- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 1S-88-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60203-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- R. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. J. nuteistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. J. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. lapkričio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-297 nutarta taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi nustatytos tvarkos, skatintas, mokosi specialybės. Toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad R. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 91-297 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam darydamas išvadą, jog nors nuteistasis R. J. ir daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis R. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo, kad bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas drausmine tvarka, skatintas už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, gavęs padėką. Nuteistais vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja uždaruose ir atviruose AA susitikimuose, taip pat susitikimuose su Kalėjimų kapelionų asociacijos atstovais, Psichologinės tarnybos organizuotose viktorinose. Pataisos namuose mokosi statybos apdailos kvalifikacijos. Jo darbinė motyvacija aukšta, R. J. neišrankus darbo pobūdžiui. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, sugyventine. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta ir gailisi. Nors jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau sumažėjusi nuo 63 balų iki 51 balo. Atliekant bausmę nuteistasis apgalvojo savo elgesį, klaidas ir padarė išvadas, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.2. Skundu nuteistasis prašo atsižvelgti ir į tai, kad turi dvi mažametes dukras, joms reikalingas tėvas. Išsako savo pareigą rūpintis dukromis, nes vienai sugyventinei tai padaryti labai sunku. Pastaroji su vaikais gyvena iš gaunamų pašalpų, o iki R. J. nuteisimo jis išlaikė šeimą. Taip pat prašo atsižvelgti į jo užimtumą pataisos namuose, kad nuteistojo elgesys taisosi, jis nuoširdžiai stengiasi daryti viską, kad tik greičiau būtų su savo šeima.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą, nepažeidė nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, nes šiuo metu jis dar turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
10. Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atitinka tik formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą privalomą bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės) ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (mokosi statybos apdailos kvalifikacijos, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose nebaustas, palaiko ryšius su artimaisiais). Tačiau vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, Socialinio tyrimo išvados duomenys, kita teismui pateikta rašytinė medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, jog R. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, kad R. J. koreguoja savo elgesį tinkame linkme: pataisos namuose nebuvo įdarbintas, nors noras dirbti ir buvo išreikštas, mokosi, siekia įgyti statybos apdailos kvalifikacijos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja su mama, tėvu, sugyventine. Pataisos namuose dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, uždaruose ir atviruose AA susitikimuose, susitikimuose su Kalėjimų kapelionų asociacijos atstovais, Psichologinės tarnybos organizuotose viktorinose, lanko maldos namus, laikosi pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse vieną kartą paskatintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė savo tolimesnę taisą ne struktūrinėje institucijoje. Pripažintina, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nenusveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos bei sričių, kurias vis dar būtina koreguoti.
13. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam R. J. nustatyta vidutinė, t. y. 51 balas pagal OASys metodiką nusikalstamo elgesio rizika. Sutiktina su skunde nurodytu argumentu, kad vertinimas sumažėjęs 12 balų, nes ankstesnis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 63 balai. Nustatyti ir nusikalstamo elgesio riziką patvirtinantys statiniai (29 balai) bei dinaminiai (22 balai) veiksniai, todėl spręstina, kad 22 balus R. J. dar gali koreguoti. Tokiu atveju, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, bet ne žema, vertinama alternatyvioji, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tiek viena, tiek kita aplinkybė turi sudaryti pagrindą teismui manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
14. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis teistas jau 5 kartus, padaryti tyčiniai nusikaltimai, skirta švelnesnė bausmė (laisvės apribojimas), ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos neturėjo, jis ir toliau vykdė nusikaltimus, rinkosi neatsakingą ir įstatymus ignoruojančią elgseną. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. J. iš ankstesnių savo neteisėtų veiksmų nepasimoko. Darytina išvada, kad nuteistasis turi polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio normų, yra abejingas teisės saugomoms vertybėms ir tai rodo didesnį jo pavojingumą, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Socialinio tyrimo išvadoje bei R. J. skunde išsakyta, jog nuteistasis kaltę pripažįsta, iš dalies prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau ieško save pateisinančių aplinkybių. Šiuo metu bausmę atlieka už nusikaltimų, susijusių su alkoholio vartojimu, padarymą (BK 281 straipsnio 7 dalis). Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad alkoholį R. J. vartojo dažnai, nors ir žino galimą jo piktnaudžiavimo poveikį. Apsvaigęs nuo alkoholio greitai praranda savitvardą, tampa lengvai išprovokuojamas. Dėl savitvardos praradimo nustatytas ir smurto panaudojimo atvejis prieš kitą asmenį. Matyti, kad nuteistasis rinkosi priemones dėl alkoholio vartojimo įpročio šalinimo, dalyvavo AA susitikimuose, tačiau itin reikšmingų išvadų (visiškai atsisakyti alkoholio) nepadarė. Jis nemano, jog tai didelė problema. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis nepakankamai įvertino savo elgesio modelį, kuris pasižymi netinkamu elgesiu (smurtinis, žalingo įpročio įtakoje padaryti nusikaltimai) ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad pažanga dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo būtų akivaizdi. Nuteistasis nelankė jokių smurtinio elgesio mažinimui, savitvardos kontrolės stiprinimui skirtų reabilitacijos programų ar pan. Taigi, aktyviai turimų problemų nuteistasis nesprendžia.
15. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai bei mąstymas ir elgesys. Darytina išvada, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, t. y daro nusikaltimus, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo (pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo reikalavimus, anksčiau ne kartą teistas). Situaciją analizuoti geba, tačiau vengia tai daryti, nes yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo probacija nebūtų sėkminga. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio veiksnius nustatyta, kad nusikaltimų daryme vyrauja spontaniškumas, savitvardos praradimas, pasibaigęs smurtinio nusikaltimo padarymu. Visa tai patvirtina, kad R. J. pasirenka netinkamas problemų strategijas, pasitikėdamas savo tiesioginiu patyrimu bei sėkmės tikimybe. Nors nustatyti ir apsauginiai veiksniai – motyvacija dirbti, pastovi gyvenamoji vieta, socialinių ryšių palaikymas bei narkotinių medžiagų nevartojimas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie faktoriai egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, nuteistasis vis tiek padarė nusikaltimus, būdingus jo nusikalstamo elgesio modeliui.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateikta bylos medžiaga nerodo nuteistojo akivaizdžios ir reikšmingos pažangos, patvirtinančios pakankamą pagrindą manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio modelius, kurie padės jam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą elgesį.
17. R. J. siekis kuo greičiau būti su dukromis ir sugyventine, jas išlaikyti, jomis rūpintis, nuteistojo teiginiai, jog jis laikysis įstatymų ir dorai gyvens, nėra absoliutūs veiksniai ir teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą, t. y. patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.
18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.