Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-814-115/2011

Teisėja Jūratė Trinkūnienė Procesinio sprendimo kategorijos:

77.2, 77.4.2, 77.4.3, 78.2.1; 121.1.

2011 m. liepos18d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovės) S. S. ir (atsakovo) A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje Nr. N2-179-127/2010 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. B. ir atsakovų A. B., J. B., J. B. priešieškinį ieškovei S. S., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnametės E. B. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su tėvu ir artimais giminaičiais (seneliais), uzufrukto į gyvenamąją patalpą nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (I t., b.l.167-168) nurodyta, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais taip pat turėtų būti vykdoma; bendravimas kol kas turėtų vykti be nakvynių. Atsakovo turtinė padėtis geresnė negu ieškovė, todėl jis didesne dalimi turėtų prisidėti prie E. išlaikymo. Vaikas turi būti aprūpintas gyvenamuoju plotu, ieškovės reikalavimas nustatyti uzufruktą į atsakovui priklausančią gyvenamąją patalpą yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovo tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Ieškovė S. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nustatyto uzufrukto atsakovo butui, o atsakovas nesutinka su teismo nustatyta tėvo bendravimo tvarka su dukra ir priteisto išlaikymo dydžiu, prašant šioje dalyje sprendimą pakeisti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl keistinas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Ieškovė ir teigia, kad pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai nustatė dukrai su motina uzufruktą į atsakovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kolegija pažymi, kad Usus fructus (lot.) – naudojimasis svetimu turtu (be nuosavybės teisės). Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas (CK 3.71 straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir tėvui ar motinai, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso tik vienam iš jų. Nustačius uzufruktą, uzufruktorius įgyja teisę daiktą valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip gavimas iš daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas. Vienu iš galimų uzufrukto objektų yra butas arba gyvenamasis namas. Uzufruktas nėra atlygintinis, tačiau uzufruktorius privalo uzufrukto objektu rūpintis kaip geras šeimininkas (bonus pater familias), jį išlaikyti ir remontuoti, kiek tai būtina objekto normaliai būklei užtikrinti, mokėti mokesčius, jeigu sutartis arba įstatymas nenustato kitaip.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nesantuokoje susilaukė dukros, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su motina(S. S.). Dukra su motina gyvena atsakovui priklausančiame 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir pageidauja ten pasilikti iki dukros pilnametystės. Tačiau atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ir dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio ieškovė atsisakė net apžiūrėti. Tuo tarpu iš pateiktų byloje nuotraukų ir kitų duomenų matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) yra renovuojamame name, jau suremontuotas ir netoli nuo dabartinės ieškovės su dukra gyvenamosios vietos (b.l. 20-39, 190-194, t.2). Faktiškai šis butas pilnai gali patenkinti dukros ir motinos būsto poreikius, nes kiekviena iš jų gali turėti atskirą kambarį ir bute yra tokie pat patogumai kaip (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Be to, šis butas yra mažesnio ploto (44,12kv.m.), todėl pigesnis jo išlaikymas ir nėra apsunkinta juo disponavimo teisė. Tuo tarpu butas (duomenys neskelbtini) yra trijų kambarių, didesnio ploto(77,36kv.m., todėl reikalauja didesnių išlaikymo išlaidų ir yra įkeistas bankui, kuris nėra davęs sutikimo uzufrukto nustatymui ir pasisakęs prieš daiktinių teisių į butą apribojimo be jo sutikimo(b.l. 21-23, 164-165, t.1). Tai rodo, kad atsakovui nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bankas gali nukreipti išieškojimą į butą ir ieškovė su dukra netekti gyvenamojo būsto, nes bankas sutikimo uzufruktui nedavė. Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo keisti teismo sprendimo ir palikti dukrą su motina gyventi atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kadangi nepilnametės dukros teisės į būstą pilnai bus užtikrintos teismo nustatytu uzufruktu į tėvui priklausantį butą (duomenys neskelbtini) (CK3.71str.1d.). Taip pat pažymėtina, kad abu tėvai turi vienodą pareigą rūpintis savo vaikais, todėl prie kito kambario dukrai apstatymo ir jaukios aplinkos bute sukūrimo turi prisidėti ir motina(ieškovė). Be to, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir atsakovo interesus, kadangi jis ilgą laiką pats negalės naudotis turimu turtu, tačiau turės iš mokamų periodinių išmokų prisėdi prie dukrai tenkančio būsto išlaikymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Kolegija pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje pirmosiosios instancijos teismas nustatė nepilnametės E. B. gyvenamąją vietą su motina S. S. ir tokią bendravimo su tėvu A. B. tvarką: kiekvieno mėnesio pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais tėvas A. B. paima E. B. iš darželio ir grąžina ją į namus 19 val.; kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį tėvas A. B. paima E. B. iš namų 10 val. ir grąžina ją į namus 19 val.; Šv. Kalėdų antrąją švenčių dieną tėvas A. B. paima E. B. iš namų 10 val. ir grąžina ją į namus 19 val.; Šv. Velykų antrąją švenčių dieną tėvas A. B. paima E. B. iš namų 10 val. ir grąžina ją į namus 19 val.. Taip pat tesimas nustatė nepilnametės E. B. bendravimo su seneliais J. B. ir J. B. tvarką: kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį seneliai J. B. ir J. B. paima E. B. iš namų 10 val. ir grąžina ją į namus 19 val.

Atsakovas apeliaciniu skundu siekia didesnio bendravimo su dukra ir nori, kad teismas leistų dukrą pasiimti į namus, t.y. nustatyti tokią atsakovo A. B. matymosi su E. B. tvarką: atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo buvimo vietos penktadienį 18 val. ir atvesdamas vaiką į darželį (mokyklą) kitos savaitės pirmadienį 9 val. ryto; kiekvieno mėnesio pirmadieniais ir trečiadieniais tėvas paima vaiką iš jo buvimo vietos 18 val. ir grąžina ją į namus 20 val.; per Kalėdas nuo gruodžio 25 d. 11 val. ryto iki 26 d. 19 val. vakaro atsakovas paima dukterį iš jo buvimo vietos; atsakovo kasmetinių atostogų metu atsakovas turi teisę du kartus per metus bendrauti su vaiku nepertraukiamai po 14 kalendorinių dienų. Šiuo laikotarpiu atsakovas neprivalo vesti vaiko į gyvenamąją vietą. Apie atostogas, kurių metu bus paimamas vaikas, atsakovas privalo pranešti ieškovei prieš mėnesį iki numatytų atostogų pradžios.

Kolegija iš esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismo nustatyta tėvo bendravimo tvarka, neleidžiant tėvui pasilikti dukrą nakvoti, pažeidžia tiek tėvo, tiek dukros interesus, nes byloje faktiškai nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog toks bendravimas gali turėti neigiamų pasekmių nepilnametei. Pažymėtina, kad E. B. eina jau septintus metus ir dar šiais metais pradės lankyti mokyklą, neturi sveikatos problemų ar specialių poreikių. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad jos tėvas yra nepasiruošęs ar negali tinkamai pasirūpinti pasiimta dukra ilgesnį laiką. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo tėvui galimybę ilgesnį laiką būti su dukra, palaikyti su ja artimesnius tėviškus santykius ir daugiau prisidėti prie nepilnametės auklėjimo. Kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad pasilikimui pas tėvą yra reikalingas dar metų pereinamasis laikotarpis, nes toks laikotarpis beveik praėjo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir dukra pakankamai paaugo, nes rudenį pradės lankyti mokyklą. Kolegija sprendžia, kad toliau riboti tėvo bendravimo nėra pagrindo, nes dukra ir taip daugiau įtakojama motinos ir tėvui su vyresnio amžiaus vaiku užmegzti šiltus santykius taps sunkiau. Tačiau atsakovo dukra greitu pradės lankyti mokyklą, todėl kolegija mano, kad artimiausius kelis metus ji negali būti tėvo pristatyta tiesiai į mokyklą, nes nuolat gyvens su motiną, kur bus ir moksleivės drabužiai bei mokymosi priemonės. Be to, dažnas dukros pasiėmimas su nakvyne gali trukdyti jai susikaupti ir turėti neigiamos įtakos mokymuisi. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas dėl kitos bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies. T.y. nustatoma, kad atsakovas bendraus su dukra kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimdamas ją iš gyvenamosios vietos(namų) penktadienį 18 val. ir grąžindamas ją į namus ne vėliau sekmadienį 18 val.; kiekvieno mėnesio trečiadieniais tėvas galės paimti dukra po pamokų iš mokyklos, pranešdamas apie tai motinai iš vakaro, arba paims ją iš namų 17 val. ir grąžins į namus iki 19 val.; per Kalėdas gruodžio 25 d. 11 val. ryte atsakovas paims dukrą iš namų ir ten grąžins iki gruodžio 26d. vakaro; dukros ir savo atostogų metu atsakovas turės teisę bendrauti su ja nepertraukiamai (negrąžinant motinai į namus) 14 kalendorinių dienų iš karto mokinių vasaros atostogų metu arba du kartus po 7 d., iš jų vieną kartą ir ne mokinių vasaros atostogų metu, derinant dukros paėmimo laiką su motina prieš 15d.

Kartu kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dukros išlaikymui iš jo priteisė 800Lt, nes jis moka visus mokesčius už butą, kuriame gyvena dukra su ieškove, todėl prašo priteistą išlaikymą sumažinti iki 600Lt, išskaitant išlaikymui kas mėnesį nuo 2009-02-23 po 200Lt sumokėtų už butą mokesčių, tenkančių dukros daliai. Tačiau atsakovo reikalavimas dėl jau sumokėtų mokesčių už butą išskaitymo negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas, nes šis reikalavimas yra naujas, o kelti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme draudžiama(CPK 312str.).

Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog dukros minimalių poreikių patenkinimui reikia 800Lt, kurie įeina į bendrą 1200Lt sumą, skirtiną abiejų tėvų dukros išlaikymui mėnesiui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.

Teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymui mėnesiui reikalinga suma ilgą laiką buvo siejama su MMA, kuri šiuo metu ir yra 800Lt, laikant, kad šių pinigų turi pakakti tenkinti minimalius vaiko poreikius. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo dukros poreikiai gali būti patenkinti už mažesnę sumą, nei nurodė ieškovė ir pagrįsta pripažino teismas. Dėl šios aplinkybės atsakovo argumentai atmestini. Be to, atsakovo dukrą rudenį pradės lankyti mokyklą, todėl jos poreikiai ir išlaikymo išlaidos turės tendenciją didėti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra stabilios ir sudaro apie 3400Lt per mėnesį, jis taip pat turi nekilnojamojo turto. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jos pajamos mažesnės (1600Lt) ir faktiškai dar sumažėjo, kadangi ji nurodė, jog pasiliko dirbti tik vienoje darbovietėje ir su kita veikla gauna apie 1100Lt pajamų per mėnesį. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui pareigą teikti dukrai 800Lty dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Kiti apeliacinių skundų argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su dukra tvarką, netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas, o likusioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 str.1d.3p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje priteistinos po lygiai iš abiejų šalių, o jų turėtos advokato išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą civilinėje Nr. N2-179-127/2010 pakeisti dalyje dėl atsakovo A. B. bendravimo tvarkos su dukra E. B. nustatymo ir ją išdėstyti taip:

„ - atsakovas A. B. bendrauja su dukra E. B. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimdamas ją iš dukros ir motinos S. S. gyvenamosios vietos(namų) penktadienį 18 val. ir grąžindamas ją į namus sekmadienį iki 19 val.;

- kiekvieno mėnesio trečiadieniais, pradedant nuo 2011-09-01, tėvas A. B. paima dukrą E. B. po pamokų iš mokyklos, pranešdamas apie tai motinai S. S. iš vakaro, arba paima ją iš namų 17 val. ir grąžina tą pačią dieną į namus iki 19 val.;

-per Kalėdas gruodžio 25 d. 11 val. atsakovas A. B. paima dukrą E. B. iš namų ir grąžina į namus gruodžio 26d. iki 19d.;

-pradedant nuo 2011-09-01, atsakovas A. B. turi teisę kiekvienais metais bendrauti su dukra E. B. nepertraukiamai (negrąžinant į namus motinai) 14 kalendorinių dienų iš eilės dukros vasaros atostogų metu arba du kartus po 7 d., iš jų vieną kartą ir kitų dukros atostogų metu, derinant dukros paėmimo laiką su savo atostogomis ar laisvu nuo darbo metu, suderinus šį klausimą su S. S. ne mažiau kaip prieš 15d.“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. S. ir atsakovo A. B. po 7,78Lt iš kiekvieno valstybei procesinių dokumentų įteikimo(pašto) išlaidų.