Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.J., institucijos, skyrusios nuobaudą, atstovui Ričardui Patlabai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010-09-23 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas 2010 m. rugsėjo 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2010 m. liepos 15 d. 16.15 val. Kaišiadorių r. kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 85 kilometre, R.J. vairuodama automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 42 km/h viršijo leistiną 80 km/h greitį, nes važiavo 122 km/h greičiu. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – ir Institucijos) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu R.J. pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį paskirta 600 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Pažymi, jog ji nedalyvavo bylos nagrinėjime, nepasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, vietoje jos pasirašė vyras, nes tuo metu jie neprisiminė, kas galėjo vairuoti transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Atsakomybė pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį numatyta už greičio viršijimą daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R.J. surašytas už nustatyto greičio viršijimą (b.l. 14) ir skundžiamu nutarimu (b.l. 13) jai paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda už tai, kad ji 2010 m. liepos 15 d. 16.15 val. Kaišiadorių r. Kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 85 kilometre, vairuodama automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 42 km/ h viršijo leistiną 80 km/h greitį, nes važiavo 122 km/h greičiu.

R.J. skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodo, jog pažeidimo neįvykdė, automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimo užfiksavimo metu ji nevairavo, nes nuo 2010 m. liepos 14 d. 12 val. iki 2010 m. liepos 15 d. 18 val. automobilis buvo paliktas remontuoti autoservise „Dizrida“. Pažeidėja teigia, jog 2010 m. liepos 14 d. su šeima važiavo į Kauną, į oro uostą vežė sūnų L.J. Byloje pateiktas bilietas, kuris patvirtina, jog pažeidėjos sūnus 2010 m. liepos 14 d. skrido į Liverpulį (b.l. 6).

Institucijos atstovas paaiškino, jog pagal Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą (b.l. 24) nustatyta, jog transporto priemonės „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R.J., todėl ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Teismui pateikto protokolo duomenys be papildomų techninių priemonių neleidžia identifikuoti vairuotojo tapatybės, kadangi nekokybiškai fotografijoje užfiksuotas vairuotojo atvaizdas.

Įrodymus, kuriais grindžiama asmens kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą privalo surinkti Institucija ir faktiniai duomenys apie asmens įvykdytą teisės pažeidimą turi atitikti įrodymams keliamus reikalavimus tiek jų formai tiek turiniui. Šiuo atveju administracinės bylos teisena pradėta gavus kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą, tačiau jo duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad būtent R.J. vairavo automobilį pažeidimo įvykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis, išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis akivaizdu, kad Institucijos surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nėra pakankama konstatuoti, kad R.J. įvykdė jai inkriminuojamą pažeidimą, nes jos kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą grindžiama vien tik tariamu jos prisipažinimu administracinio teisės pažeidimo protokole.

Teisminio nagrinėjimo metu R.J. nurodė, jog 2010 m. rugsėjo 23 d. į Instituciją važiavo jos vyras, kuris pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole, parašė paaiškinimą. Įrašu administracinio teisės pažeidimo protokole bei paaiškinime (b.l. 18) nustatyta, jog ties parašo grafa padėtas ne R.J. parašas, pažeidėja paaiškino, jog tai jos vyro parašas. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog pažeistos ATPK 272 straipsnyje reglamentuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, inter alia susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus ir t.t. Tas pats straipsnis aiškiai nustato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo atveju R.J. bylos nagrinėjime nedalyvavo, iš jos nepaimtas paaiškinimas, ji nesusipažino su administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, tokiu būdu nežinojo, koks jai pareikštas kaltinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329). Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nustatytų esminių trūkumų teismas neturi galimybės ištaisyti, kadangi būtina atlikti išsamų aplinkybių tyrimą, kurio pasekoje gali kilti būtinybė spręsti klausimą ir dėl kitų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn. Teismas nėra subjektas pradedantis administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina nagrinėti institucijai iš naujo.

Kaip jau minėta šia nutartimi, pažeidimas yra fiksuotas techninėmis priemonėmis, tačiau išsamiai nebuvo vertinami šio protokolo duomenys siekiant nustatyti asmens, vairavusio transporto priemonę, tapatybę. Kilus pagrįstoms abejonėms ar šį pažeidimą įvykdė R.J., būtina spręsti klausimą ar yra galimybė pagal užfiksuotą atvaizdą nustatyti asmens tapatybę. Nesant tokių galimybių be specialių žinių įvertinti asmens tapatumą, tikslinga spręsti klausimą dėl portretų ekspertizės skyrimo galimybės. Portretų ekspertizė nustato asmenis pagal veido požymius, užfiksuotus nuotraukose, skaitmeninėse laikmenose, vaizdajuostėse, kino juostose ir kituose informacijos šaltiniuose (2007 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-327 patvirtintų „Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų“ 3.8 p.).

Neginčijamai yra nustatyta, kad 2010 m. liepos 15 d. 16.15 val. automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pažeidė KET 133 punkto reikalavimus. Šios bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytas asmuo įvykdęs šį pažeidimą, todėl pakartotinai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina surinkti duomenis, kurie pagrįstų konkretaus asmens kaltę dėl įvykdyto teisės pažeidimo. Pažymėtina, jog Institucija aiškinosi versiją, jog transporto priemonę galėjo vairuoti autoserviso darbuotojai, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog pažeidimo padarymo metu jie šio automobilio nevairavo (b.l. 25), tačiau nenustatyti transporto priemonės atvykimo ir išvykimo iš autoserviso laiko duomenys. Transporto priemonės savininkei pačiai neigiant vairavus transporto priemonę ir nesurinkus duomenų leidžiančių pagrįstai paneigti šią versiją, jai kyla pareiga pateikti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemone. Todėl transporto priemonės naudotojui vengiant nurodyti ar sąmoningai nurodžius ne tą asmenį, kuris vairavo transporto priemonę pažeidimo įvykdymo metu, kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Ši norma numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimą.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai, nes administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu Institucija turi surinkti įrodymus ir pagrįsti kokiais duomenimis yra grindžiama asmens kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą veiką. Pažymėtina, kad surinkti duomenys, kuriais grindžiama inkriminuojama veika turi atitikti įrodymų leistinumo taisykles (surinkti laikantis teisės aktų reikalavimų). Tik nustačius visas reikšmingas aplinkybes teismas gali spręsti ar pagrįstai asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl teismas nenutraukia administracinės bylos, o dėl aukščiau nurodytų aplinkybių grąžina nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą, būtina užtikrinti ATPK 272 straipsnyje reglamentuotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimą, kuriuo R.J. pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį paskirta 600 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.