- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-26
- Bylos Nr.
- 2-422-71/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00301-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- Z. B.
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui Z. B. dėl skolos priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Z. B. 280 640,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 613,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 37-38).
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2008-01-05 paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovui Z. B. 200 000 litų, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2008-12-31 dienos. Atsakovas nurodytu terminu skolos negrąžino, todėl prašo negražintą skolą priteisti iš atsakovo, o taip pat prašo priteisti delspinigius už 80 640 litų sumą bei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Z. B. į teismo posėdį neatvyko, teismas atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažįsta nesvarbiomis, nes jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu atsakovas turėjo pakankamai laiko nuo 2010-05-27, todėl jo pareiškime nurodytos priežastys, kad jo atstovas negali dalyvauti teismo posėdyje nėra svarbios. Pažymėtina, kad atsakovas prie prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė įrodymų, kad turi susitarimą su advokatu, o taip pat nenurodė su kokiu advokatu yra sudaręs teisinės paslaugos sutartį (b. l. 83).
Atsiliepimas
Atsakovas Z. B. atsiliepime į ieškinį, prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pateikta 2008-01-05 paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris (b.l. 48-49). Atsakovas, 2010 m. lapkričio 23 dieną, dalyvaudamas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas, pats būdamas skolingas bankui, neturėjo tokių pinigų, kuriuos galėtų paskolinti atsakovui. Kadangi su ieškovu buvo draugai, o ieškovui reikėjo mokesčių inspekcijai pateikti įrodymus, kad turi pinigų, atsakovas sutiko pasirašyti apsimestinį sandorį, kad skolinasi iš ieškovo 200 000 litų, kad pastarasis galėtų šią sutartį pateikti mokesčių inspekcijai kaip įrodymą, apie savo materialinę padėtį. Gelbėdamas draugą, atsakovas ir pasirašė minėtą sutartį. Faktiškai jokių pinigų atsakovas iš ieškovo negavo (b.l. 61).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl skolos.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovas M. S. 2008 m. sausio 05 dieną paskolos sutartimi paskolino atsakovui Z. B. 200 000 litų, o atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2008-12-31 dienos (b.l. 55 -56). Teismas laiko įrodytu, kad paskolos sutartis tarp M. S. ir Z. B. dėl 200 000 Lt paskolos buvo sudaryta 2008-01-05 (LR CK 6.870 straipsnis) ir atsakovas pinigus 200 000 Lt gavo, pinigų gavimo faktą patvirtina sutarties 2 punktas ir pinigų gavimą atsakovas patvirtino savo parašu, pasirašydamas sutartyje. Šios sutarties atsakovas neginčijo, neprašė jos pripažinti negaliojančia, todėl minėta sutartis kadangi nėra nuginčyta yra galiojanti. Nurodytu sutartyje terminu atsakovas skolos negrąžino.
Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas bei kitas sąlygas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.
Šalių sudarytoje paskolos sutartyje buvo numatyta sąlyga grąžinti paskolą iki 2008-12-31, ir ši sąlyga atitinka LR CK 1.117 straipsnio 1 dalį.
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais, pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (LR CK 6.873 str. 1 d.).
Atsakovas Z. B. iki sutartyje nurodytos datos paskolos negrąžino, sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, įrodymų, kad šis sandoris yra apsimestinis byloje nėra, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina negrąžinta 200 000 Lt skola. Atsakovas šios paskolos sutarties neginčijo, priešieškinio nepareiškė. Atsakovas, Z. B., dalyvaudamas 2010 m. lapkričio 23 dienos teismo posėdyje, patvirtino, kad ieškovo parteiktoje paskolos sutartyje yra jo parašas. Jam minėtos sutarties tekstas yra žinomas. Šios sutarties jis neginčijo.
Dėl delspinigių ir palūkanų.
Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str. 1 d.). Ginčo šalys paskolos sutartimi sutarė, kad paskola suteikiama be keturių dienų vienerių metų terminui (sutarties 3 punktas, b.l. 55). Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo, laiku negražinus visos paskolos, mokėti paskolos davėjui 0,08 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 5 punktas). Įstatymai ar sutartys gali numatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius LR CK 6.258 str. 1 d.). Kadangi paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Palūkanų, už naudojimąsi paskolos suma, dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutarčių teisėje prioritetinę reikšmę turi sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė ir kokį suderino jos šalys. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimą sumokėti delspinigius už 504 k. dienas, taikydamas 0,08 procentų dydį (b.l.38). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo sumą (LR CK 6.258 str. 3 d.). Ši įstatymo norma reiškia, kad teismui suteikiama teisė tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva mažinti netesybas, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, skolininko elgesį ir pan. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl patirtų nuostolių, todėl teismas, vertindamas byloje surinktą medžiagą, šalių pasisakymus bei pateiktus įrodymus, ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkina iš dalies ir delspinigius priteisia už 180 dienų, kas sudaro 28 800 Lt.
Atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis šią įstatymo normą iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 228 800 Lt dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m gegužės 27 dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, teismas priteisia proporcingai tenkintų reikalavimų dydžiui iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies iš atsakovo priteisiamas ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidas dalis jo sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 3, 39 ) ir ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 99).
Tenkinant ieškinį iš dalies iš atsakovo priteistino ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, b.l. 16).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Z. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) skolos, 28 800 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus litų) delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už 228 800,00 Lt dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2010 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui M. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovo Z. B. ieškovui M. S. bylinėjimosi išlaidas – 5576 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo Z. B. 12,77 Lt (dvylika litų 77 centus), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.