Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant vertėjai Dainai Bžeskienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Y. R., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, nukentėjusiajam K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Y. R. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriui dėl 2008 m. vasario 20 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus administracinės veiklos poskyrio pareigūno nutarimu Y. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 100 litų piniginė bauda, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus nuobaudas, galutinė administracinė nuobauda paskirta – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn Y. R. patrauktas už tai, kad 2007 m. spalio 13 d. 00.30 val. Klaipėdoje, Debreceno g. ties 94 namu, vairuodamas automobilį „Ford Focus“ valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo ir kliudė du stovinčius automobilius Ford Sierra valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) ir Renault Vel Satis valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Vairuotojas Y. R. iš įvykio vietos nuvažiavo, policijos nekvietė. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171, 271 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Y. R. su nutarimu nesutinka ir nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes eismo įvykis įvyko dėl K. P. kaltės, kadangi jo vairuojamas automobilis Renault Vel Satis prieš pajudant stovėjo už jo automobilio ir pradėjo judėti būtent tuo momentu, kai jis savo vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti. Nuo kelio dešinio kelkraščio pradėjo važiuoti įsitikinęs ar tai bus saugu, o K. P. pajudėjo staiga, nepasirinko saugaus greičio, atstumo ir neįsitikinęs, kad jo manevras netrukdys kitiems eismo dalyviams. Iš K. P. priklausančio automobilio sugadinimų aiškiai matyti, kad autoįvykis įvyko dėl K. P. kaltės. Šios aplinkybės nebuvo išaiškintos priimant nutarimą. Be to, neišaiškintos aplinkybės dėl automobilio Ford Sierra, priklausančio T. B. sugadinimų. Jis minimo automobilio nekliudė ir neapgadino. Jo automobilio dešinė pusė yra nežymiai subraižyta ankščiau nei įvyko eismo įvykis, todėl nėra jokių įrodymų, kad jis kaltas dėl automobilio Ford Sierra apgadinimo nėra.

Pasitraukimas iš įvykio vietos buvo sąlygotas automobilio Renault Vel Satis vairuotojo K. P. agresyvaus ir neadekvataus situacijai elgesio. Po susidūrimo nukentėjusysis išlipęs iš automobilio šaukė necenzūriniais žodžiais, trenkė durimis, spardė jo automobilį, ko pasakoje padaryti keli įlenkimai ir sudaužytas galinis dešinysis žibintas. Dėl tokio elgesio patyrė šoką ne tik jis, bet ir automobilyje buvusi jo žmona bei anūkas. Gindamas savo šeimą nuo realaus pavojaus gyvybei ir turtą nuo sugadinimų, pasitraukė iš įvykio vietos. K. P. bandė vytis, tačiau nepavyko. Apie tai, kad automobilis buvo apspardytas patvirtina ir po autoįvykio padarytos automobilio fotografijos ir remonto įmonės išrašyta sąskaita-faktūra. Dėl neteisėtų K. P. veiksmų kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. Šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos, įrodymai neįvertinti, todėl nutarime padaryta nepagrįsta išvada dėl jo kaltės.

- panaikinti 2008 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus administracinės veiklos poskyrio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E764987/07, o bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Y. R. atstovas advokatas Osvaldas Martinkus teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime išdėstytos įvykio aplinkybės neatitinka faktinių eismo įvykio aplinkybių, nes nurodoma, kad Y. R. vairuodamas automobilį Ford Focus, Debreceno g. ties 94 namu, Klaipėdos m nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė du stovinčius automobilius Ford Sierra ir Renault Vel Satis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, susidūrimas įvyko automobiliams judant. Atstovas šiais ir skunde išdėstytais motyvais prašo skundą tenkinti.

Nukentėjusysis K. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su skunde išdėstytais motyvais nesutinka ir paaiškino, kad 2007 m. spalio 13 d. apie 0:30 val. atvažiavęs Taikos prospektu, įsuko į Debreceno gatvę ir matė, kad ties autobusų sustojimu, prie kelkraščio stovi automobilis įjungtais žibintais. Jam Debreceno gatve pavažiavus link Gedminų gatvės apie 50 m. ir priartėjus prie stovinčio automobilio, pastarasis staigiai pradėjo važiuoti, apvažiuodamas priekyje buvusį automobilį suko kairėn ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Manevras buvo staigus ir netikėtas, todėl net nespėjo sustabdyti. Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo apgadinimus ir labai susinervino, nuėjo prie automobilio Ford Focus vairuotojo, atidarė dureles ir kažką pasakė. Pripažįsta, kad galėjo ir nusikeikti, trenkė automobilio dureles, spyrė į automobilio ratą, bet jokių apgadinimų nepadarė. Po emocingo pokalbio su įvykio kaltininku paskambino policijai ir kalbant su policijos pareigūnu, automobilis Ford Focus staigiai pajudėjo, dar kliudė kelkraštyje stovėjusį automobilį Ford Sierra ir nuvažiavo. Apie tai jis informavo policijos pareigūną, o šiam leidus sekė pasišalinusį iš eismo įvykio vietos automobilį. Pastarasis įsuko į kiemą, ten bandė apsisukti ir važiuodamas atgaline eiga atsitrenkė į Mersedes Benz automobilį, po to pro tarpą tarp automobilių užvažiavo ant šaligatvio ir nuvažiavo pėsčiųjų taku. Grįžus į įvykio vietą, ten jau buvo išėjęs automobilio Ford Sierra savininkas, atvyko policijos pareigūnai, kurie užpildė visus dokumentus. Norėdamas gauti draudimo išmoką ne kartą kreipėsi į eismo priežiūros skyrių, tačiau eismo įvykio kaltininkas kviečiamas į policiją neatvykdavo. Tuomet, praėjus po įvykio apie mėnesiui, susižinojęs pažeidėjo adresą nuvyko su policininkais į jo namus, ten policininkai paėmė pažeidėjo dokumentus ir liepė vykti į policiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo turinio trūkumų.

Kaip nustatyta iš 2007-11-21 administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio (b.l.18) Y. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2007-10-13 apie 00:30 val. vairuodamas automobilį Ford Focus valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė du stovinčius automobilius Ford Sierra valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) ir Renault Vel Satis, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 171, 271 punktų reikalavimus. 2008-02-20 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės (b.l.8).

Iš byloje esančių duomenų: tarnybinio pranešimo (b.l.20), autoavarijos vietos schemos (b.l.21), nukentėjusiojo paaiškinimo (b.l.26) bei įvykio dalyvių ir liudytojų paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad eismo įvykio aplinkybės, kurios yra nurodytos protokole ir nutarime neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip nurodo pats Y. R., ką patvirtina ir nukentėjusysis, Y. R., vairuodamas automobilį Ford Focus, pradėdamas važiuoti nuo sustojimo vietos, esančios ties autobusų stotele ir kelio praplatėjimu, pradėjo važiuoti nuo dešinio kelkraščio įsukdamas į gretimą eismo juostą ir joje susidūrė su K. P. vairuojamu automobiliu Renault Vel Satis. Po šio susidūrimo, automobilio Ford Focus vairuotojas, nuvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė kelkraštyje stovėjusį automobilį Ford Sierra, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini).

ATPK 260 straipsnio 1 dalis numato būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių – administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, laiko ir esmės, šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito numatančio atsakomybę už šį pažeidimą teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė asmuo bei kitokių žinių, būtinų bylai išspręsti, nurodymas. Tokia nuostata leidžia daryti išvadą, jog protokolas inter alia yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas administracinis kaltinimas, taigi ir apibrėžiamas įrodinėjimas dalykas byloje. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog kaltinimas Y. R. suformuluotas už tokias (pagal pažeidimų padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą) veikas: 1) už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis); 2) už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis). Taigi kaltinimo apimtis aiški, Institucijos nutarimu asmuo pripažintas kaltu padaręs abu pažeidimus būtent pagal šį veikos kvalifikavimą, tačiau netiksliai nurodytos eismo įvykio aplinkybės. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad susidūrimas įvyko automobilio Ford Focus vairuotojui pradėjus manevrą nuo dešiniojo kelkraščio ir neįsitikinus, kad tai daryti saugu. Tokiais veiksmais Y. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 145 punkto reikalavimus. Šių netikslumų neištaisė ir administracinę bylą nagrinėjantis pareigūnas, taip nepaisydamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

2006-04-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.N3-444/2006 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė 1.2.2 (biuletenis administracinių teismų praktiką Nr. 9, psl.31-40), kuria yra konstatuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teise, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veiklos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybės, kad protokole ir nutarime ne visiškai yra tiksliai nurodytos pažeidimo aplinkybės ir nėra nurodyta, kad Y. R. pažeidė ir KET 145 punkto reikalavimus, nelaikytina esmine aplinkybe, kliudančia bylą nagrinėti teisme, juolab, kad nustatytos aplinkybės nėra teisiniu pagrindu veikos perkvalifikavimui, nurodžius tikrąsias eismo įvykio aplinkybes. Taigi, Y. R. ir atstovo advokato iškelta abejonė dėl protokole ir nutarime išdėstytų įvykio aplinkybių netikslumų, negali būti įvertinta kaip besąlyginis pagrindas administracinės bylos nutraukimui. Šias aplinkybes, kiek jos įtakoja veikos kvalifikavimą ir atsakomybės klausimą, teismas įvertins tirdamas faktinių aplinkybių visumą.

Dėl veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio2 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, autoavarijos vietos schema, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nukentėjusiųjų K. P., T. B. paaiškinimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, pateiktos fotonuotraukos (b.l.19;20;21;24-26;28). Y. R. yra kaltinamas tuo, kad 2007-10-13 apie 00.30 val. Klaipėdoje, Debreceno g. ties 95 namu esančioje autobusų stotelėje, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) sustojęs prie važiuojamosios dalies dešiniojo krašto išleisti keleivio, vėl pradėdamas važiuoti ir apvažiuodamas priekyje stovėjusį automobilį, išvažiuodamas iš sustojimo vietos, nepraleido jo važiavimo kryptimi, nuo Taikos prospekto lik Gedminų gatvės važiavusio nukentėjusiojo vairuojamo automobilio Renault Vel Satis ir su juo susidūrė. Dėl šių įvykio aplinkybių ginčo nekyla, nes tiek Y. R., tiek K. P., tiek liudytojais apklaustos L. R. ir E. K. šias aplinkybes nurodo vienodai. Y. R. vairuojamu automobiliu parvežė E. K., prie jos namų, esančių Debreceno g. 95 ir sustojo ją išlaipinti ties šiuo namu esančiame sustojime ir kelio praplatėjime. Tačiau Y. R. teigia, kad pastarajai išlipus, pagal visus kelių eismo taisyklių reikalavimus pradėjo važiuoti ir suko į gretimą kairę eismo juostą, nes priekyje buvo kliūtis. Šio manevro metu pavymui važiavęs K. P. trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Y. R. teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, kad K. P. specialiai laukė kol jis pradės manevrą ir staiga padidinęs greitį trenkėsi į jo vairuojamą automobilį.

Kaip nustatyta iš K. P. paaiškinimo, jis teigia atvažiavęs Taikos prospektu ir įsuko į Debreceno gatvę, kur kelio dešinėje, ties autobusų sustojimu ir kelio praplatėjimu matė stovinį automobilį su įjungtais žibintais. Jam artėjant link pastarojo automobilio, pastarasis staiga išsuko iš stovėjimo vietos į jo važiavimo krypties eismo juostą ir rėžėsi į automobilio priekinę dešinę pusę. Šias aplinkybes patvirtina ir autoavarijos vietos schema (b.l.21), bei joje iš karto po įvykio užfiksuoti automobilio Renault Vel Satis apgadinimai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l.20). Nukentėjusiojo paaiškinimu jo vairuojamo automobilio apgadinimai buvo ženkliai didesni dėl to, kad Y. R., norėdamas išsukti iš stovėjimo vietos, dideliu kampu susuko vairą, kadangi norėdamas įvažiuoti į kelio važiuojamąją dalį turėjo apvažiuoti priekyje stovėjusį automobilį. Esant dideliu kampu pasuktiems priekiniams ratams jis staigiai išsuko prieš jį ir pačiu automobilio bamperio kampu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekinę dešinę pusę. Šias aplinkybes patvirtina ir pačio J. R. nurodyta įvykio seka, kur jis teigia, kad apvažinėjo stovėjusį priekyje automobilį. Kaip nustatyta iš autoavarijos vietos schemos ir joje nurodyto automobilio Renault Vel Satis automobilio apgadinimų (b.l.21), teismo posėdžio metu pateikto draudimo įvykio tyrimo akto ir su aktu pateiktų lydinčių dokumentų, pačio Y. R. pateiktų spalvotų automobilio Ford Focus fotografijų (fotografija 1-3 ir 8), akivaizdu, kad automobiliai kontaktavo priekinėmis dalimis ir Ford Focus kontakto su nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu vieta buvo priekinis kairysis (vairuotojo pusės) bamperio kampas. Taigi, visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks, kokį jį įvardino nukentėjusysis, t.y. Y. R. pradedant važiuoti nuo dešiniojo kelkraščio, tuo pačiu metu apvažiuojant priekyje esančią kliūtį, jam darant staigų manevrą, siekiant įvažiuoti į kelio važiuojamąją dalį, jis kliudė šia eismo juosta važiavusį nukentėjusiojo vairuojamą automobilį Remault Vel Satis. Iš šios situacijos darytina išvada, jog Y. R. prieš pradėdamas važiuoti nesilaikė KET XIII skyriaus, reglamentuojančio važiavimo pradžią ir manevravimą reikalavimų, o būtent KET 145 punkto reikalavimų, prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Y. R. taip pat kaltinamas tuo, jog nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį Ford Sierra valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Šio kaltinimo pareiškėjas nepripažįsta ir nurodo, jog automobilį Ford Sierra jis apvažiavo iš kairės pusės ir jo nekliudė. 2008-01-24 teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas (Administracinė byla Nr.I-61-342/2008 b.l.52) parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą nukentėjusysis K. P. nurodė, kad avarijos kaltininkas pabėgdamas iš įvykio vietos apgadino ir kitą automobilį. Apžiūrėjus automobilį Ford Sierra buvo matyti nežymūs kairės pusės durelių ir veidrodėlio apgadinimai. Policijos pareigūno paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių taip pat išdėstytas 2007-10-13 tarnybiniame pranešime, o įvykio eiga schematiškai detalizuota ir 2007-10-13 sudarytoje schemoje (b.l.21). Iš autoavarijos vietos schemoje įvardintų Ford Sierra, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimų (b.l.21;23), T. B. paaiškinimo (b.l.24), nustatyta, kad apgadintas šalikelėje stovėjęs automobilis ir apgadinimai padaryti (nubrėžtos) kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelės sparnas, bei ratlankis. Eismo įvykio dalyviu buvęs nukentėjusysis K. P. nurodė, kad susidūrus jo ir Y. R. automobiliams, automobiliai stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje. Y. R. automobilis buvo įvažiavęs jo važiavimo kryptimi į eismo juostą stačiu kampu susuktais ratais, taip ir likęs stovėti po smūgio. Dėl eismo įvykio iškvietus policiją ir aiškinantis įvykio aplinkybes, Y. R. sumanė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau jam manevruojant jis lygiai taip pat per staigiai susuko priekinius ratus į priešingą pusę ir paspaudė akseleratorių, dėl ko nesuvaldęs automobilio kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį. Nors Y. R. neigia jam inkriminuojamą pažeidimą ir nurodytas aplinkybes, tačiau jo paties iniciatyva teikiamuose automobilio Ford Focus fotografijose (Nr. 6-7) matyti automobilio dešinės (keleivio pusės) apgadinimai (priekinio bamperio dekoratyvinių detalių, priekinio rato arkos įbrėžimai (6 fotografija)). Fotografijoje Nr. 7 taip pat net vizualiai matyti automobilio ištisiniai mechaniniai įbrėžimai nuo priekinio rato arkos iki galinės automobilio dalies. Taigi, ne tik institucijos surinkti duomenys, bet ir pačio Y. R. teikiami įrodymai patvirtina tai, kad automobilis su kliūtimi kontaktavo ir kaire (keleivio) puse ir atitinka kontakto mechanizmą, kuris nurodytas būtent jam kliudžius automobilį Ford Sierra.

Išanalizavus tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, išstudijavus kitą administracinės bylos medžiagą, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad nukentėjusiesiems ar liudytojui A. T. būtų pagrindas ir motyvas apkalbėti Y. R. ir teismas jų parodymus dėl to turėtų vertinti kritiškai. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo asmens patraukto administracinėn atsakomybėn hipotetinio pobūdžio ir abstrakčius teiginius, nurodant, kad automobilio Renault Vel Satis vairuotojas K. P. sąmoningai pasirinkęs jį kaip auką ir turėdamas tikslą jo sąskaita susiremontuoti anksčiau padarytus automobilio apgadinimus, specialiai trenkėsi į jo vairuojamą automobilį, vertinti kaip įrodymus, kuriais būtų paneigiama jo kaltė dėl jam inkriminuojamų pažeidimų.

KET II skyriaus 12 punktas apibrėžia eismo įvykį, o būtent, kad eismo įvykis – kelyje, viešose ar privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kaip nustatyta iš bylos rašytinių įrodymų viseto, Y. R. 2007-10-13 apie 00 val. 30 min., ties Debreceno g. 95 namu, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Ford Focus, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas manevrą nuo dešinio kelkraščio neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio važiuojančiai transporto priemonei ir susidūrė su automobiliu Renault Velsatis, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini). Po to, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį Ford Sierra valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Tuo šis įvykis atitinka eismo įvykio apibrėžimą ir pagal kelių eismo taisyklių 12 punktą pripažįstamas eismo įvykiu. Eismo įvykio kilimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Y. R. veiksmais, jam nepaisant KET 171 punkto reikalavimo, numatančio, kad vairuotojai atsižvelgiant į greitį privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančia transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą tarp šono, kad eismas būtų saugus ir KET 145 punkto reikalavimo, numatančio, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitinkinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Įvykio pasekmėje apgadintas nukentėjusiajam K. P. priklausantis automobilis Renault Velsatis, valstybinio ženko Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajam T. B. priklausantis automobilis Ford Sierra, valstybinio ženko Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šių aplinkybių viseto seka, kad Y. R. veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Dėl veikos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.

Pagal KET 269.3 punkto reikalavimus eismo įvykio dalyviu buvęs Y. R. privalėjo įvykus eismo įvykiui pranešti apie eismo įvykį policijai, o pagal 269.4 punkto reikalavimą pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardės ir adresais. Tačiau šių reikalavimų jis nesilaikė, iš eismo įvykio vietos, su kuria jis buvo susijęs, pasitraukė pažeidžiant kelių eismo taisykles, tuo buvo užkirsta galimybė objektyviam eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimui. Tuo buvo pažeistas kelių eismo taisyklių 271 punkto reikalavimas, suteikiantis teisę eismo įvykio dalyviams palikti eismo įvykio vietą ir vykti į policijos įstaigą tik tada kai nėra nukentėjusiųjų, visi eismo įvykio dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą ir po ja pasirašius. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas priskirtinas būtent prie tyčinių pažeidimų, kurie padaromi vairuotojo, suvokiančio, kad įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis susijęs, ir sąmoningai neteisėtai (nepranešus policijai) paliekančio eismo įvykį. Atsakomybėn traukiamo asmens neteisėta veika turi būti atlikta asmeniui sąmoningai modeliuojant savo elgesį, supratus, kad įvyko eismo įvykis.

Bylos medžiaga liudija, kad eismo įvykis neginčytinai įvyko ir jo metu susidūrė transporto priemonės, kurios buvo apgadintos. Kelių eismo taisyklės aiškiai apibrėžia vairuotojų pareigas įvykus eismo įvykiui – susijęs su eismo įvykiu vairuotojas apie įvykį privalo nedelsdamas pranešti policijai, pasilikti įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai (KET 269 punktas). Y. R. iš įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai, nežiūrint to, kad tarp eismo įvykio dalyvių buvo nesutarimas dėl įvykio aplinkybių vertinimo, nebuvo nubraižyta ir eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio schema (KET 271 punktas). Teismas konstatuoja, kad būtent Y. R. veiksmai prieštaravo aptartam teisiniam reguliavimui, nes jis po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu pateikti įvykio dalyvių – vairuotojų, liudytojos L. R. paaiškinimai, patvirtina, kad Y. R. suvokė, kad įvyko eismo įvykis ir suprato, kad apie eismo įvykį nukentėjusysis pranešė policijai. Tačiau nurodė, jog jis buvo priverstas pasitraukti iš įvykio vietos, nes privalėjo apsaugoti savo šeimos narių sveikatą bei turtą nuo tolimesnio niokojimo. Tap pat akcentuojama, kad po susidūrimo su automobiliu Renault Vel Satis, vairuotojas K. P. elgėsi agresyviai, priėjęs prie jo automobilio atidarė dureles ir šaukė necenzūriniais žodžiais. Po to, užtrenkęs dureles spardė automobilį, taip padarydamas apgadinimus, išdaužė galinį žibintą. Kartu buvusi žmona ir anūkas patyrė šoką. Matydamas, kad negalės apginti savo šeimos ir turto nuo jauno, agresyviai nusiteikusio vyriškio, iš įvykio vietos nuvažiavo. Mano, kad pasitraukė iš įvykio vietos dėl būtino reikalingumo, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Y. R. ir jo atstovas teigia, kad šis administracinis teisės pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tuo buvo siekiama išvengti galimo susidorojimo, apsaugoti turtą, kadangi K. P. eismo įvykio vietoje elgėsi agresyviai, grasino susidorojimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę 1.2.2 „Dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo būtinojo reikalingumo būklėje“, kuria nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. Todėl negalima laikyti administraciniu teisės pažeidimu veikos, kuri padaryta siekiant išvengti pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai ir kuria padarytoji žala yra mažesnė negu išvengtoji žala. Tačiau, kaip matyti Y. R. pateiktų įrodymų, kuriais jis tvirtina apie K. P. neadekvatų, sukėlusį pavojų jam ir jo šeimos nariams bei turtui, elgesį, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos dėl būtinojo reikalingumo. K. P. teisminio nagrinėjimo metu neneigia, kad kalbėjo pakeltu tonu, priėjęs prie vairuotojo atidarė dureles ir su juo pakalbėjęs jas uždarydamas jas stipriai trenkė, spyrė į ratą, tačiau neigia, kad būtų grasinęs susidorojimu. Pačio Y. R. veiksmai įvykio metu leidžia pagrįstai manyti, kad jis paprasčiausiai siekė išvengti administracinės atsakomybės ir jo veika nelaikytina įvykdyta būtinojo reikalingumo būklėje. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pranešus apie eismo įvykį policijai ir iki jai atvykstant Y. R. nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, o nukentėjusysis policijos pareigūno kuriam buvo pranešta apie įvykį sutikimu, sekė, kur vairuotojas važiuoja. Pagal administracinės bylos medžiagą, nukentėjusiųjų paaiškinimus, schemą (b.l.22,26) Y. R. pastebėjęs, kad yra sekamas kur jis važiuoja, įsuko į Debreceno g. 45 –ojo namo kiemą ir supratęs, kad nėra iš jo išvažiavimo, užvažiavo ant šaligatvių ir nuvažiavo pėsčiųjų taku link Gedminų gatvės. Šių aplinkybių neneigia ir pats Y. R., nurodydamas, kad bijojo susidorojimo. Taigi, akivaizdu, kad Y. R. nuvažiuodamas iš eismo įvykio vietos ir pavojingai vairuodamas tiek kieme, tiek užvažiuodamas ant šaligatvio, nuvažiuodamas pėsčiųjų taku, sukėlė dar didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams, nei jo nurodomas siekiamas išvengti pavojus. Be to Y. R. versijos nepagrįstumą ir nenuoseklumą patvirtina tai, kad jis nesikreipė į policijos įstaigą dėl jam gresiančio susidorojimo, o tiesiog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šios aplinkybės patvirtina, kad net ir esant minimai situacijai jo veiksmai nebuvo adekvatūs, tariamas pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis (ATPK 17 str.), iškviečiant policiją ar pačiam nuvykstant į artimiausią policijos įstaigą, todėl jo įvykdyta veika nelaikytina įvykdyta būtinojo reikalingumo būklėje ir nėra teisinio pagrindo administracinės bylos nutraukimui. Tai patvirtina, kad būtinojo reikalingumo būklės nebuvo, o ši versija iškelta siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Y. R. nei sekančią dieną, nei vėliau į policijos įstaigą nesikreipė ir į eismo priežiūros skyrių buvo pristatytas tik K. P. iniciatyvių veiksmų dėka. Kaip nustatyta iš K. P. paaiškinimo, jam besidomint įvykio tyrimo eiga, policija jį informavo, kad eismo įvykio dalyvis dar nėra identifikuotas, todėl pats ėmėsi iniciatyvos ir nuvykęs prie namo stovėjimo aikštelės, kur tikėtina gali stovėti eismo įvykio dalyvio automobilis, pamatė stovintį automobilį, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Tada paskambino į policijos budėtojų dalį, informavo apie aplinkybes. Atvykus policijos pareigūnams paprašė, kad jie informuotų Y. R. apie tai, kad jis yra kviečiamas į eismo priežiūros skyrių. Būtent po jo veiksmų į eismo priežiūros skyrių buvo pristatytas Y. R., kurs jį atpažino ir nurodė, kaip asmenį, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šių aplinkybių Y. R. neneigia, tai patvirtina ir 2007-11-08 K. P. paaiškinimas (b.l.25). Taigi, akivaizdu, kad Y. R. veiksmų seka patvirtina, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir jo veika pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra inkriminuota pagrįstai.

Nors teismas nustatė, kad protokole ir nutarime yra netiksliai nurodyta pažeidimo esmė ir tuo nesilaikyta reikalavimų numatytų protokolui ir nutarimui, tačiau tai nėra savarankišku teisiniu pagrindu administracinės bylos nutraukimui ir šios aplinkybės vertintinos analizuojant visetą faktinių aplinkybių. Teisės pažeidimo protokole ir nutarime veikos yra inkriminuotos tinkamai, dėl šių teisės pažeidimų įvykdymo aukščiau išdėstytais motyvais teismui abejonių nekyla. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina teisės pažeidimo įvykį ir įrodyta, kad šias veikas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2008-01-01) įvykdė būtent Y. R.. Atsižvelgiant į tai 2008-02-20 Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Y. R. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos įvykdymą skiriama administracinė nuobauda – 100 litų bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytosios veikos įvykdymą skiriama administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. Skiriamas administracinės nuobaudos dydžio minimalus dydis atsižvelgiant į tai, kad Y. R. veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - administracinis teisės pažeidimas padarytas asmens sulaukusio daugiau kaip 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Y. R. skundą tenkinti dalinai.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus 2008 m. vasario 20 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 764987/07, kuriuo Y. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnį 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nutarimą.

Y. R. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 100 litų baudą

Y. R. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai skiriama administracinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų teisės pažeidimų ribose ir Y. R. už įvykdytas veikas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, skiriama galutinė administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.