Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2803-957/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
e1-2803-957/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40755-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
J. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2803-957/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40755-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. Ž. (J. Ž.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. 2020 m. spalio 11 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320D“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,92 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. spalio 11 d. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nusprendė automobilį iš prie parduotuvės esančios aikštelės perstatyti arčiau namų. Apie 15.00 val. nuėjęs prie savo automobilio sėdo į jį ir išvažiavo link namų. (duomenys neskelbtini) sankryžoje atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį. Vėliau į avarijos vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatinėjo girtumą. Kiek tiksliai įpūtė pirmą ir antrą kartą, neprisimena, atrodo virš dviejų promilių. Dėl to, kad vairavo girtas labai gailisi (b. l. 83-85).

Liudytojas A. J. (A. J.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 11 d. apie 15.15 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas nurodymas vykti link (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, kur į pranešėjo automobilį atsitrenkė „BMW“ markės automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus, bando šalintis. Atvykus minėtu adresu rado susidūrusius automobilius „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas J. Ž. pasirodė neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Alkoholio kiekio matuokliu 15.32 val. buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas, apie 15.50 val. – 3,33 promilių girtumas (b. l. 52-54).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. spalio 11 d., 15.32 val. J. Ž. buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas, o 15.50 val. – 3,33 promilių girtumas (b. l. 5-6).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. spalio 11 d. apie 15.15 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį atsitrenkė girtas vairuotojas su automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prašo paskubėti, nes bijo, kad pasišalins (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. B. 2020 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo, vykusios apklausos metu (b. l. 8).

Iš 2020 m. spalio 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog J. Ž. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,92 promilių girtumas, o antrojo – 3,33 promilių girtumas (b. l. 10).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

J. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis J. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. spalio 11 d. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nusprendė automobilį iš prie parduotuvės esančios aikštelės perstatyti arčiau namų. Apie 15.00 val. nuėjęs prie savo automobilio sėdo į jį ir išvažiavo, (duomenys neskelbtini) sankryžoje atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį. Atvykę pareigūnai nustatinėjo jam girtumą, kiek pripūtė nepamena, bet buvo virš dviejų promilių (b. l. 83-85). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuris parodė, jog 2020 m. spalio 11 d. apie 15.15 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas nurodymas vykti link (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, kur į pranešėjo automobilį atsitrenkė „BMW“ automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus, bando šalintis. Įvykio vietoje rado susidūrusius automobilius „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas J. Ž. pasirodė neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Alkoholio kiekio matuokliu 15.32 val. buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas, apie 15.50 val. – 3,33 promilių girtumas (b. l. 52-54). Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas E. B. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 8). Pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, jog išties, 2020 m. spalio 11 d. apie 15.15 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį atsitrenkė girtas vairuotojas su automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prašo paskubėti, nes bijo, kad pasišalins (b. l. 7). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, kartu patvirtina 2020 m. spalio 11 d. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 10), be to, iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. spalio 11 d., 15.32 val. J. Ž. buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas, o 15.50 val. – 3,33 promilių girtumas (b. l. 5-6). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, J. Ž. 2020 m. spalio 11 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320D“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo J. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Ž. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei prašo leisti baudą sumokėti per vienerius metus (b. l. 95-96).

Dėl J. Ž. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę J. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam J. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. Ž. – yra gana jauno amžiaus, neteistas (b. l. 12-13), praeityje baustas administracine tvarka, taip pat už vairavimą neblaiviam, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 62-65), nedirbantis (b. l. 66-69), be to, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad J. Ž. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis šios rūšies bausmės minimalų dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 11 d. 15.32 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 11.32 val. (b. l. 28-31, 32-33). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Teismas, įvertinęs J. Ž. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti baudą sumokėti per vienerius metus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus.

Kaltinamajam J. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 86-88) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo J. Ž.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. Ž. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, miesto gatvėmis, kur eismas pakankamai intensyvus, apgadino kitą transporto priemonę, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka iš esmės už analogiškos veikos padarymą, t. y. vairavimą neblaiviam, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 12 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso jam (b. l. 11). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo J. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad J. Ž. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J. Ž. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad J. Ž. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė O. A. Kolbienė 2020 m. spalio 12 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatydama dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdama šį turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, bet paliekant teisę juo naudotis, nustatant terminą nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. (b. l. 70-71). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. Ž. (J. Ž.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Ž. paskirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. Ž. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 11 d. 15.32 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 11.32 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti J. Ž. nubaustu galutine 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.

Paskirti J. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

2020 m. spalio 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. balandžio 12 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Nustatyti J. Ž. vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. Ž., kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per vienerių metų laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke “Luminor Bank” AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius