Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civlinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Greitos dalys“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė nustatytu terminu dubliko nepakeitė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Kęstutis Jokimas palaikė ieškinį iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad nuo Sutarties su UAB „DHL Lietuva“ sudarymo momento atsakovei buvo žinoma siuntų siuntimo, svorio apskaičiavimo tvarka. Pradinis kreditorius informavo, kad atsakovė, kaip klientas, pateikdavo siuntas nurodydavma jų realų svorį, o tada pradinis kreditorius siuntas persverdavo, sertifikuotais prietaisais jas išmatuodamas ir nustatydavo jų tūrinį svorį, kurio pagrindu ir buvo išrašytos atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradinis kreditorius UAB “DHL Lietuva” su atsakove UAB “Greitos dalys“ sudarė 2016 m. birželio 9 d. Siuntų ir krovinių vežimo sutartį Nr. SLS_P01-f3 (toliau - Sutartis), kuria įsipareigojo vežti ar organizuoti atsakovės perduotų siuntų ir krovinių vežimą, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą numatytomis sąlygomis ir tvarka (el.b. I tomo 4-6 l.). Pagal Sutarties 11.7 punktą, kainos skaičiuojamos bei sąskaitos klientui išrašomos pagal faktinį arba tūrinį siuntos/krovinio svorį (pagal tai, kuris yra didesnis). Šalių sudarytos Sutarties 11.5 punktu, atsakovė įsipareigojo apmokėti DHL pateiktą sąskaitą ne vėliau kaip per 14 dienų po jos išrašymo. Sutartimi taip pat buvo susitarta dėl kainoraščio, kuriame nurodyta tūrinio svorio apskaičiavimo formulė (el.b. III tomo 8-10 l.). Pradinis kreditorius laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 iki 2018 m. spalio 29 d. atsakovei išrašė ir pateikė PVM sąskaitas-faktūras bendrai 4764,21 Eur sumai (el.b. I tomo 8-22, 25-26, 29-30, 32-36, 38-45, 50-52, 56-58, 63-67, 69-74 l.). Siuntų etiketėse nurodytas siuntos svoris (el.b. II tomo 4-185 l.). 2018 m. lapkričio 8 d., ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės 4764,21 Eur dydžio skolą (el.b. I tomo 23-24 l.). 2018 m. lapkričio 9 d. pranešimu atsakovė buvo informuota apie kreditoriaus pasikeitimą (el.b. I tomo 53-55 l.). 2018 m. lapkričio mėn. atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas (el. paštu), motyvuodama, kad yra klaidiingai apskaičiuotas siuntos dydis ir todėl yra didesnė siuntos kaina (el.b. I tomo 86-91 l.). Šalių susirašinėjimas rodo, kad atsakovė tokias pretenzijas reiškė (el.b. II tomo 239-244 l., III tomo 3-7 l.).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sąskaitose nurodytų krovinio svorio neatitikimo siuntų etiketėms.

Civiliniame procese pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio, teigdamas atsikirtimus į jį. Taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai).

Dėl skolos

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys buvo sudariusios vežimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius (krovinio vežėjas) teikė atsakovei (krovinio siuntėjas) vežimo paslaugas, kurių metu kroviniai buvo gabenami ir pristatomi krovinių gavėjams. Pastarieji nebuvo pareiškę pretenzijų dėl krovinio ar vežimo paslaugos kokybės. Tai gi, šalys savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. Kadangi konkrečiu atveju yra svarbūs transportavimo dokumentai (jų turinys), nes juose fiksuojamos svarbiausios aplinkybės (rekvizitai, vežimo sąlygos, krovinio svoris ir kt.). Pažymėtina, kad šalių Sutarties 2.4 punkte numatyta, jog tūrinio svoris - tai siuntos ar krovinio svoris, apmokestinamas pagal faktiškai užimamą vietą transporto priemonėje. Tai rodo, jog siuntos etiketėje nurodytas svoris yra ne tik pačios prekės faktinis svoris, bet ir apimantis faktiškai užimamą vietą transporto priemonėje. Iš į bylą pateiktų siuntų etikečių ir sąskaitų-faktūrų matyti, kad daugeliu atveju siuntų svoriai skiriasi, tačiau ieškovei, leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindus savo teiginių, kad aktualus siuntos svoris yra nurodomas būtent sąskaitose faktūrose, o ne siuntos etiketėje, teismas nuomone yra pagrindas pripažinti, kad ieškinys įrodytas tik iš dalies, t.y. dėl 2283,76 Eur skolos (suma sutampa tiek su siuntos svoriu siuntos etiketėje, tiek ir pradinio kreditoriaus išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, ieškinys tenkinamas tik dalyje - dėl 2286,76 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, o kitoje dalyje ieškinys laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Dėl delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybų dydis yra vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 317,46 Eur delspinigių ir 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, iš atsakovės ieškovei priteistina 40,00 Eur suma.

Sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga yra vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o tokios pareigos nesilaikiusi šalis, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę.

Konkrečiu atveju vertinant šalių elgesį, ginčo kilmę (iš esmės ginas kilo dėl išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų), ieškovės nereagavimą į atsakovės pretenzijas, nors ir teiktas po reikalavimo teisės perleidimo, matyti, jog buvo pažeistas sutarties šalių bendradarbiavimo principas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 317,46 Eur delspinigių priteisimo netenkinamas.

Ieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (45,37 proc.) iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (2323,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) ir 426,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistinos 733,74 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios įstatymų numatytos sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Greitos dalys“, į.k. 303986359, ieškovės UAB „Juris LT“, į.k. 303262509, naudai 2283,76 Eur (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt trys eurus 76 ct) skolos, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. (aštuonių procentų) metinių palūkanų už priteistą 2323,76 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019-01-24) iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir 426,93 Euyr bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Juris LT“, į.k. 303262509, atsakovės UAB „Greitos dalys“, į.k. 303986359, naudai 733,74 Eur (septynis šimtus trisdešimt trys eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.