- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- I-1517-463/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00171-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 47 600 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat skunde prašoma priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundą grindžia nurodytais argumentais. Pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti peticijas Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT), paskiriant du valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatus. Kadangi pareiškėjas nėra advokatas, dėl to negalėjo tinkamai įvertinti, ar paskirti advokatai parengė tinkamas peticijas. Tik gavęs iš EŽTT nutarimą pareiškėjas sužinojo, kad ja parengtos peticijos pripažintos nepriimtinomis. Tarnybos paskirti advokatai dėl savo nemokšiškumo ar tai negebėjimų ar dėl tyčios parengė pareiškėjui peticijas, kurios neatitiko priimtinumo reikalavimų. Tarnyba, jos paskirti advokatai, sutrukdė pareiškėjui veiksmingai pasinaudoti jam garantuojama teise pateikti peticijas, užkirto kelią į tinkamą jo teisių gynimą ir žalos atlyginimą. Pareiškėjui paskirti advokatai neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnis, Lietuvos advokatų etikos kodekso 6, 7, 10, 11 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1, 13 ir 34 straipsniai ir pareiškėjui atsirado turtinė žala. Turtinė žala pasireiškė negautomis pajamomis, kadangi nebuvo priimtos peticijos, kuriomis pareiškėjas prašė priteisti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. viso 47 600 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 23–26) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepimą grindžia nurodytais argumentais. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų veiksmų, neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai įpareigoti advokatus ištaisyti peticijose padarytas klaidas ar skirti naujus advokatus parengti peticijas. Pareiškėjo prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo patenkinti, paskirti advokatai, nepažeisdami įstatymų nustatytų terminų peticijas parengė, jas pateikė susipažinti pareiškėjui, o jam pasirašius – išsiuntė į EŽTT. Nesutiktina ir su pareiškėjo teiginiu, kad peticijos buvo parengtos netinkamai, kadangi kaip matyti iš pareiškėjo su skundu pateikto EŽTT 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo, peticijos nebuvo priimtos dėl to, kad vadovaujantis EŽTT praktika pareiškėjo žalos atlyginimo klausimas jau buvo išspręstas vidaus lygmeniu, todėl toliau nebegalima laikyti, kad yra Konvencijos ar jos protokolų pažeidimų. Akivaizdu, kad ne dėl Tarnybos ar advokatų neveikimo pareiškėjo pateiktos peticijos buvo nepriimtos. Tarnyba, priėmusi 2017 m. gruodžio 22 d. raštą atsisakyti įpareigoti advokatus ištaisyti peticijose padarytas klaidas ar parengti naujas peticijas bei atlyginti pareiškėjo turtinę žalą, vadovavosi teisės aktais, neperžengė jai priskirtos kompetencijos ribų. Pareiškėjas nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Tarnybą priėmė teisėtą ir pagrįstą raštą, todėl jos neteisėtų veiksmų nėra. Nepagrįstas prašomos priteisti turtinės žalos dydis, neįrodytas priežastis ryšys, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui nurodomą turtinę žalą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 90–91) prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovė Ministerija atsiliepimą grindžia nurodytais argumentais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala pareiškėjui atsirado būtent dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl turtinės žalos atlyginimas negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo.
Rašytiniais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2017 m. sausio 26 d. prašymu (b. l. 27–34) suteikti antrinę teisinę pagalbą parengti peticiją EŽTT.
Tarnyba 2017 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-388-2506 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 44–45), be kita ko, nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui parengiant peticiją EŽTT ir paskirti advokatę J. K. (toliau – ir advokatė).
Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2017 m. balandžio 27 d. prašymu (b. l. 46–47), prašydamas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi paskirta advokatė parengė peticiją.
Tarnybos 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-17N-388-10168 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ (b. l. 48) nusprendė nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2017 m. gegužės 31 d. prašymu (b. l. 49–56) suteikti antrinę teisinę pagalbą parengti peticiją EŽTT.
Tarnyba 2017 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-17-T-2392-11630 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 68–69), be kita ko, nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui parengiant peticiją EŽTT ir paskirti advokatą G. A. P. (toliau – ir advokatas, kartu su advokate – ir advokatai).
Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2017 m. lapkričio 23 d. skundu (b. l. 70–73) dėl advokato G. A. P. netinkamos teisinės pagalbos teikimo, prašydamas Tarnybą įpareigoti advokatą ištaisyti savo neteisėtus veiksmus (skunde nurodoma, kad advokatas be pareiškėjo leidimo pateikė EŽTT jau suderintos peticijos turinį).
Tarnyba 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (2.2)NI-2-8729 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 74) kreipėsi į advokatą, prašydama pateikti informaciją dėl pareiškėjo pateikto skundo, jame išdėstytų aplinkybių ir išsamų paaiškinimą apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą ir paaiškinti skunde nurodytas aplinkybes.
Tarnyba 2017 m. gruodžio 4 d. gavo pareiškėjo 2017 m. gruodžio 1 d. skundą (b. l. 75–79) dėl netinkamai parengtų peticijų EŽTT, kuriuo prašė Tarnybą įpareigoti advokatus ištaisyti padarytas klaidas ir naujai parengti peticijas EŽTT, o tuo atveju, kai pakartotinai paduoti peticijų EŽTT negalima, prašė atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri vertinama 47 600 Eur.
Atsakydamas į Tarnybos 2017 m. gruodžio 4 d. raštą, advokatas 2017 m. gruodžio 10 d. prašyme Nr. 17-10/12-1 (b. l. 80–81) paaiškino, kad jokių pakeitimų po to, kai pats pareiškėjas pasirašė parengtą peticiją, advokatas nedarė, tokią ir išsiuntė EŽTT, todėl teigia, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Atsakydama į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 23 d. skundą ir įvertinusi jame jo ir advokato argumentus, Tarnyba priėmė 2017 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. (2.2)NO-2-9035 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 82–83), kuriame nurodė, kad nebuvo nustatyta, kad advokatas netinkamai atliko savo kaip advokato pareigas pagal Tarnybos 2017 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-17-T-2392-11630.
Atsakydama į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 1 d. skundą, Tarnyba priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą 2017 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. (2.2)NO-2-9219 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 84–86) (toliau – ir Raštas). Rašte, be kita ko, nurodyta: kadangi nuo galutinių skundžiamų sprendimų, dėl kurių buvo rengtos peticijos, priėmimo praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, pakarotinai kreiptis į EŽTT nebegalima; advokatai, įvertinus nustatytą teisinį reguliavimą, reglamentuojantį peticijų priėmimą, negalėjo numatyti, kad EŽTT, savo iniciatyva, priims sprendimą peticijas sujungti į vieną bylą ar, kad parengtos peticijos bus atmestos dėl to, kad neatitinka priimtinumo taisyklių; advokatai atliko savo pareigas ir jas atliko tinkamai, parengė peticijas ir jas laiku išsiuntė; Tarnyba, savo kompetencijos srityje, nenustatė, kad advokatai, teikdami pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą būtų suteikę ją netinkamai; Tarnyba negali vertinti skunde išdėstytų aplinkybių dėl galimai netinkamos antrinės teisinės pagalbos kokybės, nes tokių aplinkybių vertinimas neįeina į Tarnybos kompetenciją; Tarnyba, pagal savo kompetenciją, negali ir neturi teisės spręsti dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl turtinės žalos, kildinamos iš Tarnybos ir jos paskirtų advokatų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, dėl to, kad Tarnyba neužtikrino tinkamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl dėl advokatų nekompetencijos pareiškėjo pateiktos peticijos EŽTT buvo nepriimtos, jis patyrė jo prašomą priteisti turtinę žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).
CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
CK 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę žalą.
Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal Įstatymą užtikrina Tarnyba (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba, be kita ko, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą.
To paties Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles.
Vadinasi, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei. Tokia funkcija nustatyta Lietuvos advokatūrai, kuri tikrina aplinkybes dėl antrinę teisinę pagalbą teikusių advokatų veiklos. Tuo tarpu Tarnybai nustatyta pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. skundą, siekdama objektyviai ir išsamiai išnagrinėti 2017 m. lapkričio 23 d. skundą, kreipėsi 2017 m. gruodžio 4 d. raštu į advokatą, prašydama pateikti informaciją dėl pareiškėjo pateikto skundo, jame išdėstytų aplinkybių ir išsamų paaiškinimą apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą ir paaiškinti skunde nurodytas aplinkybes. Gavusi prašomą informaciją, Tarnyba priėmė 2017 m. gruodžio 14 d. raštą, kuriame nurodė pareiškėjui, kad advokatas, pareiškėjui teikdamas antrinę teisinę pagalbą nepažeidė sutartinių įsipareigojimų. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. gruodžio 1 d. skundą, Tarnyba priėmė Raštą, kuriame išsamiai atsakė į pareiškėjo argumentus, nurodydama, kad advokatai atliko savo pareigas tinkamai, t. y. parengė peticijas EŽTT ir jas laiku išsiuntė. Tai, kad paslaugos buvo suteiktos laiku ir tinkamai patvirtinta ir pats pareiškėjas savo 2017 m. balandžio 27 d. prašyme, kuriuo jis prašė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nurodęs, kad paskirta advokatė parengė peticiją ir laiku ją pridavė.
Darytina išvada, kad Tarnyba kontroliavo advokatų veiklą tiek, kiek leido teisės aktai ir sudarytos paslaugų sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos, t. y. gavusi skundus operatyviai aiškinosi aplinkybes, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, jos eiga, prašė pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių. Akivaizdu, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tarnyba vykdė sutartinius įsipareigojimus. Tuo tarpu pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių išvadą, kad Tarnyba nekontroliavo ar netinkamai kontroliavo antrinės teisinės pagalbos teikimo vykdymą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl turtinės žalos atsiradimo būtent dėl Tarnybos veiksmų ir tokių jos veiksmų neteisėtumo, atmestini kaip nepagrįsti.
Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų, iš kurių matyti, kad jis turtinę žalą kildiną ne tik iš Tarnybos, bet ir netinkamų advokatų teikiamų teisinių paslaugų kokybės, teismas atkreipia dėmesį, kad advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas. Administracinių teismų praktikoje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinimas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo), ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartį Nr. T-XX-45/2009, LVAT 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1653/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-808/2013 ir kt.).
Kaip aptarta, administracinis teismas nagrinėja tik ginčus dėl žalos, atsiradusios būtent dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai dėl advokatų teisinių paslaugų kokybės, teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, paliekami nevertinami ir nenagrinėtini. Šioje vietoje teismas pažymi, kad pareiškėjui neužkertamas kelias kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą dėl, jo manymu, kaltų asmenų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Taigi nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos. Tokiu atveju kitų viešosios atsakomybės sąlygų (realios ir pagrįstos turtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) nustatinėjimas nebeturi teisinės prasmės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.