- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-26
- Bylos Nr.
- A-403-317-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir patikslintu skundu prašė teismo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 10000 Lt moralinei žalai atlyginti už pareiškėjui padarytą moralinę žalą, padarytą Kauno miesto savivaldybės pareigūnų biurokratiniais veiksmais bei neveikimu sprendžiant jo problemas. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, Kauno miesto savivaldybės atsakingi pareigūnai toleruoja biurokratinį darbo stilių, ignoruoja ne tik Seimo kontrolieriaus R. Valentukevičiaus pažymoje ištirtus biurokratinius faktus, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 29 straipsnių nuostatas bei iš jų išplaukiančius teisės aktus, savo biurokratiniais atsirašinėjimais ir nesiskaitymu su pareiškėjo pilietinėmis teisėmis daro tiesioginį psichologinį poveikį jo sveikatai bei moralinei būsenai, t. y. daro moralinę žalą. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad vaikščiojimas po įvairias institucijas jam, II grupės invalidui su vaikščiojimo negalia ir hipertenzija, sukelia fizinį skausmą, o įvairūs biurokratiniai atsirašinėjimai žeidžia jį morališkai, todėl yra nuolatiniame nerviniame strese, įtampoje, tiesiogiai veikiančioje hipertenzijos regresą. Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad į prašomą priteisti moralinės žalos kompensaciją įtraukė ir tas išlaidas, kurias išleido vaistams, registruotų laiškų siuntimui, transportui ir kt.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę. Negavęs jokio atsakymo, 2006 m. gegužės 18 d. kreipėsi dar kartą. 2006 m. gegužės 22 d. gavo atsakymą, tačiau pavėluotai. Iš esmės teigė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad savivaldybės pareigūnai vengė jam atsakyti į 2006 m. balandžio 12 d. prašymą. Pažymėjo, kad viskas yra išdėstyta Seimo kontrolieriaus pažymoje.
Atsiliepimas
Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėju, kad Kauno miesto savivaldybė pažeidė jo teises. Iš teismui pateiktos susirašinėjimo su pareiškėju medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjas nebuvo ignoruojamas, jo prašymai buvo nagrinėjami ir raštu atsakoma į pareiškėjo prašymus bei skundus, per 2005 metus pareiškėjui buvo atsakyta 5 kartus į jo keliamus klausimus. Iš teismui pateiktos susirašinėjimo su pareiškėju medžiagos matyti, kad pareiškėjas skundėsi ne Savivaldybės darbu, o sveikatos priežiūros įstaigoje teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pareiškėjas buvo nepatenkintas Kauno centro poliklinikos darbu. Kauno miesto taryba 1997 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 67 patvirtino Viešosios įstaigos Kauno centro poliklinikos įstatus (kurie vėliau buvo papildyti ir pakeisti). Vadovaujantis šiais įstatais, įstaigos darbą organizuoti, pagrindinius veiklos uždavinius įgyvendinti privalo įstaigos direktorius (vyriausiasis gydytojas). Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio l punktas nustato, kad asmuo, manydamas, kad sveikatos priežiūros įstaigoje yra pažeistos jo, kaip paciento, teisės, raštu kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą, kuris ne ilgiau kaip per 5 dienas privalo išnagrinėti paciento kreipimąsi ir raštu pranešti apie nagrinėjimo rezultatus. Minimo straipsnio 2 punktas nustato, kad nepatenkintas šio straipsnio l dalyje nurodytu nagrinėjimu ir jo rezultatais, pacientas gali kreiptis į teismą arba valstybės institucijas, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jei pacientas kreipiasi į Sveikatos ministeriją, ji kreipimąsi išnagrinėja pati arba pagal nagrinėjamo klausimo pobūdį privalo jį perduoti nagrinėti kitoms valstybės institucijoms, kurios kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje yra išvardintos tokią teisę turinčios institucijos, tačiau savivaldybė tame sąraše nėra paminėta. Dėl šios priežasties atsakovas manė, kad Savivaldybės darbuotojai atliko savo pareigas tinkamai, neviršydami Lietuvos Respublikos teisės aktuose jiems suteiktų įgaliojimų, visuomet nagrinėdavo pareiškėjo prašymus, pateikdavo pareiškėjui atsakymus į jo prašymuose pateiktus klausimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Savivaldybės darbuotojai jam darė psichologinį spaudimą ir kad daug metų trunkantis susirašinėjimas su Savivaldybe turėjo įtakos jo sveikatos būklei.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies.
Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, būtina nustatyti, ar pareiškėjo nurodyta institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija, gavusi iš pareiškėjo jo 2006 m. balandžio 12 d. prašymą, adresuotą savivaldybės administracijos direktoriui, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Teismas nustatė, kad, negavęs jokio atsakymo, 2006 m. gegužės 18 d. pareiškėjas kreipėsi raštu į miesto merą ir tik tada gavo 2006 m. gegužės 22 d. ir 2006 m. gegužės 30 d. atsakymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl teisinių santykių, reglamentuojamų Viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnį, Tvarkos 30 punktą, pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 30 dienų terminą, tačiau akivaizdu, jog tik 2006 m. gegužės 22 d. pareiškėjui buvo pateiktas nuorašas dokumento, kuriuo buvo atsakyta Seimo kontrolieriui, išnagrinėjus 2006 m. balandžio 10 d. pažymą dėl pareiškėjo skundo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, pateikdamas pareiškėjui nuorašą dokumento, kuriuo buvo atsakyta Seimo kontrolieriui į 2006 m. balandžio 10 d. pažymą dėl A. K. skundo, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir 28 straipsnį bei Tvarkos 30, 35 ir 38 punktų reikalavimus, nes atsakymas į pareiškėjo 2006 m. balandžio 12 d. prašymą buvo ruošiamas (nagrinėjamas) per ilgesnį negu minėtuose teisės aktuose nustatytą 30 dienų terminą, jame iš esmės nėra nurodyti išsamūs atsakymai į pareiškėjo keliamus klausimus. Teismo nuomone, tai pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, emocinę ir nervinę įtampą, tuo labiau, kad A. K. yra II grupės invalidas, turi judėjimo negalią. Atsižvelgdamas į neturtinės žalos pasekmes bei tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas nusprendė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 200 Lt.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo peržiūrėti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir iš Kauno miesto savivaldybės priteisti 10000 Lt padarytai moralinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad buvo nustatyti du pažeidimai, kai pareigūnai neatsakė į jo pareiškimus, tačiau tai tik pavieniai faktai iš visos virtinės faktų, įtakojančių moralinę žalą. Pareiškėjas pabrėžia, kad biurokratinio susirašinėjimo metu dėl Kauno miesto savivaldybės atsakingų pareigūnų nenoro spręsti jo problemas pergyveno fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir kt. Pasak pareiškėjo, tai aiškiai nurodyta Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus 2006 m. balandžio 10 d. pažymoje. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2005 m. sausio 5 d. iki šiol vyksta susirašinėjimas su įvairiomis valdžios institucijomis. Šis susirašinėjimas reikalauja daug fizinių ir dvasinių jėgų, nes jis yra II grupės invalidas su vaikščiojimo negalia, todėl bet kokie vaikščiojimai (į paštą, nešant laiškus, į savivaldybę – nešant pareiškimus) jam yra skausmingi. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad serga hipertenzija, todėl visi dvasiniai išgyvenimai atsiliepia ir ligai. Pareiškėjas nurodo, kad per visą biurokratinio susirašinėjimo periodą jis yra veikiamas nervinės įtampos, biurokratinių valdininkų siuntinėjami “išsamūs” atsakymai neigiamai veikia emociškai. Savo veiksmais biurokratai žemina jo orumą, tyčiojasi iš jo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad yra pateikęs teismui ir 2001 m. lapkričio 14 d. Seimo kontrolieriaus pažymą, kas liudija, kad biurokratinis maratonas vyksta jau penkti metai ir kad prieš savivaldybės sveikatos skyriaus biurokratus savivaldybės atsakingi darbuotojai nesiima jokių priemonių. Pareiškėjas mano, kad paimant kelis faktus iš tos visumos, kuri įtakojo moralinę žalą, nepilnai įvertinta jo patirta moralinė žala, todėl dalinis jo skundo tenkinimas yra neadekvatus realiai padėčiai, išdėstytai skunde.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybė prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Patikslintą skundą, kurį apeliantas pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui 2006 m. rugsėjo 7 d., apeliantas grindė tuo, kad Kauno miesto savivaldybė, gavusi Seimo kontrolieriaus pažymas Nr. 2001/05-777 (2001 m. lapkričio 14 d.) ir Nr. 4D-2006/01-347 (2006 m. balandžio 10 d.), netinkamai ir ne laiku reagavo į šiose pažymose išdėstytus įpareigojimus. Teismo posėdžio metu apeliantas pagrinde akcentavo, kad Kauno miesto savivaldybė, gavusi 2006 m. balandžio 12 d. A. K. pareiškimą, jam atsakė tik 2006 m. gegužės 22 d., jau gavus pakartotinį, t. y. 2006 m. gegužės 18 d. apelianto skundą. Tuo pagrindu Kauno apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį bei 28 straipsnį (atsakymas buvo ruošiamas per ilgesnį nei nustatytą 30 dienų terminą), padarė išvadą, kad tai apeliantui galėjo sukelti nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, emocinę ir nervinę įtampą. Dėl paminėtų priežasčių atsakovas nesutinka su apelianto apeliacinio skundo motyvais, kad teismas įvertino tik pavienius faktus iš visos virtinės faktų, įtakojančių jam padarytą moralinę žalą.Apeliantas skunde nurodo, kad moralinė žala jam daroma nuo 2005 m. sausio 5 d. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio l dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesi nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas dėl atitinkamų atsakovo veiksmų (neveikimo) nuo 2005 m. sausio 5 d. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė su skundu į teismą, šiai dienai toks skundas negali būti nagrinėjamas.Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnis nustato 30 dienų prašymo nagrinėjimo terminą. A. K. pirmą kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę 2006 m. balandžio 12 d., pakartotinai – 2006 m. gegužės 18 d. Jam buvo atsakyta 2006 m. gegužės 22 d., t. y. įstatymo nustatytas terminas viršytas tik 10 d. Taigi, apelianto reikalaujama 10000 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė. Apeliantas motyvą, nurodytą patikslintame skunde Kauno apygardos administraciniam teismui, jog daromas poveikis į jo sveikatą, galėjo pagrįsti Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytais įrodymais (pavyzdžiui, pažyma iš gydymo įstaigos ir pan.), tačiau to nepadarė.Apeliantas skunde Kauno apygardos administraciniam teismui nurodo, kad į moralinės žalos kompensaciją įtraukia ir tas išlaidas, kurias išleidžia vaistams, pašto išlaidoms, registruotiems laiškams, transportui ir kt. Kadangi šios išlaidos yra materialinė žala bei apeliantas nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų, Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai šios žalos neįvertino kaip moralinės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo priteisti jam iš Kauno miesto savivaldybės 10000 Lt neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio, reglamentuojančio pareigą atlyginti iš deliktų atsiradusią žalą, 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Pareigą atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų numato Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, kuris taip pat nustato, jog tokia žala turi būti atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Vadinasi, nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios civilinio kodekso normos. Pagal 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, numatančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 1 dalį, nebūtina nustatyti pareigūno, valstybės ar savivaldybės tarnautojo, kitokio valstybės ar savivaldybės institucijos darbuotojo ar privataus asmens, atliekančio valdžios funkciją, kaltę. Pakanka konstatuoti, kad buvo padaryta žala, ir būtent ji padaryta konkrečiai nurodomais valdžios institucijų neteisėtais aktais (pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį valstybės valdžios institucijos akto sąvoka apima ir jos darbuotojų veikimą ar neveikimą).
Prašoma priteisti neturtinė (moralinė) žala, pareiškėjo nuomone, atsirado dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės atsakingi pareigūnai toleruoja biurokratinį darbo stilių, ignoruoja Seimo kontrolieriaus R. Valentukevičiaus pažymoje ištirtus biurokratinius faktus, biurokratiškai atsirašinėja, nesiskaito su pareiškėjo pilietinėmis teisėmis. Taip pat pareiškėjas teigė, jog į prašomą priteisti moralinės žalos kompensaciją įtraukė ir tas išlaidas, kurias išleido vaistams, registruotų laiškų siuntimui, transportui ir kt.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, <...>, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, ir įvertinus tai, jog pareiškėjas ne tik kad neprašė priteisti jam turtinės žalos atlyginimo, bet ir nepateikė įrodymų, jog jam buvo padaryta turtinė žala (nenurodė netgi konkretaus jos dydžio), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui žalos, kurią, kaip teigė pareiškėjas, jis patyrė dėl to, kad teko pirkti vaistus, siųsti registruotus laiškus, apmokėti transporto išlaidas ir kt.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunduose ir pasisakyme teismo posėdyje nurodytus administravimo subjektų pažeidimus, teisingai nustatė ir vertino reikšmingas šios administracinės bylos teisingam išsprendimui faktines aplinkybes, t.y., kad Kauno miesto savivaldybė, gavusi 2006 m. balandžio 12 d. A. K. pareiškimą, jam atsakė tik 2006 m. gegužės 22 d., jau gavus pakartotinį, t. y. 2006 m. gegužės 18 d. apelianto skundą. Kolegija sprendžia, kad dėl šiais veiksmais (neveikimu) padarytu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio pažeidimu, o taip pat Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus 2006 m. balandžio 10 d. pažymoje Nr.4D-2006/01-347 nurodytais Viešojo administravimo įstatymo pažeidimais pareiškėjui galimai sukeltų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, streso, emocinės ir nervinės įtampos pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 200 Lt neturtinė žala nėra per maža.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, turėjo vertinti ir Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus 2001 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr.2001/05-777 nurodytus atsakovo padarytus Viešojo administravimo įstatymo pažeidimus bei priteisti pareiškėjui dėl to atsiradusią neturtinę žalą. Vertinant šį pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį pažymėtina, jog, kaip jau buvo nurodyta, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių buvimo šis terminas būtų buvęs sustabdytas ar nutrauktas (CK 1.129 str., 1.130 str.). Taip pat pareiškėjas nenurodė objektyvių, t.y. nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas teiginiu, jog pareiškėjui nėra pagrindo priteisti žalos, kadangi jis praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl anksčiau atsakovo pareigūnų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, nors ir neteisingai nurodydamas patį terminą, aiškiai išsako reikalavimą taikyti šioje byloje ieškinio senatį.
Įvertinus visa, kas išdėstyta, o taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo), nurodytų Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus 2001 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr.2001/05-777, priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.