- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-12
- Bylos Nr.
- 2S-1476-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-10172-587/2011 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. P. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 3273,00 Lt žalos atlyginimo (b.l. 2-4).
Ieškovas nurodė, kad 2010 m. spalio 10 d. Kaune, Nuokalnės g., važiuodamas jam priklausančiu automobiliu VW Golf, v/n ENC 368, abejais dešinės pusės ratais įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą gilią duobę, dėl ko buvo apgadintas jo automobilis ir ekspertų paskaičiavimais padaryta 3217,09 Lt turtinė žala. Ieškovas savo reikalavimus grindė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalies nuostatomis, pagal kurias miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesmą bei saugaus eismo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą bendros kompetencijos teismams ir pasiūlė ieškovui kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (b.l.6-7).
Teismas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija (atsakovas) yra valstybinio administravimo subjektas. Bylos dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų teisėtumo, atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. l d. l p.). Rūšinio ar išimtinio teismingumo pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 360 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 36 straipsnio 2 dalį bendros kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6536-451/2011 kreipėsi į Specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti, prašydamas atsakyti, ar byla pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priskirtina bendros kompetencijos ar administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. kovo 21 d. nutartyje (civ. b. Nr. 2-6536-451/2011) konstatavo, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, nes „...viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario l1 d. nutarimu Nr. 155). Šios funkcijos vykdymas yra atsakovo vykdoma viešojo administravimo veikla“. Kadangi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viešojo administravimo veikla, o ieškovas G. P. reiškia reikalavimus Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl jam padarytos turtinės žalos, kuri atsirado ieškovui važiuojant nesuremontuotu vietinės reikšmės keliu, teismas sprendė, kad ginčas yra administracinio pobūdžio ir turėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas G. P. prašo panaikinti 2011 m. balandžio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10172-587/2010 ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
1) savivaldybės institucija, priimdama sprendimus dėl vietinės reikšmės kelių tvarkymo ir priežiūros, įgyvendina savininko, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, o ne valdžios funkcijas, todėl tokia veikla nepriskirtina viešajam administravimui. Savininko pareiga prižiūrėti jai priklausančius statinius dar nereiškia, kad gatvių duobių taisymas tampa viešuoju administravimu. Iš esmės neturi reikšmės, ar savivaldybės institucijos ar pareigūnai priėmė atitinkamus administracinius sprendimus, ar kontroliavo jų vykdymą - už padarytą žalą savivaldybė turi atsakyti kaip statinio savininkas, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Šiems santykiams nėra būdingas valdžios-pavaldumo arba subordinacijos elementas, nes šiuos santykius reguliuoja privatinė teisė;
2) Kauno miesto apylinkės teismas nutartyje rėmėsi specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. kovo 21 d. nutartimi, tačiau ši nutartis buvo priimta konkrečioje byloje, vertinant konkrečias faktines aplinkybes, kurios net nėra žinomos, nes jokie sprendimai iš šios bylos, tame tarpe ir minėta nutartis, niekur nėra paskelbta;
Šalies argumentai
3) pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalį nagrinėdami bylas, teismai atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis. Aukščiau nurodytai Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčiai nesant paskelbtai, negalima ja remtis priimant sprendimus kitose bylose. Teismui kilus abejonių dėl rūšinio teismingumo, teismas turėjo teisę motyvuotu prašymu kreiptis specialią teisėjų kolegiją.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Savivaldybės institucija ar įstaiga yra viešojo administravimo subjektas ( 2 str. 4 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijų viešojo administravimo srityje. Taigi nepagrįstas apelianto argumentas, kad tokia savivaldybės veikla (kelių priežiūra ir kt.) nepatenka į viešojo administravimo reguliavimo sritį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį bendros kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija. Panašaus pobūdžio civilnėje byloje (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6536-451/2011) Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. kovo 21 d. nutartyje konstatavo, kad toks ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Analogiškos Specialiosios teisėjų kolegijos nuostatos suformuotos 2008 m. rugsėjo 19 d. ir 2011 m. vasario 19 d. kolegijos nutartyse, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendime byloje UAB „F'ZU Lietuva" v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. A-756-2195/2010, kuriose buvo nagrinėjami panašaus pobūdžio klausimai, susiję su žalos atlyginimu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dar kartą kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl nagrinėjamos bylos teismingumo nustatymo. Paminėtos Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys patalpintos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, prie apylinkės teismų nagrinėtų civilinių bylų, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad minėtos nutartys nėra viešai paskelbtos.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.