- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-330-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- T. A., G. M., V. Ž., R. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1493-728/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. Z. ieškinį dėl savavališkai pastatyto statinio dalies nugriovimo atsakovui D. A., tretieji asmenys T. A., G. M., V. Ž., R. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą lauko terasą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas V. D. 2007-11-15 nustatė, kad atsakovas D. A., neturėdamas išpirktos ar išnuomotos žemės, valstybinėje žemėje, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto ir statybos leidimo, savavališkai pastatė atvirą lauko terasą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 1 d., 23 str. 1 d., Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V ir VI skyrių reikalavimus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-21-05 atsakovui surašė Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. (101)11.12-418 ir vadovaujantis LR Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. iš atsakovo buvo pareikalauta iki 2008-05-01 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. savo lėšomis nugriauti lauko terasą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją. Reikalavimas nebuvo įvykdytas (LR CK 4.103 str. 2 d. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas D. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-08-06 atsakovas su sutuoktine išpirko dalį valstybinės žemės sklypo, ant kurios pastatyta terasa. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad terasa pastatyta ant atsakovui nepriklausančio žemės sklypo, kadangi yra suderintas žemės sklypo planas, pagal kurį pastatyta terasa yra atsakovui tenkančioje žemės sklypo dalyje. Atsakovas teigia, jog jo pastatyta terasa yra 20 kv. m ploto, todėl remiantis Statybos techninio reglamento Nr. STR.1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedu, ji laikytina I grupės nesudėtingu statiniu. Šio reglamento 12.3 p. nustato, kad I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma skirti statybos vadovą. Terasa pastatyta ant atsakovui nuo 2008-08-06 priklausančio žemės sklypo dalies, kitų patalpų savininkai buvo davę sutikimus terasai statyti, norminiai aktai nesudėtingam statiniui nenustato privalomo statinio projekto bei statybos leidimo, todėl statinys laikytinas teisėtai pastatytu ir jam nugriauti nėra jokio juridinio pagrindo.
Trečiasis asmuo R. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jos teisės yra pažeistos, nes dėl savavališkai pastatytos lauko terasos, jai priklausantis 1 kambario butas negauna pakankamai šviesos, langas uždengtas, nes ji negali juo naudotis.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo G. M. pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo dalyvauti civilinėje byloje, nes neturi jokio suinteresuotumo šia byla bei neturi pretenzijų lauko terasai.
Tretieji asmenys R. Ž. ir V. Ž. pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo dalyvauti civilinėje byloje.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. Z. pateikė ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą D. A. pašalinti trečiojo asmens R. Z. nuosavybės teisių pažeidimus, t.y. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytos lauko terasos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, pritvirtintą prie R. Z. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad D. A. savavališkai, neturėdamas nei suderinto projekto, nei leidimo, negavęs gyvenamojo namo sklypo bendrasavininkų sutikimo, pastatė statinį. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)bendrasavininkė. Ginčo terasa pritvirtinta prie namo dalies, kuri priklauso bendraturčiams – atsakovui ir T. A., tretiesiems asmenims K. A. ir R. Z.. Terasa pažeidžia R. Z., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės nuosavybės teises, nes pusė terasos stogo yra virš jos lango ir užstoja dienos šviesą, dėl ko jos kambaryje nuolat tamsu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi bendraturčių sutikimų dėl lauko terasos statybos, pažeisti Statybos techninių reglamentų STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimai, jo parengtam statybos projektui Nr. 4252-TP-B, negali būti pritarta (LR CK 4.37 str. 1 d., 4.93 str. 1 d., 2 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. Z. ieškinį, nurodydamas, jog nėra pagrindo jo tenkinti. Nurodė, kad atsakovas 2011-11-17 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento priimtą „Raštinį pritarimą statinio projektui“ Nr. 11-2433, tačiau ieškovui patikrinus, buvo nustatyta, kad atlikti terasos statybos darbai neatitinka esminio statinio projekto sprendinio –statinio išorės matmenų (pločio ir bendro ploto).
Atsakovas D. A. pateikė atsiliepimą trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. Z. ieškinį, prašydamas jį atmesti, paskirti 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-11-17 atsakovas gavo terasos statybai leidimą, todėl terasa negali būti laikoma savavališka statyba. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais davė rašytinį sutikimą lauko terasos ties jai priklausančiu butu, nurodant vakarinį langą, įrengimui, taip išreikšdama savo valią, kurioje vietoje turi būti statoma lauko terasa. Aplinkybė, kad sutartyje ji nenurodė konkrečių terasos išmatavimų ar reikalavimų terasai, tik patvirtina, kad su R. Z. buvo aptarti būsimos terasos duomenys, ji neturėjo jokių pretenzijų ar konkrečių reikalavimų statybai (LR CK 1.63 str. 3 d., 1.136 str. 2 d.).
Ieškovas Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui prašymą patvirtinti 2012-03-29 šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-06 nutartimi nutarė patvirtinti Valstybinės teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovo D. A. 2012-03-29 pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, esanti A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, kodas: 288600210, toliau sutarties tekste vadinama „ieškovas“, atsakovas D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), toliau sutarties tekste vadinamas „atsakovas“, toliau kartu vadinami „šalimis“, siekdami taikiai išspręsti ginčą, sudarė šią sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1493-728/2012 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuo ieškovas prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą lauko terasą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., 140 str. 3 d., susitarė užbaigti civilinę bylą Nr. 2-1493-728/2012 taikos sutartimi:
1. Atsižvelgiant į tai, kad terasai prie gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra (duomenys neskelbtini), kitos paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surašyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-11-15 savavališkos statybos aktas Nr. (101)11.11-113 ir 2007-12-15 reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)11.12-418, yra parengtas UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ terasos prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas, Nr. 4252-TP-B, kuriam 2012-02-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė „Rašytinį pritarimą statinio projektui“ Nr. 11-2933 ir kuriam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistė L. N. raštu pritarė 2012-01-18 Nr. 40, ieškovas atsisako savo pareikšto reikalavimo įpareigoti Atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą lauko terasą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
2. Atsakovas įsipareigoja terasos prie gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus vykdyti, nenukrypstant nuo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ parengto terasos prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto, Nr. 4252-TP-B, kuriam 2012- 02-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė „Rašytinį pritarimą statinio projektui“ Nr. 11-2933 ir kuriam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistė L. N. raštu pritarė 2012-01-18 Nr. 40, iki 2012-10-01 pakeičiant terasos (stoginės) stogo dangą analogiška namo stogui danga pagal Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus atstovo projekte užfiksuotą reikalavimą. Atsakovui D. A. iki 2012-10-01 nepakeitus terasos (stoginės) stogo dangos pagal projektą, atsakovas įsipareigoja iki 2013-05-01 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą lauko terasą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
3. Ši taikos sutartis neatima teisės ieškovui, nustačius Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus dėl atsakovo statomo (pastatyto) statinio statybos, veikti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Šalys nereiškia ir ateityje nereikš viena kitai jokių pretenzijų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Kiekviena sutarties šalis padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas įsipareigoja atlyginti teismo turėtas pašto išlaidas ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje, t.y. bylinėjimosi išlaidas valstybei.
6. Šalys patvirtina, kad, vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais aktais turi pilną teisę ir reikiamus įgaliojimus pasirašyti šią sutartį bei vykdyti visus šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus visą šios sutarties galiojimo laiką.
7. Šalims yra išaiškintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 294 str. turinys bei bylos nutraukimo pasekmės. Šalims žinoma ir suprantama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo šalys nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 str. 1 d. 4 p.)
Atsiliepimas
8. Sutarties šalys pripažįsta, kad abipusių nuolaidų keliu šia sutartimi išsprendė visus ieškinyje ir atsiliepime išdėstytus reikalavimus, todėl prašo teismo patvirtinti šią šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1493-728/2012, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 5 p.
9. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią. Teismas civilinę bylą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimo atsakovui D. A. dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo nutraukė. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo atsisakyti tvritinti šalių pateiktą taikos sutartį, nes sutartimi apspręsti šalių veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajama interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų, šalims žinomos tokio procesinio veiksmo atlikimo teisinės pasekmės (LR CPK 140 str. 2 d., 3 d., 293 str. 5 p., 294 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-20 nutartimi buvo sustabdytas nagrinėjimas civilinės bylos dalies pagal R. Z. reikalavimą atsakovui D. A. iki bus išnagrinėtas R. Z. atskirasis skundas ir įsiteisės Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl šio skundo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. Z. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1493-728/2012, kuria buvo nutraukta civilinė byla dalyje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad ieškovas ir apeliantė pareiškė praktiškai identiškus reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo. Taikos sutartis tarp šalių galėtų būti patvirtina tik tokiu atveju, jei susitartų šalys, pareiškusios analogiškus reikalavimus. Savavališkas statinys pažeidžia apeliantės teises bei teisėtus interesus, kadangi jis užstoja dienos šviesą, kraštovaizdį. Taikos sutartis pažeidžia trečiojo asmens interesus, kuriuos ji gina teismine tvarka, kadangi šių interesų patenkinimas yra sprendžiamas toje pačioje byloje, todėl šios bylos baigimas nėra galimas dėl trečiojo asmens pareikštų analogiškų reikalavimų. Apeliantė teigia, jog bylos medžiaga patvirtina, kad esantis statinys neatitinka projekto, kuriam yra gautas sutikimas. Ieškovas, konstatavęs faktą dėl savavališkos statybos, galėtų sudaryti taikos sutartį ir atsisakyti reikalavimų tik tuo atveju, jei statinys būtų įteisintas, t.y. statinys atitiktų projektui, kuriam yra pritarta bei turint žemės bendrasavininkų rašytinius sutikimus. Šiuo atveju pritarimas yra gautas projektui, kuris neatitinka tikrovėje pastatyto statinio, o visų bendraturčių sutikimas nėra gautas. Apeliantė pažymėjo, jog procesinės teisės, kurias dalyvaujantys byloje asmenys įgyvendino, pažeisdami trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais teises į teisingą bylos išnagrinėjimą, bei šias teises atitinkančias paties byloje dalyvaujančio asmens pareigas, numatytas LR CPK 42 str. 5 d., negali teismo būti pripažįstamos ir ginamos.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-06 nutartį dėl civilinės bylos Nr. 2-1493-728/2012 dalies nutraukimo nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas įsipareigojo terasos prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus vykdyti, nenukrypstant nuo UAB „Jungtinės architektūros dirbtuvės“ parengto terasos prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto Nr. 4252-TP-B, kuriam 2012-02-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė „Rašytinį pritarimą statinio projektui“ Nr. 11-2933 ir kuriam Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistė L. N. raštu pritarė 2012-01-18 Nr. 40 (LR CPK 42 str. 1 d. 140 str. 3 d.).
Atsakovas D. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-02-29 išdavė rašytinį pritarimą Nr. 11-2933 UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ statybos projektui Nr. 4252-TP-B, todėl statinys, dėl kurio buvo pateiktas ieškinys, yra įteisintas pagal teisės aktų reikalavimus ir nelaikytinas savavališka statyba, todėl tarp šalių neliko ieškinio dalyko. Taikos sutartis neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo normoms, bei viešajam interesui, todėl teismas pagrįstai ją patvirtino. Taikos sutartis neužkerta jai kelio ginti savo teisių bei interesų, nes teismas skundžiama nutartimi nepatvirtino statinio teisėtumo, o tik priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų. Patvirtinta taikos sutartis nesukūrė apeliantei jokių teisių ir pareigų bei neužkirto galimybės ginti savo teises teisme. Apeliantė davė sutikimą ginčo terasos statybai, taip išreikšdama valią, kurioje vietoje turi būti statoma terasa. Apeliantė pretenzijas pradėjo reikšti praėjus 2 metams po terasos statybų. Apeliantės duotas sutikimas terasos statybai laikytinas vienašaliu sandoriu (LR CK 1.63 str. 3 d., 4 d., 1.136 str. 2 d. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą ar jo dalį (CPK 261 str.), užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu, kaip instrumentu, užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 str. 3 d. įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249 str., 302 str.). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas gali tvirtinti taikos sutartį byloje, kuri iškelta pagal viešojo administravimo institucijos ieškinį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai byloje yra trečiojo asmens savarankiški reikalavimai dėl savavališkos statybos teisinių padarinių. Taikos sutarties tvirtinimas dėl ieškovo reikalavimų ir bylos dalies dėl šios priežasties nutraukimas yra tiesiogiai susietas su dispozityvumo principo įgyvendinimu (CPK 13 str.). Dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu – pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo aspektas). Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas gali nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ir netvirtinti šalių taikos sutarties, gali atmesti faktų pripažinimą, jei šie pripažinti ne savanoriškai, įstatymo nustatytais atvejais gali peržengti pareikšto ieškinio ribas
Dispozityvumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, kurio teismas negali įtvirtinti.
Tai, kad teismas dalį byloje pareikštų reikalavimų išsprendžia patvirtinta taikos sutartimi, užtikrina realų civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) –įgyvendinimą ir užtikrina proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), nes įstatymas numato teismo teisę priimti dalinį procesinį sprendimą, kai nėra privalomo bendrininkavimo atvejo (CPK 43 str. 1 d. 1 p., 261 str.). CPK 42 straipsnyje apibrėžtos šalių teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, 2 dalyje - kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Materialioji teisė (CK 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 28 straipsnis) nustato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkos statybos statinį ir sutvarkyti statybvietę; kreiptis į teismą, jei nepriimtas nurodytas sprendimas ir t. t.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, esant nurodytam teisiniam reguliavimui, teismas negali tvirtinti taikos sutarties dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių šalinimo kitu būdu nei nustatyta įstatyme, nes materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Nagrinėjamu atveju byloje patvirtinta taikos sutartis ir bylos dalies nutraukimas, atsižvelgiant į joje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus ir tai, kad statytojas (atsakovas) pagal patvirtintos taikos sutarties sąlygas prisiėmė įsipareigojimą dėl terasos prie gyvenamojo namo iki 2012-10-01 pakeisti terasos (stoginės) stogo dangą analogiška namo stogui danga pagal Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus atstovo projekte užfiksuotą reikalavimą, o atsakovui iki 2012-10-01 nepakeitus terasos (stoginės) stogo dangos pagal projektą, atsakovas įsipareigoja iki 2013-05-01 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą lauko terasą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, nepažeidžiant trečiojo asmens su savarankiškais reikavimais R. Z. teisių ir teisėtų interesų, nes R. Z. siekia savo nuosavybės teisių gynimo dėl to, kad atsakovas savo lėšomis nugriautų savavališkai pastatytos lauko terasos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, pritvirtintą prie R. Z. nuosavybės teise priklausančio buto išorinės sienos.
Teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog taikos sutartis pažeidžia apeliantės, kaip trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais, interesus, kuriuos ji gina teismine tvarka toje pačioje byloje, kurios dalies baigimas nėra galimas dėl trečiojo asmens pareikštų analogiškų reikalavimų. Pažymėtina, jog ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą lauko terasą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, tuo tarpu apeliantė prašo įpareigoti atsakovą D. A. pašalinti trečiojo asmens R. Z. nuosavybės teisių pažeidimus, t.y. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytos lauko terasos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, pritvirtintą prie R. Z. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai nėra tapatūs trečiojo asmens savarankiškiems reikalavimams, nes jie skiriasi ir nėra teisinių pagrindų konstatuoti ieškovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais privalomojo bendrininkavimo atvejį (CPK 43 str. 1 d. 2 p.), todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti dalinį procesinį sprendimą dėl ieškinio atsisakymo ir taikos sutarties patvirtinimo.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, 2012-04-06 nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimo atsakovui D. A. dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo, tuo tarpu civilinė byla dalyje dėl trečiojo asmens R. Z. savarankiškų reikalavimų - įpareigoti atsakovą D. A. pašalinti trečiojo asmens R. Z. nuosavybės teisių pažeidimus, t.y. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytos lauko terasos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, pritvirtiną prie R. Z. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos, bus nagrinėjama CPK nustatyta tvarka po to, kai bus atnaujintas bylos nagrinėjimas šioje dalyje.
Pažymėtina, jog apeliantės atskirajame skundė išdėstytos aplinkybes, jog ginčo statinys pažeidžia jos nuosavybės teises bei teisėtus interesus, neįrodo 2012-03-29 šalių pasirašytos taikos sutarties neteisėtumą, nes šia taikos sutartimi nėra sprendžiamas klausimas dėl to, ar yra teisinis pagrindas D. A. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytos lauko terasos dalį, pritvirtiną prie R. Z. nuosavybės teise priklausančio buto išorinės sienos.
Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, nulemia trečiojo asmens pareikštų savarankiškų reikalavimų nepatenkinimą, vertina kritiškai, nes trečiojo asmens savarankiški reikalavimai yra pareikšti kitu pagrindu – dėl nuosavybės teisių gynimo, siekiant atsakovo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytos lauko terasos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, pritvirtintą prie R. Z. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos, o ieškovo reikalavimų pagrindas yra viešojo administravimo subjekto vykdoma kontrolė dėl statybų teisėtumo, į kurio funkcijas neįeina privačių asmenų interesų gynimas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2012-03-29 taikos sutarties 3 p. nurodyta, jog taikos sutartis neatima teisės ieškovui, nustačius Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus dėl atsakovo statomo statinio statybos, veikti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. minėta sąlyga neatima ieškovo teisės kontroliuoti atsakovo vykdomas statybas įstatymų nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo teisėtumo klausimą, pažymi, kad pagal byloje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus nėra pagrindo tvirtinamą sutartį laikyti prieštaraujančia viešajai tvarkai, gerai moralei, nes pats ieškovas – Lietuvos Respublikos valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikdamas Statybos įstatymo 27 straipsnio ir kt. jam pavestą funkciją – valstybinę statybos priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą, sutiko su taikos sutarties sąlygomis, įvertinęs reikšmingas bylai aplinkybes - UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ parengtą terasos prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą, Nr. 4252-TP-B, kuriam 2012-02-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė „Rašytinį pritarimą statinio projektui“ Nr. 11-2933 ir kuriam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistė L. N. raštu pritarė 2012-01-18 Nr. 40.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasirašytoje ir pirmosios instancijos teismo patvirtintoje taikos sutartyje yra aptarta, kaip bus pašalinti savavališkos statybos padariniai – iki 2012-10-01 nepakeitus terasos (stoginės) stogo dangos pagal projektą, atsakovas įsipareigoja iki 2013-05-01 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą lauko terasą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Išanalizavęs taikos sutartį ir, remdamasis byloje konstatuotais faktais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ši taikos sutartis neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso, patvirtinus taikos sutartį ir bylos dalį nutraukus, nes taikos sutarties šalys žino taikos sutarties, kaip procesinio veiksmo padarinius (CPK 140 str. 3 d.).
Teismas daro išvadą, jog apeliantė neįrodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-06 nutartimi patvirtina 2012-03-29 taikos sutartis pažeidžia apeliantės R. Z. teises į teisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria patvirtina 2012-03-29 ieškovo ir atsakovo sudaryta taikos sutartis dėl dalies byloje pareikštų reikalavimų.
Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą. Patvirtinta taikos sutartis ir bylos dalies nutraukimas, atsižvelgiant į joje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus, užtikrina proceso tikslus ir principus, nes byloje nėra nustatytas privalomas procesinis bendrininkavimas dėl ieškovo ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų.
Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes teismas tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo aplinkybes, teisiškai reikšmingas, sprendžiant taikos sutarties dėl dalies byloje pareikštų reikalavimų patvirtinimo klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, užtikrinant civiliniame procese įtvirtintus kooperacijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, ir nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes jis bus sprendžiamas, priklausomai nuo teisinio rezultato byloje, išsprendus trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; LR CK 1.5 str., 6.983 str., 6.985 str., CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 8 str., 42 str., 140 str., 293 str. 5 p., 294 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
P. V. miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą.