- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- N-444-730-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarties A. V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. sausio 2 d. surašė A. V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši 2008 m. sausio 2 d., 12 val. 45 min., Bažnyčios g., ties Vytauto pr. 32, Kaune, vairuodama transporto priemonę nesilaikė visų atsargumo priemonių, neatsižvelgusi į eismo intensyvumą, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį, iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 171 ir 172 punktų reikalavimus.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. sausio 23 d. nutarimu A. V. D. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė galutinę administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesių laikotarpiui.
II.
A. V. D. teismui pateikė skundą prašydama panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. sausio 23 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, be to, pažeistas žinybingumo klausimas, nes už tuos pačius padarytus teisės pažeidimus ją nubaudė ir Kauno miesto apylinkės teismas ir policija. Pareigūnas nutarime nenurodė, kokius Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ji pažeidė, nemotyvavo nuobaudos parinkimo, nevertino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nesvarstė dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo. Administracinį teisės pažeidimą padarė neapgalvotai, dėl pažeidimo gailisi. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtina, nes paskirtoji nuobauda jai ir šeimai sukels labai sunkias pasekmes.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė skundo netenkinti, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Teismas nusprendė kad A. V. D. kaltė įrodyta, pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai ir teisėtai. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareigūnas, skirdamas A. V. D. sankcijos ribose numatytą su specialiosios teisės atėmimu susijusią nuobaudą bei nustatydamas šios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, objektyviai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę.
IV.
Apeliaciniu skundu A. V. D. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti kartu su jos anksčiau paduotu apeliaciniu skundu dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nutarimo.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistas žinybingumo klausimas, liko neišspręstas klausimas dėl nuobaudų subendrinimo. Mano, kad neteisinga, jog ją nubaudė ir policija ir teismas, jei byla perduota nagrinėti teismui, policija neturėjo teisės jos bausti. Teigia, jog policija suklastojo protokolą, nes įrašė, jog ji buvo blaivi, jei policija būtų įrašiusi, jog ji neblaivi, bylą būtų nagrinėjęs teismas. Mano, jog policija neturėjo teisės skirti nuobaudą, todėl policijos nutarimas naikintinas. Taip pat nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jai sunkias pasekmes, automobilį ji vairuoja nuo 2000 metų, per visą laikotarpį nebuvo bausta jokia nuobauda, visada vairuoja atsargiai, laikosi KET, niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, charakterizuojama tik teigiamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kadangi byla pagal A. V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nutarimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jau išnagrinėta, prašymas abu apeliacinius skundus nagrinėti kartu nesvarstomas.
A. V. D. nuobauda paskirta už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus.
Apeliantė teigia, kad policijos pareigūnai suklastojo protokolą, nes neįrašė, jog ji buvo neblaivi, todėl jos bylą išnagrinėjo policija, nors turėjo išnagrinėti teismas. Šis apeliantės teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, apeliantė 2008 m. sausio 2 d., 12 val. 45 min., vairuodama transporto priemonę nesilaikė visų atsargumo priemonių, neatsižvelgusi į eismo intensyvumą, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį, iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171 ir 172 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Kadangi apeliantė iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl pareigūnai nenustatė ir negalėjo nustatyti, ar šio eismo įvykio metu ji buvo neblaivi. Aplinkybė, jog apeliantė vėliau tą pačią dieną sukėlė dar vieną eismo įvykį, kurio metu vairavo transporto priemonę neblaivi, nesudaro pagrindo pirmąjį eismo įvykį taip pat kvalifikuoti kaip sukeltą neblaivaus (girto) asmens. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo pagrindo įrašyti, jog apeliantė buvo neblaivi, taigi protokole policijos pareigūnas tinkamai nurodė objektyvias pažeidimo aplinkybes bei tinkamai kvalifikavo apeliantės veiką pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Pagal ATPK 224 ir 225 straipsnių nuostatas, galiojusias bylos nagrinėjimo metu, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja policija, o ne teismas. Taigi apeliantės teiginys, jog bylą turėjo nagrinėti teismas, o ne policija nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis bylos aplinkybėmis.
Apeliantė taip pat kelia klausimą dėl nuobaudų subendrinimo. ATPK 33 straipsnio 1 dalis numato, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. To pačio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju policija nagrinėjo A. V. D. padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, bylas bei, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, skyrė galutinę nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. skirtas nuobaudas subendrino. Apeliantės padarytą, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo apylinkės teismas, taigi už šį pažeidimą skirtos nuobaudos nebuvo pagrindo subendrinti su nuobaudomis, skirtomis už pažeidimus, kurių bylas nagrinėjo policija.
Iš apeliacinio skundo argumentacijos taip pat matyti, kad apeliantė iš esmės siekia atgauti teisę vairuoti transporto priemones, todėl analizuotina, ar skiriant apeliantei administracinę nuobaudą, buvo laikytasi nuobaudų skyrimo taisyklių ir, ar paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota.
Sankcija už sunkesniojo iš padarytų pažeidimų – ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (pažeidimo padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija) yra bauda nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Taigi sankcija už apeliantės padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą bei apeliacinio skundo aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad skiriant A. V. Dičiūnienei nuobaudą, objektyviai ir visapusiškai buvo įvertintos visos bylos aplinkybės, padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjos asmenybė, paskirta nuobauda nėra aiškiai pernelyg griežta, nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jai švelnesnę administracinę nuobaudą.
Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.