Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 2015-05-14 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 5 d., 9 d., 65 str., laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 82 str., 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2) 2016-07-05 Kauno apygardos teismo pagal BK 181 str. 3 d., 241 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 64¹ str., laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2015-05-20, bausmės pabaiga – 2018-01-20.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016-07-27.

Nuteistasis atliko įstatymo numatytą 1/3 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nuteistasis 2016-10-11 pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016-11-09 nutarimu Nr. 357-477 atmestas nuteistojo R. K. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nutarime Komisija nurodė, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesyje stebimi daugiau neigiami pokyčiai. Jis neskatintas, drausmine tvarka baustas šešis kartus, nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau paskutinė nuobauda skirta 2015 m. gruodžio mėnesį. Papildomose socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo, į pataisos namų administraciją dėl darbo nesikreipė. Turi finansinių įsipareigojimų, tačiau juos spręsti iniciatyvos nerodė, nors į asmeninę sąskaitą pajamų gavo, tačiau teigia, jog gaunamos pajamos skirtos tik maistui. Nuteistasis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, laisvalaikį leisdavo su nedirbančiais, nusikaltimus darančiais asmenimis. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama 71 balu, išlieka nemažai kriminogeninių veiksnių, kurie gali įtakoti nuteistojo nusikalstamą elgesį ateityje, tai ankstesni teisės pažeidimai, specialybės ir darbinės patirties neturėjimas, mąstymas ir elgesys (nusikaltimus įvykdo impulsyviai, nepagalvojant apie galimas neigiamas tolimesnes pasekmes, elgesyje pasireiškia impulsyvumas, agresija, smurtas, neatpažįstamos problemos, jos adekvačiai nesprendžiamos, pateisinami smurtiniai poelgiai, ateities planams stinga detalumo, konkretumo, sunkumų ir būdų jiems įveikti numatymo). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad šiuo atveju negalima daryti išvados apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis R. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine – 71 balas, be to, nors nuteistasis skunde teigia, kad jo smurtinio elgesio rizika yra žema, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad ši rizika taip pat vidutinė, taigi, šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu teismui pateikti duomenys leidžia daryti vienintelę išvadą, kad nuteistasis savo veiksmais nesistengia mažinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos nusikalstamo elgesio rizikai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laikosi nuteistųjų subkultūros. Jis turimas problemas pripažįsta nenoriai, neišugdyti problemų sprendimo ir planavimo įgūdžiai, kuriami planai paremti tik įsitikinimu, jog viskas išsispręs savaime, nuteistasis nesiruošia galimiems sunkumams, apie juos vengia kalbėti. Jam būdingas impulsyvus elgesys, be to, elgesyje pasireiškia agresija ir smurtas, o išgėręs praranda savitvardą, tačiau nuteistasis tik 2016-10-18 kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu leisti dalyvauti Pykčio ir agresijos valdymo programoje. Taigi, nuteistasis turimų elgesio problemų konstruktyviai nesprendė ir mąstymas bei elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija nepagrįstai vertino jo ankstesnį nusikalstamą elgesį, bendravimą su tam tikrais asmenimis, finansinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Šiuo atveju ankstesni teisės pažeidimai yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys ir leidžia spręsti apie didesnį jo pavojingumą visuomenei. Be to, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai yra jo kriminogeninis veiksnys, todėl visiškai pagrįstai vertinama aplinkybė, jog nusikalstamą veiką, už kurią jis atlieka bausmę, padarė bendrininkų grupėje, laisvėje laisvalaikį leisdavo su nedirbančiais, nusikaltimus darančiais asmenimis. Nuteistasis neturi specialybės, laisvėje nedirbęs, bausmės atlikimo metu taip pat nedirba ir dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją nesikreipė. Taigi, jis neturi darbo patirties, darbinė motyvacija nėra teigiama, todėl galima pagrįstai spręsti, jog laisvėje jis susidurs su sunkumais dėl pajamų pragyvenimui, o turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių nuteistasis bausmės atlikimo metu nevykdo, padidina riziką laisvėje nusikalsti, juolab šiuo atveju, kuomet nuteistojo galimybės įsidarbinti yra jo kriminogeninis veiksnys. Bausmės atlikimo metu nuteistasis paskatintas nebuvo, tuo tarpu už drausmės pažeidimus jis baustas iš viso septynis kartus, šešios nuobaudos negaliojančios, septintą kartą nubaustas 2016-11-22, t. y. jau po jo svarstymo Komisijoje dėl lygtinio paleidimo (asmens byla, II dalis, b. l. 191). Be to, už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ne kartą buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais (asmens byla, II dalis, b. l. 178, 189, 192). Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija nepagrįstai vertino jau negaliojančias drausmines nuobaudas, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, o tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų, todėl nuteistojo baustumas viso bausmės atlikimo metu yra jį charakterizuojanti aplinkybė, leidžianti spręsti apie jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir pastangas koreguoti elgesį teigiama linkme.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.