- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2-1083-599/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07786-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- S. M., A. G., I. G.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius bei atsakovų S, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Aurimas Keidūnas
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams S. M., A. G. bei I. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius bei atsakovų S. M., A. G. bei I. G. priešieškinį dėl sutarties sąlygų nuginčijimo, institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą ir nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2008-05-28 d. Sprendimu Nr. 1-474 ieškovui buvo perduotas patikėjimo teise valdyti savivaldybei priklausantis nuosavybės teise butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog 2008-02-21 d. su atsakovu S. M. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/0681, kurios pagrindu nuomotojas suteikė atsakovui ir jo šeimos nariams sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti minėtas patalpas, be to, 2012-03-19 d. raštu Nr. 1.35-12/578 ieškovas informavo atsakovus apie būtinybę pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus bei tai, kad jų nepateikus minėta sutartis bus laikoma pasibaigusia, tačiau nuomininkai nesilaikė minėtos sutarties 12 p., 13 p. nuostatų, t. y. vieną kartą per trejus metus pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus, todėl vadovaujantis minėtos sutarties 40.2 p. bei LR CK nuostatomis minėta sutartis laikytina pasibaigusia ir jos nutraukti nereikia, todėl laikytina, jog atsakovai šiuo metu naudojasi minėta gyvenamąja patalpa be jokio teisinio pagrindo. Ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė teismo iškeldinti atsakovus su nepilnamečiais vaikais E. G. bei D. G. su jiems priklausančiu turtu iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei išieškoti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-4, 82-86, 89-93). Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su atsakovų priešieškiniais reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog butas, esantis adresu Didlaukio g. 74-81, Vilniuje yra priskirtas socialinio būsto fondui, todėl vadovaujantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 7, 8 d. d. nuostatomis, socialinio būsto patalpas galima išnuomoti tik šeimoms ir asmenims turintiems teisę į socialinį būstą bei tik laikantis minėto įstatymo normų, be to, vadovaujantis minėto įstatymo 11 str. 4 d. nuostatomis, atsakovai privalėjo laikytis nustatytų privalomos socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų, be to, šios įstatyminės nuostatos atitinkamai buvo perkeltos ir į ginčijamą sutartį (t. y. 12 p., 13 p., 40.2 p.), kadangi sudarant ginčijamą sutartį galiojo minėto įstatymo 11 str. 4 d. nuostatos ir todėl nuomos sutarties šalys, vadovaujantis LR CK 6.157 str. nuostatomis negalėjo šių nuostatų neįrašyti į minėtą sutartį. Ieškovas taip pat nurodė, kad ginčijamos sutarties sąlygos yra viešai prieinamos, atsakovas S. M. pasirašė ant kiekvieno sutarties lapo ir nuo sutarties sudarymo momento į ieškovą dėl nuomos sutarties išaiškinimo ar jos sąlygų nuginčijamo nesikreipė, be to, 2011 m. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl teisės į socialinį būstą patvirtinimo, tačiau nesurinko visų privalomų dokumentų ir tai patvirtina tą aplinkybę, kad visgi atsakovas žinojo ir suprato ginčijamos sutarties sąlygas, be to, atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, nes ieškiniams reikalavimams turi būti taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas prašė teismo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 1-4, 82-86, 89-93). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti pilnutinai, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 164-165).
Atsiliepimas
Atsakovai S. M., A. G. bei I. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo ieškininiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra konstatuota, kad socialinio būsto nuomos sutarčiai yra taikomos griežtesnės nutraukimo sąlygos, be to, vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, t. y. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta tik teismo sprendimu, be to, atsakovai neturi jokių įsiskolinimų už nuomojamą butą ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai netinkamai eksploatuoja minėtą nuomojamą butą ar jį sąmoningai gadina, be to, atsakovas S. M. yra rusakalbis, senyvo amžiaus ir ligotas asmuo, kuriam buvo diagnozuotas infarktas, labai aukštas hipertenzinis kraujo spaudimas, širdies nepakankamumas, be to, jis sunkiai vaikšto, kas taip pat sąlygoja, jog būtinų dokumentų surinkimui buvo reikalingas ilgesnis laiko tarpas, o ieškovas visiškai nesiaiškino priežasčių, kodėl atsakovas laiku nepateikė ginčo sutarties 12 p. nuostatose nurodytų dokumentų, todėl neįvykdė pareigos nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes dėl ko susidarė prašomų pateikti dokumentų vėlavimas. Atsakovai taip pat nurodė, kad atsakovų iškeldinimas su dviem nepilnamečiais vaikais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, būtų pažeidžiantis esminę žmogaus teisę bei vaikų teisę į būsto neliečiamybę, be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamo praktikoje taip pat konstatuojama, jog nors ir pripažinus, kad nuomininkai pažeidė nuomos sutarties sąlygas, prašymas iškeldinti asmenis netenkinamas tais atvejais, kai nuoma siekiama užtikrinti nepilnamečių asmenų teisę į būstą, o šiuo atveju ieškovui buvo žinoma, kad atsakovo šeimos nariai, kuriems buvo suteikta teisė gyventi ginčo bute, augina du mažamečius vaikus, t. y. E. G. (gim. 2005-04-29 d.) bei D. G. (gim. 2009-02-25 d.). Atsakovai prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 42-48). Atsakovai pateikė teismui priešieškinį, kuriame nurodė, jog 1995-12-01 d. Vilniaus miesto Valdybos 1995-11-23 d. Sprendimu Nr. 1738V tarp Šnipiškių seniūnijos, UAB „Šnipiškių ūkis“ ir T. M. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)neterminuota gyvenamosios patalpos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo tipinė nuomos sutartis, kuria nuomotojas suteikė T. M. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui dviejų kambarių butą, kuris neišliko dėl Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2007-03-21 d. Sprendimo, kuriuo minėtas butas buvo pripažintas netinkamu naudoti ir dėl šios priežasties su atsakovais buvo sudaryta kita socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nors turėjo būti sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kadangi butas, esantis adresu Kalvarijų g. 94-3, Vilniuje buvo suteiktas pagal orderį, o ne kaip socialinis būstas ir gyvenamasis namas buvo atiduotas šeimos nariams iki 1940 metų, todėl šiuo atveju yra svarbus nuomos sutarties sudarymo momentas ir todėl yra būtina vadovautis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, be to, Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2006-12-29 d. Įsakyme Nr. 30-2571 nebuvo jokių nuorodų į nuomos sutarties sąlygų pakeitimą, tačiau atsakovui S. M. buvo pateikta naujos formos nuomos sutartis, kurioje nuomininkui buvo nustatytos papildomos sąlygos, apie kurias atsakovas nebuvo įspėtas ir tinkamai supažindintas ir apie jas sužinojo tik gavęs ieškovo 2012-03-19 d. raštą. Atsakovai prašė teismo pripažinti negaliojančiomis 2008-02-21 d. Socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 1.39-N08/0681 sąlygas : 12.p. „nuomininkas vieną kartą per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ „Registrų centro“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus. Pagal reikalingumą – invalidumo pažymėjimo kopiją, pažymą iš gydymo įstaigos dėl lėtinės ligos ir kt.“; 40.2 (nuomos sutartis pasibaigia), „sutartyje nustatytu laiku nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų“; 40.3. (nuomos sutartis pasibaigia), „nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“; 40.4. (nuomos sutartis pasibaigia), kai buto nuomininkas (šeima) nuosavybės teise įgyja būstą“ bei išieškoti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 60-63). Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti pilnutinai (b.l. 164-165).
Institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog duomenų apie tai, kad atsakovai netinkamai augina bei netinkamai ugdo savo mažamečius vaikus, neturi ir prašė teismo šią civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 37). Į teismo posėdį atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai, teisme gautas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (b.l. 163-165).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, o priešieškinys tenkintinas pilnutinai.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise nuo 2008-04-01 d. priklauso gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurias patikėjimo teise valdo, naudoja bei jomis disponuoja ieškovas (b. l. 5-6, 14-22). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2008-02-21 d. ieškovas ir atsakovas S. M. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/0681, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui S. M. ir jo šeimos nariams, t. y. A. G., I. G. bei nepilnamečiui vaikui E. G. sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti bei naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-13). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto Valdybos 1995-11-23 d. Sprendimu Nr. 1738V tarp T. M. ir UAB „Šnipiškių ūkis“ buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių adresu Kalvarijų g. 94-3, Vilniuje, neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuria T. M. ir jos šeimos nariams buvo suteiktos gyvenamosios patalpos bei 2001-02-21 d. dėl tų pačių gyvenamųjų patalpų, tarp tų pačių šalių buvo sudaryta kita nauja gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis Nr. 29 d. (b.l. 49-52). Iš Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2007-03-21 d. Sprendimo turinio nustatyta, jog T. M. ir jos šeimos nariams suteiktas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas netinkamu naudoti bei iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-29 d. Įsakymo Nr. 30-2571 turinio nustatyta, kad T. M. septynių asmenų šeimai, keldinamai iš netinkamo gyventi buto, esančio adresu Kalvarijų g. 94-3, Vilniuje, buvo išnuomoti butai, tarp jų ir butas atsakovui S. M. ir jo šeimos nariams, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 54, 73).
Pažymėtina tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs apie tai, jog Konvencijos 8 str. prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos ir apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, be to, kiekvienu atveju nustatoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – tai būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą, be to, skundžiamas apribojimas bus laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje teisėtam tikslui pasiekti, jeigu jis atitiks primygtinį socialinį poreikį ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui pasiekti (LAT 2011-06-07 d. nutartis Nr. 3K-3-267/2011m.).
Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas, o atsakovų priešieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog 2008-02-21 d. ieškovas ir atsakovas S. M. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/0681, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui S. M. ir jo šeimos nariams, t. y. A. G., I. G. bei nepilnamečiui vaikui E. G. sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti bei naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą ir pilnai sutinka su atsakovų išdėstytais argumentais, kad nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, labai svarbus yra jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, kadangi socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo bei nutraukimo tvarka bei sąlygos yra griežtai reglamentuotos įstatymų nuostatomis, sukeliančiomis atitinkamas pasekmes nuomininkams, t. y. šiuo atveju atsakovams. Teismas pilnai sutinka su atsakovų argumentais šioje dalyje, kad LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatose, kuris nuo 2003-01-01 d. pakeitė (t. y. buvo pervadintas) į LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, yra įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso bei dėl reikalavimų ir sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ar nutraukti, be to, yra įtvirtintos ir inter alia nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą, nuomos santykių šalių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų ir dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų, todėl atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo to momento - kada ieškovas ir atsakovai sudarė ginčo sutartį, t. y. šiuo atveju laikytina, kad atsakovai nuomininkais tapo iki 2002-12-31 d. (imtinai), todėl darytina išvada, jog šioje civilinėje byloje turi būti taikomos LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. nuostatos, kuriose yra nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas, LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos yra netaikomos ir dėl šios priežasties nuomos sutartys yra nekeičiamos išskyrus atvejus, numatytus LR CK nuostatose (LR CPK 176 str. - 179 str.). Teismas taip pat pilnai sutinka su atsakovų argumentais ir šioje dalyje, jog šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003-01-01 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas tęstinumą, be to, pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002-12-31 d., nuostatas būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas, kaip tai yra nustatyta naujos redakcijos (t. y. galiojančios nuo 2003-01-01 d.) įstatymo 11 str. 4, 5 d. d. nuostatose, be to, šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos įstatymo 8 str. 1 d. nuostatose (LR CPK 176 str. - 179 str.). Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatoms (t. y. redakcija nuo 2003-01-01 d.) (LAT 2012-01-17 nutartis Nr. 3K-7-110/2012 m.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, be to, teismas daro išvadą, kad šiems faktiniams nuomos santykiams turi būti taikomos bendros LR CK normų nuostatos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą, tačiau santykių susiklosčiusių faktiniu nuomos pagrindu nutraukti nuomą pažeidus nuomos sutartį nėra, kadangi atsakovai nurodė tą aplinkybę ir ieškovas su ja sutiko pilnai, jog atsakovai visą laiką tvarkingai mokėjo visus mokesčius, be to, atsakovai neturėjo jokių įsiskolinimų ieškovui bei duomenų apie tai, kad atsakovai savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi ar blogina ginčo būsto padėtį, taip pat ieškovas į šią civilinę bylą nepateikė (LR CK 6.611 str. ; LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje tenkinti ieškovo ieškinį yra nenustatyta jokių teisinių pagrindų, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas, o atsakovų priešieškinys atsakovų nurodytais motyvais yra tenkintinas pilnutinai, t. y. pripažintos negaliojančiomis 2008-02-21 d. Socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 1.39-N08/0681 sąlygos : 12.p. „nuomininkas vieną kartą per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ „Registrų centro“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus. Pagal reikalingumą – invalidumo pažymėjimo kopiją, pažymą iš gydymo įstaigos dėl lėtinės ligos ir kt.“; 40.2 (nuomos sutartis pasibaigia), „sutartyje nustatytu laiku nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų“; 40.3. (nuomos sutartis pasibaigia), „nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“; 40.4. (nuomos sutartis pasibaigia), kai buto nuomininkas (šeima) nuosavybės teise įgyja būstą“ (LR CPK 176 str. - 179 str.).
Sutinkamai su LR CPK 93 str. nuostatomis, iš ieškovo lygiomis dalimis atsakovų naudai išieškotinas 143,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 64).
Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti pilnai.
Pripažinti negaliojančiomis 2008-02-21 d. Socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 1.39-N08/0681 sąlygas : 12.p. „nuomininkas vieną kartą per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ „Registrų centro“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus. Pagal reikalingumą – invalidumo pažymėjimo kopiją, pažymą iš gydymo įstaigos dėl lėtinės ligos ir kt.“; 40.2 (nuomos sutartis pasibaigia), „sutartyje nustatytu laiku nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų“; 40.3. (nuomos sutartis pasibaigia), „nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“; 40.4. (nuomos sutartis pasibaigia), kai buto nuomininkas (šeima) nuosavybės teise įgyja būstą“.
Išieškoti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į/k 124568293, buveinė Švitrigailos g. 7/16, Vilniuje, lygiomis dalimis atsakovų S. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bei I. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 143,00 Lt žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.