Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę (bausmė atlikta);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 31 MGL (1 550 Eur) dydžio baudą (bausmė atlikta, bauda sumokėta (duomenys neskelbtini)),

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 11.49 val. ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2024 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val. tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 1,90 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad įtarimas jam yra pagarsintas, išverstas į suprantamą kalbą, įtarimo esmė aiški ir suprantama, su įtarimu sutinka bei prisipažįsta, jog padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl jos padarymo. Prisipažįsta, kad jis 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 11.49 val. ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Detalizavo, kad jis 2024 m. rugsėjo 14 d., nakties metu su taksi atvažiavo pas mamą adresu (duomenys neskelbtini), nes susipyko su savo sugyventine A. J. Automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinei A. J. Ji minėtą automobilį 2024 m. rugsėjo 7 d. paliko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. 2024 m. rugsėjo 15 d., iš ryto jis išgėrė 3 litrus alaus. 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 11.30 val., gal ir truputį vėliau nusprendė perstatyti minėtą savo sugyventinės automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), arčiau, t. y. prie savo mamos namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kai jis pradėjo važiuoti automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tai neatsargiai užkliuvo į kitą automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis pavažiavo su automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apie 4 metrus. Kai atsitrenkė į automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis sustojo, kažkas paskambino minėto automobilio savininkės sugyventiniui – A. T., kurį jis pažįsta, bei pastarasis išėjo į lauką. Jis A. T. paaiškino, kad atsitrenkė į pastarojo sugyventinės automobilį. Tada A. T. paskambino savo sugyventinei – automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkei. Ji išėjo į lauką, po ko iškvietė policijos pareigūnus. Po 20-30 minučių atvyko policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis girtas bei sulaikė. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. J. parodė, kad A. M. yra jos sugyventinis. Automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso būtent jai. Ji 2024 m. rugsėjo 7 d. paliko prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 14 d., nakties metu jos sugyventinis (kaltinamasis) A. M. su taksi išvažiavo pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini), kadangi tarp jų įvyko žodinis konfliktas. 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 12.00 val. jai paskambino sugyventinis ir paprašė atvažiuoti, kadangi jis girtas vairavo ir sugadino svetimą automobilį, paprašė paimti automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ji pati tiesiogiai minėto įvykio nematė. Kai ji atvyko į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), tai policijos pareigūnai jai jos automobilio neatidavė ir išvežė su tralu. Jos sugyventinis A. M. buvo sulaikytas, jis buvo neblaivus, t. y. tai pastebėjo iš jo bendro elgesio, be to, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Nors jos automobilis ir yra apdraustas, tačiau įvykis nėra draudiminis. Ji matė sugadinto automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkę, tačiau jos nekalbėjo. Kiek ji pastebėjo, tai automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadintas bamperis. Mano, kad reikės sumokėti už minėto automobilio bamperio sugadinimą apie 1 000 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. Š. parodė, kad ji gyvena kartu su A. T. Automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai. Ji 2024 m. rugsėjo 15 d. nematė, kaip A. M. sugadino jos automobilį. 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 23.00 val. ji pastatė savo automobilį namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Butas, kuriame ji gyvena, yra (duomenys neskelbtini), buto langai išeina į kitą pusę, t. y. į kiemą. 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 11.30 val. kažkas pabeldė į duris. Sugyventinis išėjo į lauką. Gal po 10 minučių jis jai parašė SMS žinutę „Tau atsitrenkė į mašiną, reikia užpildyti deklaraciją“. Po 2 minučių ji išėjo į lauką ir pamatė, kad jos automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš priekio, iš dešinės pusės yra sugadintas – sulaužytas visas bamperis, išlaužyti dešinio žibinto laikikliai. Taip pat pamatė, kad prie jos automobilio stovi visiškai girtas jai anksčiau nematytas vyriškis, kurio vardą ir pavardę sužinojo vėliau, kai atvyko policijos pareigūnai, tai buvo A. M.. Pastarasis prisipažino, kad vairuodamas savo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jos automobilį būdamas girtas, tačiau ji pati įvykio nematė. Ji iškvietė policiją, kadangi buvo neįmanoma susikalbėti su A. M., kuris buvo visiškai girtas. Dėl šio įvykio draudimas jai turi sumokėti padarytą žalą, t. y. 2 000 Eur. Ji pretenzijų dėl įvykio kaltininkui A. M. neturi.

(duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 11.49 val. A. M. adresu (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kliudė bei apgadino automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2024 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val. alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 1,90 promilės neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. rugsėjo 15 d. protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrima įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Stovint minėtu adresu priešais daugiabutį namą, matoma (duomenys neskelbtini) spalvos transporto priemonė „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint šią transporto priemonę, matomi apgadinti priekinis buferis ir dešinės pusės žibintas, salone bendra tvarka nepažeista, daugiau išorinių apgadinimų nėra. Stovint priešais minėtą „BMW“ automobilį, iš kairės pusės automobilių stovėjimo aikštelėje matoma (duomenys neskelbtini) spalvos transporto priemonė „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis patrauktas iš eismo įvykio vietos. Apžiūrint transporto priemonę, matomos kairėje pusėje apgadintos keleivio durelės, galinis sparnas, galinis buferis, salone bendra tvarka nepažeista, daugiau išorinių apgadinimų nėra. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. „Volkswagen“ automobilis po apžiūros nuvežtas į saugojimo aikštelę.

2024 m. rugsėjo 15 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali. A. M. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš 12.00 val., prietaisu (alkotesteriu) „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas asmens tikrinimas: pirmuoju tikrinimu 12.15 val. buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu – 12.28 val. nustatytas 1,90 promilės neblaivumas. A. M. atsisakė pasirašyti akte.

Alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose užfiksuota, kad kaltinamajam A. M. 2024 m. rugsėjo 15 d., 12.15 val. buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2024 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val. buvo nustatytas 1,90 promilės neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)).

2024 m. liepos 22 d. patikros sertifikate užfiksuota, kad alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki (duomenys neskelbtini), alkotesteris tinkamas naudoti.

2024 m. rugsėjo 16 d. VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad keleivinio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra A. J..

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „VW Passat Variant 2.0 TDI DPF“ (2006 m. gamybos), kuro tipas – dyzelinas, kaina su PVM 2024 m. rugsėjo mėnesį yra 2 620 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti ir kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bei sutampa tarpusavyje ir vienas kitą papildo, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę ir juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas esmines bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta bei nekelia jokių objektyvių abejonių.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 16 d. įvykusios apklausos metu A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 11.49 val. ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Detalizavo, kad automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė 2024 m. rugsėjo 7 d. paliko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. 2024 m. rugsėjo 15 d., iš ryto jis išgėrė 3 litrus alaus, o apie 11.30 val. nusprendė perstatyti minėtą savo sugyventinės automobilį arčiau, t. y. prie savo mamos namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kai jis pradėjo važiuoti automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tai neatsargiai kliudė kitą automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po 20-30 minučių atvyko policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis yra neblaivus. Šie teismo aptarti kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. J. parodė, kad A. M. yra jos sugyventinis, o automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso būtent jai. 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 12.00 val. jai paskambino A. M. ir paprašė atvažiuoti, nes jis girtas vairavo ir sugadino svetimą automobilį, paprašė paimti automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau ji pati tiesiogiai minėto įvykio nematė. A. M. buvo sulaikytas, pastarasis buvo neblaivus, t. y. tai pastebėjo iš jo bendro elgesio, be to, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. Š. parodė, kad ji tiesiogiai 2024 m. rugsėjo 15 d. nematė, kaip A. M. sugadino jos automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį ji 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 23.00 val. pastatė savo automobilį namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 11.30 val. kažkas pabeldė į duris, jos sugyventinis A. T. išėjo į lauką. Gal panašiai po 10 minučių sugyventinis jai parašė SMS žinutę, kad kažkas atsitrenkė į minėtą jos automobilį. Po 2 minučių ji išėjo į lauką ir pamatė, kad jos automobilis iš priekio, iš dešinės pusės yra sugadintas, t. y. sulaužytas visas transporto priemonės bamperis, išlaužyti dešinio žibinto laikikliai. Taip pat pamatė, kad prie jos automobilio stovi visiškai girtas jai anksčiau nematytas vyriškis (pastaba. kaltinamasis A. M.), kuris prisipažino, jog vairuodamas savo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jos automobilį būdamas girtas, tačiau ji, kaip minėjo, pati įvykio nematė. Ji iškvietė policiją, kadangi buvo neįmanoma susikalbėti su A. M., kuris buvo visiškai girtas. Kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą patvirtina ne tik aptarti bei tarpusavyje sutampantys minėtų proceso dalyvių duoti parodymai, bet ir 2024 m. rugsėjo 15 d. neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rezultatai, kuriuose užfiksuota, kad alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. 2024 m. rugsėjo 15 d., 12.15 val. buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, o 2024 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val. buvo nustatytas 1,90 promilės neblaivumas. Be kita ko, šiuos prieš tai sutampančius ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismo pripažintus įrodymais, taip pat atitinka ir policijos pareigūnės (tyrėjos) tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys. Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajam A. M. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 11.49 val. ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 1,90 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. M. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o asmens kaltė įrodyta visiškai.

Pabrėžtina, kad A. M. inkriminuotame kaltinime nėra detalizuota, kokiu tiksliu laiku kaltinamojo iškvėptame ore buvo nustatyta inkriminuojama 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir įrodymus, nustatyta, kad minėta etilo alkoholio koncentracija buvo nustatyta 2024 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas neginčijamas ir objektyvias aplinkybes, kaltinamajam A. M. inkriminuotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog policijos pareigūnai 2024 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val. tikrinimo metu A. M. iškvėptame ore nustatė 1,90 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Papildomai akcentuotina, kad toks faktinių aplinkybių patikslinimas esminės reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai neturės ir jos neblogins.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 16 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei kitais baudžiamojoje byloje spręstinais klausimais.

Dėl kaltinamajam A. M. skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. M. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes.

A. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, kaltinamasis A. M. iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio buvo teistas du kartus, taip pat vieną kartą ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, bausmes yra atlikęs, šiuo metu pastarojo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ar (ir) teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per trejų metų laikotarpį buvo vieną kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn – už automobilio vairavimą, neturint specialiosios teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, paskirtą baudą yra apmokėjęs. Bylos duomenimis kaltinamasis A. M. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už analogiško nusikaltimo padarymą; baustas administracine tvarka dėl transporto priemonės vairavimo neturint specialiosios teisės tai daryti; šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta reali turtinė žala tretiesiems asmenims), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokuroro siūlomą 45 parų arešto bausmę, kuri parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną arešto bausmę A. M. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 30 parų areštą.

Įvertinus tai, kad A. M. arešto bausme nuteistas pirmą kartą, prieš tai paskirtas kriminalines bausmes yra įvykdęs (taip pat ir sumokėjęs baudą), šiuo metu dirba, o turtinę žalą patyrę asmenys kaltinamajam pretenzijų neturi, vertintina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pasitikėti A. M. ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant prokuroro prašomą šešių mėnesių terminą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį 1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba kitomis svarbiomis priežastimis, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) toliau dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 4) taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniais, į A. M. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) (dvi dienos) išbūtas laikas. Viena laikinajame sulaikyme išbūta diena prilygintina vienai arešto parai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas vertina esant tikslinga A. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, asmens padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tik tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio (vienerių metų) šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas, nustatydamas konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą, atsižvelgia į tai, kad A. M. už analogiško nusikaltimo padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau antrą kartą, be kita ko, pastarasis trauktas ir administracinėn atsakomybėn už automobilio vairavimą, neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Tai reiškia, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas laikytina vienu iš šiurkščiausių KET pažeidimų, tačiau tai darė net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Pabrėžtina ir tai, kad nors kaltinamasis A. M. transporto priemone pavažiavo vos kelis metrus (kaip teigia pats asmuo, pavažiavo apie 4 metrus), tačiau atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Be kita ko, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi, pirmiau aptartų kaltinamojo padarytą nusikaltimą charakterizuojančių aplinkybių visumoje, A. M. nustatytinas prokuroro prašomas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – 5 metai, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tos dienos, kai kaltinamajam A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, o būtent – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų svarbių priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog A. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – keleiviniu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o A. M. sugyventinei – A. J.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, jog ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamojo sugyventinė būtų žinojusi apie tai, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jai priklausantį automobilį, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą aptarta baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas), jeigu yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos pagal VšĮ „Emprekis“ vertinimą, o būtent – 2 620 Eur, išieškojimas iš kaltinamojo būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai tikslinga išieškoti minėtą transporto priemonės vertės – 2 620 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo, o informacijos apie daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalimis, A. M. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba kitomis svarbiomis priežastimis; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; toliau dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį).

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į A. M. paskirtą arešto bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei 5 (penkeriems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti Valstybės naudai automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 620 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų).

A. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1) atvykti į probacijos tarnybą ((duomenys neskelbtini)) per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) Jeigu nuteistoji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, ji turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ar kitais šiame procesiniame sprendime išspręstais klausimais, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti A. M., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma mokama į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.