.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 56 str. 3 d. pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 15 p. kitą darbo dieną, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai. Kitą darbo dieną po šių terminų suėjimo P. B. vėl pradėjo dirbti, todėl atleidimas šiuo pagrindu, atsakovo teigimu, tapo negalimas.
Pasak atsakovo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl atleidimo pagrindo pakeitimo. P. B. negalėjimą tarnauti dėl sveikatos būklės grindžia ne Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, bet darbingumo lygio pažyma. Ši pažyma nesuteikia pagrindo atleisti pareigūną pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. Be to, 2007 m. vasario 27 d. Centrinės medicinos ekspertizės komisija pripažino, kad pareiškėjas yra tinkamas vidaus tarnybai Trakų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigoms pagal III skiltį (2007 m. vasario 27 d. pažyma Nr. 628). Teigia, kad net iš dalies nedarbingas pareigūnas Centrinės medicinos ekspertizės komisijos gali būti pripažintas tinkamu vidaus tarnybai. Atsakovas aiškina, jog atsiradus vienam atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindui (pareigūno prašymui atleisti jį iš vidaus tarnybos), vėliau atsiradę kiti atleidimo pagrindai neturi reikšmės. Iki 2007 m. kovo 30 d., t. y. pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos, jo minimas darbingumo praradimas, konstatuotas darbingumo lygio pažymoje, negalėjo būti žinomas, nes darbingumo lygio pažyma buvo išduota jau po P. B. atleidimo iš vidaus tarnybos dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su skunde išdėstytomis nuostatomis, kad pareiškėjui buvo daromas spaudimas. Tvirtina, kad P. B. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jam buvo daromas spaudimas, kad prašymą dėl atleidimo paruošė tarnybos vadovas. Pasak atsakovo, pasirašytas prašymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos bei parašas apie susipažinimą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. TE-141 įrodo, kad pareiškėjas išreiškė savo valią nutraukti tarnybos santykius.
Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 55-58). Rašte nurodė, kad 2006 m. spalio 31 d., laikydamas fizinio pajėgumo normatyvus, neteko sąmonės ir sirgo 120 dienų. Tačiau Centrinės medicinos ekspertizės komisija pripažino jį tinkamu tarnybai, ir todėl jis manė galįs tęsti darbą, neketino nutraukti savo noru tarnybos santykių. Tai liudija faktas, jog jis sugrįžo į darbą sirgęs 120 dienų iš eilės, t. y. bent 1 dienos daugiau pakako būti atleistam pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 15 p. Teigė, kad atsakovas jam darė spaudimą laikotarpyje nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2007 m. kovo 15 d. prašymo pasirašymo, siekdamas, jog jis išeitų iš tarnybos pats ir kad jo nereikėtų atleisti kitais pagrindais. Jam buvo duodamas pasirašyti kompiuteriu surinktas prašymas išeiti iš tarnybos į pensiją, sistemingai buvo sudaromos sąlygos, apsunkinančios tarnybos pareigų atlikimą. Tai sąlygojo, jog pradėjo blogėti sveikatos būklė ir 2007 m. kovo 15 d. jis pasirašė prašymą išeiti į pensiją nuo kovo 30 d. Nurodo, kad spaudimas buvo daromas ir po neteisėto atleidimo - siekiant apsunkinti kelią apskundimui. Negavo jokių išeitinių išmokų iš atsakovo, be to buvo delsiama atsiskaityti už nepanaudotas atostogas ir kt. Pasak pareiškėjo, teisė atsistatydinti negali būti besąlygiškai paversta jo pareiga nutraukti tarnybinius santykius. Sistemiškai vertinant Vidaus tarnybos statuto 55 ir 56 str., matyti draudimas atleisti tarnautoją laikino nedarbingumo metu, tai liudija ir sąvokų skirtumai: 55 str. 2 d. – „turi būti atleistas“; 56 str. 1, 2, 3 d. – „atleidžiamas“.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašymą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė P. B. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – P. B. atleidimo iš vidaus tarnybos pagrįstumas ir teisėtumas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. TE-141 pagrindu (b. l. 45).
Bylos duomenimis nustatyta, kad P. B. dirbo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinėje priešgaisrinės priežiūros inspekcijoje vyresniuoju inspektoriumi. Nedarbingumo pažymėjimai Nr. 2824433, Nr. 2518330, Nr. 2541227, Nr. 2145810, Nr. 2145611 (b. l. 8-12) liudija, kad pareiškėjas sirgo nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2007 m. vasario 27 d. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. vasario 27 d. pažymoje Nr. 628 (b. l. 51) konstatuota, kad P. B. yra tinkamas vidaus tarnybai Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigoms pagal III skiltį. Pareiškėjas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. ir 55 str., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui 2007 m. kovo 15 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją nuo 2007 m. kovo 30 d. (b. l. 46). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2007 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. TE-141, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p., P. B. atleido iš vidaus tarnybos 2007 m. kovo 30 d. Nedarbingumo pažymėjimai Nr. 3096012, Nr. 2672664 (b. l. 6-7) liudija, kad pareiškėjas nuo 2007 m. kovo 22 d. iki 2007 m. balandžio 19 d. sirgo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2007 m. balandžio 19 d. nustatė, kad pareiškėjas yra iš dalies darbingas, netekta 60 proc. darbingumo (b. l. 14).
Pareiškėjo manymu, jis turėjo būti atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. (kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai); atsakovas jį atleido pagal 53 str. 1 d. 12 p. (jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją).
Teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A7- 481/2005. Šioje nutartyje suformuluota taisyklė: „Nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką“. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti - atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas.
Vidaus tarnybos statuto 55 str. 1 d. įtvirtinta, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio statuto 53 str. 1 d. 1 ir 12 p.). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 d. nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu - ir nepasibaigus šiam terminui (55 str. 2 d.). Statuto 55 str. 3 d. numato, kad pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimu.
Nustatyta, kad P. B. 2007 m. kovo 15 d. prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos per tris dienas nuo prašymo padavimo neatšaukė, todėl darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai pareiškėją atleido vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. B. 2007 m. vasario 28 d., po susirgimo, savanoriškai tesė tarnybą, todėl, teismo nuomone, atsakovas neturėjo pareigos pareiškėją atleidinėti Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 15 p. pagrindu.
Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė atsakovui Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvados, kurioje būtų nurodyta, kad jis negali tarnauti dėl blogos sveikatos būklės. Todėl spręstina, kad atleisti pareiškėją pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. nebuvo juridinio pagrindo.
P. B. nagrinėjamu atveju nepagrįstai nurodo, kad jis iš vidaus tarnybos negalėjo būti atleistas jo laikino nedarbingumo laikotarpiu.
Vidaus tarnybos statutas situacijos, kai statutinis pareigūnas prašo (savo noru) jį atleisti arba yra atleidžiamas iš vidaus tarnybos jo laikinojo nedarbingumo metu nereglamentuoja. Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 16 str. 4 ir 5 d., 19 str. 2 ir 3 d., 39 str. 1 d., 43 str. 5 d. 9 p. ir šio įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Tokiu būdu, nesant atitinkamo reglamentavimo Vidaus tarnybos statute, statutiniams pareigūnams yra pagrindas taikyti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 5 d. valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 d. 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14 ir 16 p. ir 2 d. nurodytus atvejus. Įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. numatytas atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindas – tarnautojas atsistatydina savo noru, atitinka Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 1 p. numatytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą - paties pareigūno prašymu. Todėl Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 5 d. įtvirtintos taisyklės dėl tarnautojų atleidimo iš tarnybos jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, yra taikomos ir Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 1 p. atžvilgiu. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovas galėjo atleisti P. B. ir laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.
Nors pareiškėjas akcentavo, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas tam, kad jis išeitų iš tarnybos, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Tokio poveikio buvimą taip pat paneigė teismo posėdyje liudytojais apklausti Trakų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje kartu su pareiškėju dirbę T. J. ir G. J., kurie bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pareiškėjas tarėsi su jais dėl išėjimo į pensiją (2007 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 99-102). Pareiškėjui pateikta informacija apie jo galimybę gauti pensiją negali būti traktuojamas kaip neteisėtas ir pareiškėjo teises pažeidžiantis veiksmas. Tokiu būdu teismas vertina, kad pareiškėjas savanoriškai apsisprendė nutraukti darbinius santykius vidaus tarnyboje.
P. B. išsakė argumentus ir dėl to, kad atsakovas vėlavo su juo atsiskaityti, tačiau šis keliamas klausimas - ne nagrinėjamos bylos dalykas ir jai tinkami išspręsti nėra juridiškai reikšmingas.
Nustačius, kad skundžiamas įsakymas atitinka Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš tarnybos tvarkos, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti. Pripažinus, kad administracinis aktas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pakeisti atleidimo pagrindą iš Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 12 p. į Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 4 p. bei priteisti iš atsakovo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją bei vidutinį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 2006 - 2007 m. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, o taip pat ir pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Analogišką praktiką, spręsdamas panašaus pobūdžio bylas, formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A8 – 842/2007).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėja
nusprendė:
pareiškėjo P. B. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.