Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-113-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-08
Bylos Nr.
1A-286-113-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Arvydas Daugėla
Nuteistasis
R. J.
Advokatai
Antanas Jonušas
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-113/2010

Teisėja Nijolė Bagdonienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Arvydo Daugėlos, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui advokatui Antanui Jonušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-04-02 nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 145 str. 1 d., pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., ir galutinė subendrinta bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad 2009-10-04, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), lytiškai santykiavo su L. M. prieš jos valią, pavartodamas fizinį smurtą, bei tenkino lytinę aistrą su L. M. prieš jos valią analiniu ir oraliniu būdu, pavartodamas fizinį smurtą.

Be to, R. J. nuteistas už tai, kad 2009-10-04, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), po to, kai išžagino ir seksualiai išprievartavo L. M., grasino ją nužudyti, jei ji papasakos apie išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, R. J. nuteistas už tai, kad 2009-10-04, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), pavartodamas psichinę prievartą, reikalavo iš L. M. pinigų – 10 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas L. M. sūnaus.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. bei pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., nes negrasino nužudyti L. M., nieko iš nukentėjusiosios nepavogė, gražiai jos paprašė duoti pinigų, jei gali, ji atsakė, kad pinigus turi namie, pažadėjo duoti pinigų, jie kartu nuėjo iki jos namų. Nuteistasis prašo jį išteisinti pagal BK 145 str. 1 d. bei pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis R. J. ginčija jo nuteisimą pagal BK 145 str. 1 d. bei pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. J. pripažino kaltu padarius BK 145 str. 1 d. bei BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

BK 145 str. 1 d. numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Išanalizavus bylos medžiagą, matyti, jog nukentėjusioji L. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog R. J., žagindamas ir seksualiai prievartaudamas, grasino ją užmušti, išžudyti jos šeimą, jei ji netylės, jam priešinsis, kam nors apie tai papasakos, baigęs ją prievartauti R. J. taip pat ne kartą pakartojo, kad jei kas nors sužinos apie tai, jis ją užmuš (t. 1., b. l. 16-18; t. 2, b. l. 110-111). Taigi L. M. teigimu, R. J. psichinį smurtą (grasino ją nužudyti) vartojo ne tik kaip priemonę palaužti jos valią ir įveikti jos pasipriešinimą išžaginimo bei seksualinio prievartavimo metu, taip bet ir po lytinio santykiavimo bei lytinės aistros tenkinimo. Teismas pagrįstai vadovavosi aptartais nukentėjusiosios parodymais, nes jie buvo nuoseklūs, aiškūs, išsamūs viso proceso metu, atitinka faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai (liudytojos O. R. parodymai), ir pagrįstai atmetė nuteistojo versiją, kad jis negrasino nužudyti L. M., nes ji prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, pats nuteistasis dėl šio kaltinimo davė prieštaringus parodymus: iš pradžių apklaustas ikiteisminio tyrimo metu teigė neprisimenąs, ar grasinęs L. M. užmušti, jei ši kam nors pasakys apie išžaginimą (t. 1, b. l. 104), vėlesnės apklausos metu jau aiškino L. M. negrasinęs (t. 1, b. l. 110), teisiamojo posėdžio metu parodė, jog gal ir grasino L. M. nužudyti (t. 2, b. l. 109). Kad L. M. R. J. grasinimą suvokė ir įvertino kaip realų pavojų gyvybei, patvirtina jos pačios parodymai, prašymas prokuratūrai, kuriame ji nurodė bijanti R. J., jo grasinimo nužudyti, dėl to nebegalinti gyventi savo namuose (t. 1, b. l. 71). Įvertinus bylos aplinkybes, kurioms esant buvo pasakyti grasinantys žodžiai, – R. J. prieš tai žagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją, vartodamas prieš ją fizinį smurtą, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, įskaitant ir galvą, sąlygojusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, – pripažintina, jog nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis gali savo grasinimą realiai įgyvendinti. Išsakydamas grasinimą nužudyti, R. J. siekė įbauginti L. M. ir suprato, kad ji turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas. Nuteistojo veikoje esant aptartiems objektyviesiems ir subjektyviesiems BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiams bei nustačius, kad nuteistasis grasinimą nužudyti nukentėjusiajai išsakė ir po to, kai ją išžagino ir seksualiai išprievartavo, ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d., jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

R. J. taip pat nepagrįstai prašo išteisinti jį pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. Nukentėjusioji L. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad baigęs ją prievartauti R. J. pareikalavo, įsakmiai liepė duoti 10 Lt, prieš tai prigrasinęs, kad ji niekam nesakytų apie tai, kad jis ją prievartavo, ji pasakė pinigų turinti namie, priėjus namus, jis pasakė duodantis 5 minutes atnešti pinigus (t. 1, b. l. 16, 21; t. 2, b. l. 111). Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes jie išliko nuoseklūs viso proceso metu, atitinka bendrą įvykio situaciją. Nuteistojo versija, kad jis gražiai nukentėjusiosios paprašė duoti pinigų, jei ši gali, yra nelogiška, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl atmestina. Pagal bylos aplinkybes jis pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios turtą po to, kai nuketėjusiąją išžagino ir seksualiai išprievartavo bei pagrasino ją nužudyti, jei ši kam nors apie tai papasakos, t. y. pavartojęs psichinę prievartą. Todėl R. J. suvokė, kad jis kėsinasi pagrobti nukentėjusiosios turtą palaužęs jos valią, ir siekė įgyvendinti šį savo nusikalstamą sumanymą, tačiau tam sutrukdė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. J. pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Arvydas DaugėlaDalius Jocys