- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- I-244-423/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00800-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. J., B. A. J., A. B., R. J., J. G., M. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J., R. J., B. A. J., A. B., J. G., M. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. J., R. J., B. A. J., A. B., J. G., M. V. patikslintu skundu prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2016-11-22 raštą Nr. 8SD-6852-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017-04-21 sprendimą Nr. 1SS-1089-17.5 „Dėl skundų nagrinėjimo“; įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl J. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos valstybės išperkamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 2,75 ha vertės paskaičiavimo (1 t., b.l. 3-4, 125-132, 2 t., b.l. 21-23).
Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, jog ginčijami administraciniai aktai yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovas iš viso neapskaičiavo J. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos valstybės išperkamos 2,75 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), vertės. Pagal Valstybės išperkamos žemės vertės apskaičiavimo metodiką, kadangi valstybės išperkama žemė yra (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), jos vertė turi būti skaičiuojama įvertinus šios metodikos 1.7.3. ir 1.7.4. punktuose numatytus priedus (koeficientus) ir bazinė žemės sklypo vertė padauginta iš šių pataisos koeficientų: pataisos koeficiento teritorijos socialiniam - gamybiniam potencialui, apskaičiuoto pagal šios metodikos 6 punktą – 8; ribojasi su magistraliniu keliu Vilnius – Kaunas (88 km) – koeficientas 2; randasi Kauno marių regioniniame parke (rekreacinės paskirties) – koeficientas 3. Tačiau atsakovas nevykdo 2016-12-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo ir iki šiol nepateikė naujo J. J. turėtos grąžintinos žemės vertės paskaičiavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nevykdo tiesioginių pareigų ir iš naujo neapskaičiuoja ginčo žemės sklypo (2,75 ha) vertės. Europos Žmogaus Teisių Teismas, įvertindamas 1 Protokolo 1 straipsnio taikymo praktiką, pabrėžė, kad asmenims negali būti užkraunama pernelyg didelė našta, ypač tais atvejais, kai nuosavybės grąžinimo procesas užtrunka dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, klaidos ar neapsižiūrėjimo. Kadangi pareiškėjams žemės nuosavybės atstatymas vyksta nuo 1991 m., atsakovo pateikiami vienas kitam prieštaraujantys dokumentai, kiekvienam pareiškėjui pateikti skirtingi paskaičiavimai, pateikti keli sprendimai tai pačiai valstybės išperkamai žemei, todėl sunku susigaudyti, kuris dokumentas yra galiojantis, kuris – negaliojantis, todėl didelė dalis išperkamos žemės vertės paskaičiavimo dokumentų yra neteisėti ir nepagrįsti. Vadovaudamiesi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstituciniais teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į patikslintą skundą (2 t., b.l. 10-15) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjai NŽT Kauno miesto skyriui 2016-10-25 pateikė prašymą, kuriuo išreiškė pageidavimą vietoj piniginės kompensacijos gauti lygiavertį miško sklypą bei prašė ištaisyti klaidą apskaičiuojant A. J. ir jiems visiems grąžintinos žemės vertę, o iš naujo atlikus paskaičiavimą, jiems išmokėti skirtumą. NŽT Kauno miesto skyriaus 2016-11-22 rašte Nr. 8SD-6852-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjams nurodė, jog jų prašymas netenkintinas, kadangi nuosavybės teisės pretendentas į ginčo žemės sklypą yra atkurtos ir pakeisti valstybės išperkamos žemės vertę pagal pareiškėjų atliktus paskaičiavimus nėra teisinio pagrindo. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros visų pretendentų į J. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini)įskaitant ir J. G., M. V., J. J., B. A. J., A. J. ir R. B. atžvilgiu, yra baigtos, nuosavybės teisės yra pilnai atkurtos. Vienintelis administracinis aktas, kuris galėtų būti priimtas, jau baigus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, tai sprendimas panaikinti arba pakeisti jau priimtą sprendimą. Sprendimą pakeisti ar panaikinti priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas gali (bet neprivalo) priimti vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad sprendimas (-ai) dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priimtas (-i) pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų. Šiuo atveju toks sprendimas nebuvo priimtas. Pažymėjo, jog atsakovas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, apskaičiavo ginčo žemės vertę teisingai. Apskaičiuotą vertę įrašė į sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, sprendimai nėra panaikinti ar pakeisti, todėl net ir įpareigojus iš naujo spręsti klausimą dėl 2,75 ha žemės vertės perskaičiavimo, toks veiksmas nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2016-11-22 rašto Nr. 8SD-6852-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ (1t., b.l. 83-84) bei NŽT 2017-04-21 sprendimo Nr. 1SS-1089-17.5 „Dėl skundų nagrinėjimo“ (1t., b.l. 10-12) pagrįstumo ir teisėtumo, t.y. dėl 2,75 ha (1/4 dalies iš 11 ha) J. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios Kauno miesto ribose, vertės.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog J. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos iš viso valdė 11 ha žemės (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos). Pretendentai nuosavybės teisėms į valstybės išperkamą ginčo 2,75 ha žemės sklypą, esantį Kauno miesto ribose, atkurti yra J. G., M. V., J. J., B. - A. J., A. J. ir R. B.. Visiems pretendentams nuosavybės teisės į šį žemės sklypą yra pilnai atkurtos:
J. G. (tenkanti žemės dalis - 0,4583 ha): Kauno apskrities viršininko 2009-06-19 įsakymu Nr. 02-01-6632 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)” (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1t., 247 lapas) ir Kauno apskrities 2009-06-19 sprendimu Nr. 9786 (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1t., 253 lapas) - į 0,2000 ha žemės, išmokant piniginę kompensaciją. Kauno apskrities 2009-11-04 išvada Nr. 2491 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1t., 269 lapas) į (duomenys neskelbtini) dėl 0,2583 ha žemės.
M. V. (tenkanti žemės dalis - 0,4584 ha): NŽT 2014-10-28 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-608 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.” (nuosavybės teisių atkūrimo būdas pakeistas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015-12-15 įsakymu Nr. 8VĮ-1554-(14.8.2.)), NŽT Kauno miesto skyriaus 2015-12-31 išvada Nr. 8IP-376 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ į Kauno apskr., Jonavos raj., Ruklos kadastro vietovę - 0,3953 ha žemės (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t., 371, 507, 509 lapai). NŽT 2015-06-17 sprendimu Nr. 8S-287-(l4.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.” (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t., 470 lapas) - į 0,0631 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0631 ha žemės sklypą, esantį L. S. (duomenys neskelbtini).
J. J. (tenkanti žemės dalis - 0,4583 ha): Kauno apskrities 2009-05-26 išvada Nr. 2440 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1t., 245 lapas) į (duomenys neskelbtini). dėl 0,2583 ha žemės. Kauno apskrities viršininko 2009-06-19 įsakymu Nr. 02-01-6634 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)” (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1t., 249 lapas) ir Kauno apskrities 2009-06-19 sprendimu Nr. 9788 (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1t., 255 lapas) - į 0,2000 ha žemės, išmokant piniginę kompensaciją.
B. A. J. (tenkanti žemės dalis - 0,4583 ha): NŽT 2014-10-28 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-609 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Bronislovui A. J.” (nuosavybės teisių atkūrimo būdas pakeistas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016-09-23 įsakymu Nr. 8VĮ-1072-(l4.8.2.)), NŽT Kauno miesto skyriaus 2016-09-23 išvada Nr. 8IP-37 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ į (duomenys neskelbtini)- 0,3957 ha žemės (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t., 366, 579, 583 lapai). NŽT 2015-07-13 sprendimu Nr. 8S-358-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Bronislovui A. J.” (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t., 453 lapas) - į 0,0626 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0626 ha žemės sklypą, esantį L. S(duomenys neskelbtini).
A. J. (tenkanti žemės dalis - 0,4583 ha): NŽT 2014-10-28 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-607 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo vietovėje pilietei A. J.” (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t., 363 lapas) - į 0,3383 ha žemės, išmokant piniginę kompensaciją. NŽT 2015-05-29 sprendimu Nr. 8S-199-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. J.” (pakeistas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015-09-25 įsakymu Nr. 8VĮ-1133-(l4.8.2.)) - į 0,0659 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0659 ha žemės sklypą, esantį L. S. g. (duomenys neskelbtini). (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t., 484, 493 lapai). NŽT 2015-05-29 sprendimu Nr. 8S-200-(l4.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. J.” (pakeistas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015-09-25 įsakymu Nr. 8VĮ-1132-(14.8.2.)) - į 0,0541 ha žemės, išmokant piniginę kompensaciją. (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t., 488, 491 lapai).
R. B. (tenkanti žemės dalis - 0,4584 ha): Kauno apskrities viršininko 2009-06-19 įsakymu Nr. 02-01-6633 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)” (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1t., 251 lapas) ir Kauno apskrities 2009-06-19 sprendimu Nr. 9787 (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1t., 254 lapas) - į 0,2000 ha žemės, išmokant piniginę kompensaciją. Kauno apskrities 2009-10-26 išvada Nr. 2484 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1t., 265 lapas) į (duomenys neskelbtini). dėl 0,2584 ha žemės.
P. B. A. J., A. B., J. G., A. J., R. J. ir M. V. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė 2016-10-21 prašymą (gautas 2016-10-25 Nr. 8FP-3751) (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2t., 601 lapas), kuriuo išreiškė pageidavimą vietoj piniginės kompensacijos gauti lygiavertį miško sklypą bei prašė ištaisyti klaidą apskaičiuojant A. J. ir jiems visiems grąžintinos žemės (2,75 ha) vertę, o iš naujo atlikus paskaičiavimą, jiems išmokėti skirtumą. Ginčijamu NŽT Kauno miesto skyriaus 2016-11-22 raštu Nr. 8SD-6852-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b.l. 83-84) pareiškėjų prašymas netenkintas, kadangi pareiškėjams nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą yra atkurtos, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra galiojantys, nenuginčyti, žemės vertė paskaičiuota teisingai, vadovaujantis teisės aktais. NŽT 2017-04-11 sprendimu Nr. 1SS-1089-17.5 pareiškėjų skundas atmestas iš esmės tais pačiais motyvais (1 t., b.l. 10-12).
Šio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Tvarka).
Valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo metodika ir Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – Lygiavertiškumo nustatymo metodika).
Kaip jau minėta, pareiškėjai nesutinka su 2,75 ha (1/4 dalies iš 11 ha) J. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios Kauno miesto ribose, verte. Tačiau visiems pretendentams nuosavybės teisės į visą ginčo žemės sklypą (valstybės išperkamą žemę) yra atkurtos įvairiais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (tiek atlyginant pinigais, tiek perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai mieste, tiek perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą kaimo vietovėje). Minėti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai taip pat patvirtino, jog minėtų sprendimų jie neginčijo, tačiau jie siekia, jog valstybės išperkamos žemės vertė (2,75 ha) būtų perskaičiuota. Atsakovas su tuo nesutinka.
Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytą nuostatą, yra pabrėžęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog joje yra nustatytos dvi sąlygos, kurių egzistavimas suteikia teisę NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui neteismine tvarka pakeisti ar panaikinti įsiteisėjusį viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, o būtent, priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo turėjo būti pažeisti atitinkamų įstatymų reikalavimai ir, antra, dėl to (dėl sprendimo neteisėtumo, jo keitimo būdo ir pan.) turi nekilti (nebūti) ginčų. Aiškinant antrąją sąlygą, reikalaujančią, kad dėl sprendimo pakeitimo ar jo panaikinimo turi nekilti ginčų, tai ši sąlyga subjektų aspektu reiškia, kad ginčų turi nekilti tarp institucijos, priėmusios sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, ir asmenų, kuriems nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos šiuo sprendimu. Nuosavybės teisių į žemę perėmimo ar perleidimo atveju po sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo, tinkamais šio teisinio santykio subjektais yra laikytini asmenys nustatyta tvarka perėmę nuosavybės teises į atitinkamą žemės sklypą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-57/2012, 2012-09-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2388/2012, 2015-06-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1532-858/2015).
Be to, iš įvardintos nuostatos taip pat matyti, kad joje kalbama apie priimtų sprendimų panaikinimą ar pakeitimą dėl to, jog jie nesuderinami su teisės aktų reikalavimais, taip pat apie joje nurodytų asmenų teisę, bet ne pareigą panaikinti ar pakeisti priimtus sprendimus.
Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad institucija, kuri šiuo metu yra kompetentinga spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus (atsakovas - NŽT), nesutinka su pareiškėjų skundo motyvu, jog ginčo žemės sklypo (2,75 ha) vertė apskaičiuota neteisingai, pažeidžiant Žemės įvertinimo metodikos ir Lygiavertiškumo nustatymo metodikos nuostatas, nurodydama, jog sprendimai, kuriais pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę, priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisėti bei pagrįsti.
Ši aplinkybė patvirtina, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų, numatytų Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje – dėl priimto sprendimo ir jo keitimo būdo tarp šio teisinio santykio subjektų turi nekilti (nebūti) ginčų.
Pažymėtina, jog priimant ginčijamus sprendimus, kaip ir kitais atvejais, viešojo administravimo subjektas yra saistomas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, pagal kurias, administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Šiuo atveju ginčijamuose administraciniuose aktuose aptartos visos reikšmingos aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdų ir sąlygų į ginčo žemės sklypą, nurodyti žemės vertės skaičiavimo kriterijai ir pagrindai. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamuose aktuose yra nurodyti ginčo situaciją reglamentuojantys teisės aktai, išsamiai, aiškiai ir pakankamai aptarti visi pareiškėjų skunde nurodyti motyvai, aptarti reikšmingi faktai, argumentai ir įrodymai, kuriuose inter alia yra įvertinta, ar pareiškėjams tinkamai atkurtos nuosavybės teisės už likusį žemės plotą – 2,75 ha, ar yra galimybė išspręsti ginčą administracine tvarka, siekiant tinkamai įgyvendinti NŽT priskirtas funkcijas. Teismas daro išvadą, kad skundžiami administraciniai aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįsti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjai skunde nurodė, jog atsakovas nevykdo 2016-12-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo ir iki šiol nepateikė naujo J. J. turėtos grąžintinos žemės vertės paskaičiavimo. Tačiau faktinės šios bylos ir Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. 1-2595-554/2016 aplinkybės nėra tapačios, kadangi administracinėje byloje Nr. 1-2595-554/2016 ginčas kilo dėl 1,24 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kaime, o šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl kito žemės sklypo, esančio Kauno miesto, o ne Kauno rajono teritorijoje. Šias aplinkybes iš esmės pripažino teisminio nagrinėjimo metu ir pareiškėjai, patvirtinę, jog šioje byloje kilo ginčas dėl 2,75 ha žemės sklypo, esančio Kauno mieste.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra jokio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Nenuginčijus sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2,75 ha žemės sklypą ir atmetus skundo reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl 2,75 ha žemės vertės paskaičiavimo. Skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.