- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 2-2558/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- UAB „Vasaris“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vasaris“ (civilinė byla Nr. B2-5729-392/2013).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vasaris“, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovui UAB „Vasaris“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti S. S.. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, atsakovo mokestinė nepriemoka yra 15 760,91 Lt, kuri susidarė atsakovui nemokant įstatymų nustatytų mokesčių už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovas siuntė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad nepadengus įsiskolinimo per 30 dienų, ieškovas pateiks teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau minėtas pranešimas nebuvo įteiktas nei UAB „Vasaris“ vadovės gyvenamosios vietos adresu, nei įmonės buveinės adresu. Pažymėjo, kad nuo pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimo atsakovui registracijos adresu dienos praėjo penkios dienos, todėl ieškovas laiko, kad pranešimas atsakovui buvo įteiktas, o skola, praėjus nuo įteikimo 30 kalendorinių dienų, apmokėta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vasaris“ .
Šalies argumentai
Teismas sprendė, kad ieškovas teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes kreditorius pranešimą skolininko registracijos adresu, Pilies g. 30, Vilniuje, išsiuntė tik vieną kartą, pranešimas nebuvo įteiktas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas VMI prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį - nagrinėti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Vasaris“ iškėlimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) VMI, siekdama įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, du kartus siuntė atsakovui pranešimus, kuriuose nurodė, kad nepadengus įsiskolinimo per 30 dienų, ieškovas pateiks teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau UAB „Vasaris“ vadovės gyvenamosios vietos adresu ir buveinės vietos adresu pranešimų įteikti nepavyko. Apelianto teigimu, jis išnaudojo visas galimybes ginčą išspręsti ne teismo tvarka.
2) ĮBĮ reglamentuoja tik pakartotinio pranešimo išsiuntimo adresą – pakartotinį pranešimą privaloma išsiųsti įmonės buveinės adresu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vasaris“, yra pagrįsta ir teisėta.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį, jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditoriaus (kreditorių) pareiga apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei (skolininkei) raštu. Pranešime turi būti nurodyti neįvykdyti įmonės įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų laikotarpį.
Pranešimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, kad ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstine sprendimo ne teisme tvarka. Ji nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos, todėl kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti įstatyme numatyti privalomi alternatyvūs pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Kreditoriaus pranešimo įteikimo skolininkui tvarką būtina aiškinti taip, kad būtų užtikrinta protinga kreditoriaus teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir skolininko intereso būti informuotam apie ketinimą jam iškelti bankroto bylą pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
Pažymėtina, jog ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdus. Tai reiškia, kad kreditorius neprivalo įteikinėti pranešimo visais šioje normoje nurodytais būdais: pavyzdžiui, nepavykus pranešti įmonei apie tokį ketinimą registruotu laišku, kreditoriui nėra pareigos įteikinėti tokį pranešimą per kurjerį ar antstolį. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu, nepavykus pranešti vienu iš nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes kreditorius pranešimą skolininko registracijos adresu, Pilies g. 30, Vilniuje, išsiuntė tik vieną kartą, pranešimas nebuvo įteiktas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tokiu būdu nepagrįstai suabsoliutino atsakovo, nevykdančio savo pareigos pranešti apie buveinės adreso pasikeitimą, teises.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VMI registruotomis pašto siuntomis siuntė pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB “Vasaris” įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (išsiųsta 2013 m. kovo 29 d., grįžo neįteikta 2013 m. gegužės 2 d. su žyma “neatsiėmė”) bei Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės buveinės adresu Pilies g. 30, Vilnius (išsiųsta 2013 m. 9 d., grįžo neįteikta 2013 m. gegužės 11 d. su žyma “persikraustė”). Nors į bylą pateiktame antstolės I. B. 2012 m. gruodžio 20 d. rašte nurodyta, kad UAB „Vasaris” vadovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), t.y. kitu adresu nei VMI siųstas pranešimas registruotąja pašto siunta, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal minėtą antstolės raštą taip pat nustatyta, kad UAB „Vasaris” adresu Pilies g. 30, Vilniuje, nerasta, įmonė jokios veiklos šiuo adresu nevykdo. Iš viešojo registro tvarkytojo duomenų Juridinių asmenų registre matyti, jog registre nurodytas UAB „Vasaris“ buveinės adresas Pilies 30, Vilniuje, iki šiol yra nepakeistas.
Kaip minėta, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodytos pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei neįteikimo pasekmės, t. y. kreditorius tokiu atveju turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu ir pranešimas tokiu būdu laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo įteikimo. Byloje nėra duomenų, kad gavus duomenis dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįteikimo įmonės buveinės adresu, minėtas pranešimas atsakovui būtų siunčiamas pakartotinai. Pažymėtina, kad atsakovui vėliau buvo siųsta ir pati pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kopija (ĮBĮ 6 str. 4 d.), kuri www.post.lt duomenimis nebuvo įteikta atsakovui ir siunta buvo grąžinta siuntėjui. Pagal įstatymo reikalavimus, tam, kad pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų laikomas įteiktu, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu ir įstatymas nereikalauja pakartotinio pranešimo išsiuntimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms ir dėl nurodytų motyvų, apeliacinės instancijos sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas šioje byloje nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl pagrįstais laikomi ieškovo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčosprendimo ne teisme tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, neaiškino ar ieškovo pareiškimas atitinka kitiems įstatymo keliamiems reikalavimams dėl pareiškimo.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškovo VMI pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vasaris“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.