- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-615-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01165-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- N. K., S. K., A. K.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, If P
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-615-198/2012
Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01165-2012-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 27 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų N. K., S. K., A. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1462-921/2012 pagal ieškovų N. K., S. K., A. K. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“, If P&C Insurance AS filialas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. Š., K. B., dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai N. K., S. K. ir A. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ ir If P&C Insurance AS filialas 1 minimalios mėnesinės algos dydžio kasmėnesines išmokas kaip žalą, susijusią su darbingumo netekimu, N. K. naudai už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 25 d. iki N. K. gyvos galvos, 12 874,67 Lt turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas S. K. ir A. K. naudai. Ieškovai nurodė, kad 2006-05-05 įvykusio eismo įvykio metu ieškovui N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir diagnozuoti centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai. Iki šios dienos ieškovui yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, būtina nuolatinė priežiūra ir slauga. Ieškovai, vadovaudamiesi CK 6.285 str. 2 d., prašė priteisti iš atsakovų minimalios mėnesinės algos dydžio mėnesines išmokas ieškovui dėl jo netekto darbingumo. S. K. ir A. K. taip pat prašė priteisti išlaidas, patirtas N. K. vaistams bei terapijai.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012-07-20 nutartimi nustatė ieškovams N. K., S. K., A. K. 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas paaiškino, kad ieškovas ieškinyje privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Šiuo atveju ieškovai nenurodė faktinio ieškinio pagrindo, kadangi visiškai neaiškios aplinkybės, kurioms įvykus buvo padaryta žala ieškovams, t. y. nenurodytos nei aplinkybės, kuriomis buvo atlikti neteisėti veiksmai, nei asmenys, kurie juos atliko. Ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovai įtraukė A. Š. ir K. B., tačiau nenurodė, su kokiomis jų teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Teismas taip pat pažymėjo, kad priimant ieškinį pirmiausia sprendžiamas ieškinio teismingumo klausimas, tačiau iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių nėra aišku, kodėl ieškinį ieškovai teikia Utenos rajono apylinkės teismui, kadangi atsakovų buveinės vietos yra Vilniuje, nėra žinoma, ar šalis sieja deliktiniai ar sutartiniai santykiai.
Šalies argumentai
Ieškovai N. K., S. K., A. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-07-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1462-921/2012 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodė, kad ieškinyje aiškiai nurodytas faktinis ieškinio pagrindas: 2006 m. gegužės 5 d. apie 16.20 val. kelio Utena – Pakalniai – Alanta 3,9 km įvykusio eismo įvykio metu ieškovui N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Iš šių faktų akivaizdu, jog žala buvo padaryta eismo įvykio metu. Iš teismui pateiktų gydytojo eksperto išvadų yra akivaizdu, kad AB „Lietuvos draudimas“ bei If P&C Insurance AS filialas yra asmenys, kurie atlygina ieškovui dalį turtinės žalos, be to, ieškovai turi teisę pasirinkti, kam reikšti ieškinį. Apeliantai pažymėjo, kad parengiamojo posėdžio metu ketino reikšti prašymą dėl baudžiamosios bylos prijungimo, iš kurios duomenų teismui bus aišku, kodėl trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų yra įtraukti A. Š. ir K. B.. Ieškinys reiškiamas Utenos rajono apylinkės teismui, kadangi eismo įvykis įvyko Utenos rajone. CPK 30 str. 5 d. numatyta, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, gali būti reiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją ar žalos padarymo vietą. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieškinio priėmimo stadijoje spręsti apie atsakovų ar trečiųjų asmenų tinkamumą, vertinti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir pasisakyti dėl jų. Pareiga teikti įrodymus tenka proceso šalims, todėl teismas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios galėjo tik pasiūlyti pateikti tam tikrus įrodymus, be ne įpareigoti juos teikti ar tikslinti, o reikalaujamų įrodymų nepateikus, palikti ieškinį nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas (lot. causa petendi). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą. Aiškiai suformuluotos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės įgalina kitą proceso šalį teikti įrodymus šioms aplinkybėms paneigti, taip įgyvendinant rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Jei dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo.
Ieškovai pareikštu ieškiniu prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir If P&C Insurance AS filialas. Kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodė 2006 m. gegužės 5 d. įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo N. K. sveikata. Tačiau iš pareikšto ieškinio nėra aiški atsakovų atsakomybė ar vaidmuo nurodytame eismo įvykyje: ar dėl žalos padarymo kaltas atsakovų darbuotojas ir atsakovai kilusią žalą turi atlyginti kaip darbdaviai, ar žalos atlyginimas priteistinas gyvybės, sveikatos ar kitokios rūšies draudimo sutarties pagrindu, ar žala priteistina dėl to, kad vairuotojai, kalti dėl eismo įvykio, savo civilinę atsakomybę buvo apdraudę atsakovų bendrovėse. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, teismas yra nešališka institucija ir negali tapti ieškovo advokatu bei suformuluoti ieškinio dalyko ar pagrindo už ieškovą, todėl šiuo atveju, ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taip pat pažymėtina, kad priklausomai nuo žalos atsiradimo pagrindo priklauso ir bylos teismingumas: jei žala atsirado delikto pagrindu, bylos teismingumas spręstinas pagal CPK 30 str. 5 d. taisykles, jei žalą prašoma priteisti sutarties pagrindu, tuomet bylos teismingumas nustatomas vadovaujantis bendrosiomis teismingumo taisyklėmis.
Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pateiktų procesinių dokumentų neatitikimo jų formai ir turiniui. Priešingai, teismas nustatė, kad pateiktame ieškinyje nėra vieno iš dviejų būtinų ieškinio elementų – ieškinio pagrindo, todėl nurodė ieškovams minėtus trūkumus pašalinti. Nors apeliantai atskirajame skunde teigia, kad iš teismui pateiktų gydytojų išvadų yra akivaizdu, jog AB „Lietuvos draudimas“ ir If P&C Insurance AS filialas yra asmenys, atlyginantys žalą, tačiau pažymėtina, kad ieškinio pagrindas turi būti nurodomas ieškinyje, o ne paminimas ieškinio prieduose. Be to, pateiktose gydytojo eksperto išvadose (b. l. 8-43) neminimas nei vienas iš atsakovų, nėra nurodomas žalos atsiradimo ar atlyginimo pagrindas. Šiuose dokumentuose nurodoma nukentėjusiojo diagnozė bei kompensuojamų ir nekompensuojamų procedūrų, vaistų bei kitų priemonių sąrašas, tačiau tokie duomenys nepadeda nustatyti aiškaus ieškinio pagrindo nagrinėjamoje byloje. Apeliantai visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo juos pateikti papildomus įrodymus ieškinio pagrįstumui įrodyti. Ginčijama nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas ieškovus įpareigojo patikslinti ieškinio pagrindą, t. y. nurodyti faktus bei aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau nenagrinėjo ieškinio pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo klausimų, kurie ieškinio priėmimo stadijoje ir nėra nagrinėjami. Ieškovui suteikiama teisė pašalinti neesminius ieškinio trūkumus parengiamajame posėdyje, tačiau asmens įtraukimas į bylą, nenurodant tam jokio pagrindo ir aplinkybių, laikytinas ieškinio trūkumu, kuris sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę (bei pareigą) pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir jo reikalavimus, tačiau šiuo atveju iš trečiaisiais asmenimis įtrauktų A. Š. ir K. B. yra atimama tokia galimybė, kadangi nėra aišku, kokiu pagrindu jie yra įtraukiami į bylą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą procesinį dokumentą bei jo priedus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą bei trūkumų šalinimą ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Ieškovams apskundus pirmos instancijos teismo 2012-07-20 nutartį dėl trūkumų pašalinimo, baigėsi skundžiama nutartimi nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Todėl pirmos instancijos teismas apeliacinės instancijos teismui palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, turi nustatyti ieškovams naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.