- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2-1196-368/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00576-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- BUAB „Brėkšma“
- Atsakovas
- UAB „Business Review“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Brėkšma“ atstovams bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“ įgaliotam asmeniui V. K. ir advokato padėjėjai A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Brėkšma“ ieškinį atsakovui UAB „Business Review“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Brėkšma“ prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Brėkšma“ ir UAB „Business Review“ 2010-12-29 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Brėkšma“ pardavė UAB „Business Review“ pastatą-neutralizavimo stotį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją natūra – priteisti UAB „Brėkšma“ iš UAB „Business Review“ prieš tai minėta sutartimi perleistus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), o iš ieškovo priteisti atsakovui 50 000,00 Lt. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas mano, kad ginčo sandoris pažeidė įmonės kreditorių teises ir interesus, prieštaravo įmonės tikslui – pelno siekimui, sandorio šalys buvo nesąžiningos, kadangi turtas parduotas žymiai pigiau, nei vidutine rinkos kaina.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Business Review“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad nėra visų actio Pauliana taikymo sąlygų. Teigia, kad dar iki ginčo sutarties sudarymo kreipėsi į banką dėl sandorio finansavimo. Tvirtina, kad ieškovas sandorio sudarymo metu neturėjo jokių įsipareigojimų, išskyrus mokestines prievoles, ir jo finansinė padėtis buvo gera. Nurodo, kad pats ieškovas 2004-04-30 ginčo turtą įsigijo už panašią kainą, turto būklė nebuvo pagerinta, ir jo vertė iki ginčo sutarties pasirašymo sumažėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovui UAB ,,Brėkšma“ iškelta bankroto byla (16 b. l.), o 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių 163 780,45 Lt finansiniai reikalavimai (17 b. l.).
2010-12-29 ieškovas UAB „Brėkšma“ ir atsakovas UAB „Business Review“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 50 000,00 Lt atsakovui buvo parduotas ieškovo turtas: pastatas-neutralizavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (7–15 b. l.).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.).
Teismas pažymi, kad actio Pauliana taikyti reikia nustatyti visas paminėtas šio instituto taikymo sąlygas.
Dėl ieškinio senaties termino ir bankroto administratoriaus teisės pareikšti actio Pauliana ieškinį
Šiaulių apygardos teismui 2012 m. liepos 19 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB ,,Brėkšma“ ir paskyrus bankroto administratorių UAB „Administravimas“, šiam pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą atsirado pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo atstovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti.
Teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-423/2007).
Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad sandorio sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo gera ir jokios nemokumo grėsmės nebuvo ir pažymi, kad vien tai, jog UAB ,,Brėkšma“ 2010 m. dirbo pelningai ir turėjo 13 245 Lt pelno (46 b. l.) neparodo šios įmonės turtinės padėties ir nesuponuoja išvados, kad ieškovas buvo stiprus rinkos dalyvis, kadangi ĮBĮ įmonės nemokumo nesieja su vykdomos veiklos pelningumo rodikliais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įmonės kreditorių teisės yra pažeidžiamos taip pat, jei įmonė sudaro sandorius, pažeisdama savo pačios interesus – įmonės turto perleidimas už aiškiai mažesnę kainą nei turto rinkos vertė. Toks sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams (pelno siekimui) ir įstatams, todėl gali būti pripažintas negaliojančiu ir pažeidžiančiu kreditorių teises (CK 6.66 str. 1 d.). Teismo išvadas patvirtina kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
Nors, atsakovo vertinimu, negalima laikyti teisingais VĮ Registrų centro duomenų apie ginčo turto įvertinimą, ir turto pardavimo kaina 2010-12-29 (50 000,00 Lt) yra reali, kadangi ieškovas parduotą turtą pats 2004-04-30 įsigijo už 73 450,00 Lt (42–44 b. l.), teismas nesutinka su šiais atsakovo teiginiais.
Pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio10 punktą turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.
Iš 2010-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad pastato-neutralizavimo stoties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudarė 292 000,00 Lt (8 b. l., sutarties 2.2 punktas), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė siekė 17 300,00 Lt (2.3 sutarties punktas), kitų statinių (inžinerinių) – tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai 1 820,00 Lt (2.4 sutarties punktas). Be to, pats atsakovas pateikė teismui 2011-01-21 kredito sutarties kopiją, ir joje ginčo nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), įvertinti 355 000,00 Lt (59 b. l.).
Teismas atmeta atsakovo teiginius dėl nekilnojamojo turto vertės pokyčių ir pažymi, kad VĮ Registrų centro ginčo turto vertės nustatymo data – 2010-12-28 (8–9 b. l.), o UAB „Verslavita“ turtą įvertino 2010-10-20 (59 b. l.), taigi 2010-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu minėtos turto vertės buvo aktualios, ir byloje nėra duomenų, jog šie įvertinimai neatitiko nekilnojamojo turto rinkos kainų.
Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio
Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str. 1 d.). Sąlygą „neprivalėjo“ aiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas.
Atsakovo tvirtinimu, 2010-12-29 pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta, kadangi bankas suteikė atsakovui tikslinį kreditą, t. y. finansavo ginčo sandorį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, šalių (UAB „Brėkšma“ ir UAB „Business Review“) derybos dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo nelaikytinos tuo imperatyvu, sukėlusiu UAB „Brėkšma“ neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti sandorį, juo labiau, kad byloje buvo nustatyta, jog UAB „Brėkšma“ turėjo pradelstų įsipareigojimų valstybės ir savivaldybės biudžetams, kitiems kreditoriams. Be to, UAB „Business Review“ kredito sutartį su banku sudarė 2011-01-21, t. y. po 2010-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (58 b. l.). Iš 2010-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų matyti, kad bankas suteikė UAB „Business Review“ kreditą 4.2 punkte nurodytai prievolei įvykdyti (4.3 sutarties punktas). Sutarties 4.2 punkte nurodyta atsakovo prievolė – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos sumokėti ieškovui 50000,00 Lt už ginčo nekilnojamuosius daiktus. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas kreipėsi į banką, ketindamas sudaryti 2010-12-29 pirkimo-pardavimo sutartį, ir tai nelėmė ieškovo pareigos sudaryti sandorį.
Teismas sprendžia, kad net tuo atveju, jei būtinumas sudaryti sutartį būtų kilęs iš šalių preliminariųjų susitarimų, ieškovas savo pareigas pagal jas turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kitų įmonės kreditorių interesams ir pasirinkti tokias sandorio sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Minėta, kad ginčo sutartimi turtas perleistas apie 6 kartus pigiau, nei jo vidutinė rinkos vertė.
Dėl sandorių šalių nesąžiningumo
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad ginčijamą sandorį sudarė verslininkai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, kaip suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu juridinis asmuo, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo ieškovo patikimumu, prašė informacijos apie jo finansinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, svarstė, ar ginčo sandoris nepažeis kitų skolininko kreditorių interesų, bandė išsiaiškinti priežastis, dėl kurių ieškovo turtas parduodamas net 6 kartus pigiau, nei buvo įvertintas, ir ar toks sandorius nesumažins ieškovo mokumo ir pan. Atsakovas savo sąžiningumą grindė vienintele aplinkybe, kad UAB „Brėkšma“ sandorio sudarymo metu jokių įsipareigojimų kreditoriams neturėjo, išskyrus mokestines prievoles, ir įmonė buvo moki. Šiuos atsakovo teiginius paneigė prieš tai analizuota bylos medžiaga (71–81 b. l.). Be to, pats atsakovas pripažino, kad vis dėlto pradelstos skolos valstybės ir savivaldybės biudžetams 2010-12-29 pirkimo-pardavimo pasirašymo metu egzistavo.
Teismas sprendžia, kad sutarties šalių nesąžiningumą parodo ir tai, kad pagal 2010-12-29 pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamieji daiktai parduoti / įsigyti už 50 000,00 Lt, kai jų vidutinė rinko vertė sandorio sudarymo metu siekė 311 120,00 Lt pagal VĮ Registrų centro duomenis (8–10 b. l.) ir 355 000,00 Lt pagal UAB „Verslavita“ turto vertės nustatymo ataskaitą (59 b. l.). Minėta, kad įmonės turto perleidimas už aiškiai mažesnę kainą nei turto rinkos vertė prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams (pelno siekimui), t. y. ir sąžiningai verslo praktikai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
Teismo vertinimu, atsakovo nesąžiningumą nepaneigia įmonių veiklos pagrindinis tikslas – pelno siekimas, kadangi atsakovui taikomi verslininkams keliami reikalavimai. Taigi atsakovas kaip verslo subjektas privalo elgtis sąžiningai, tai išplaukia iš CK 1.5 straipsnio 1 dalies ir CK 6.158 straipsnio 1 dalies nuostatų.
2010-12-29 sutarties šalių sąžiningumą paneigia ir tas faktas, kad nepraėjus nė savaitei po ginčo sandorio sudarymo (2011-01-03) šalys sudarė patalpų ir įrengimų panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas UAB „Business Review“ perdavė UAB „Brėkšma“ neatlygintinai naudotis patalpomis ir įrengimais, esančiais (duomenys neskelbtini) (89–90 b. l.). Šios aplinkybės sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad UAB „Brėkšma“ 2010-12-29 sandorį sudarė, siekdama išvengti prievolių kreditoriams ir sandorio šalys buvo nesąžiningos.
Nustačius actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetą, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento.
Dėl restitucijos taikymo
Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.).
UAB „Brėkšma“ 2010-12-29 pirkimo-pardavimo sutartimi nepagrįstai UAB „Business Review“ perleistas turtas: pastatas-neutralizavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), grąžinami bankrutuojančiai UAB „Brėkšma“. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo sandorį UAB „Brėkšma“ gavo 50 000,00 Lt (97 b. l.), taikant restituciją šios lėšos iš ieškovo priteistinos atsakovui UAB „Business Review“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus, tenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintais „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatais iš atsakovo priteistinos ieškovui 1468,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.) (83, 85–88 b. l.), taip pat 13,44 proceso išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (27 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 išaiškino, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas UAB „Brėkšma“ yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl jam laimėjus bylą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį, šiuo atveju – 7 111,00 Lt (pagal 2010-12-29 pirkimo-pardavimo sutartį perleisto turto vidutinė rinkos vertė 311 120,00 Lt), valstybei pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį turi mokėti atsakovas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Brėkšma“ (į. k. 145171583) ir UAB „Business Review“ (į. k. 302537607) 2010-12-29 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Brėkšma“ pardavė UAB „Business Review“ pastatą-neutralizavimo stotį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją natūra – priteisti UAB „Brėkšma“ iš UAB „Business Review“ pastatą-neutralizavimo stotį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o iš UAB „Brėkšma“ priteisti UAB „Business Review“ 50000,00 Lt.
Priteisti UAB „Brėkšma“ (į. k. 145171583) iš UAB „Business Review“ (į. k. 302537607) 1468,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš UAB „Business Review“ (į. k. 302537607) 7 111,00 Lt žyminį mokestį ir 13,44 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.